- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- A-662-2305-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00165-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkės),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. skundu (b. l. 2-10) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P.2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Kadangi nuobauda skirta Telšių apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. S.8-361 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) suformuluotos antros išvados pagrindu, pasisakė tik dėl šios Tarnybinio patikrinimo išvados. Nurodė Telšių apskrities viršininko 2009 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. P.2-354 patvirtinto Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1.7 punktą ir darė išvadą, kad Telšių apskrities viršininko įsakymų projektų rengimas prasidėjo nuo to momento, kai projekto autoriai pateikė pareiškėjui pirminius pretendentų gauti žemę pateiktus dokumentus ir parengtus eiliškumus kompiuterinėje laikmenoje, o Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus referentė įteikė K. Š. įmonės ir L. U. firmos teikimus. Paaiškino, kad gavus teikimus Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja jį pakvietė gautus dokumentus tikrinti kartu. Atkreipė dėmesį, kad ant teikimų suformuluoti pavedimai nekonkretūs, neaiškiai nurodytos užduotys, nepažymėti jų įvykdymo terminai. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su Telšių apskrities viršininko 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. P1.V-129, kuriuo buvo sudaryta komisija, o J. S. pavesta priimti perduotus dokumentus. Pareiškėjo manymu, pavedimai turėjo būti adresuojami P. S.. Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodoma, jog jis A. K. pateikė ne projekto autoriaus pateiktus dokumentus, o savo paties parengtus viršininko įsakymo priedų projektus, kuriuose esančias klaidas pakartotinai taisė skyriaus vedėja. Nurodė žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 29 punktą ir teigė, kad A. K. pažeidė Metodikos 131.1 punktą. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodyta, jog jis su vedėja ištaisė smulkius neatikimus. Darė prielaidą, jog Tarnybinio patikrinimo išvados rengėjas buvo šališkas. Abejoja, ar nepasirašyti 1,5 mėnesio senumo juodraščiai laikytini dokumentais. Nurodė Metodikos 131.1 punktą ir pabrėžė, kad teikimai buvo patikrinti, duomenų teisingumas buvo įvertintas, įsakymų projektai parengti laiku pagal A. K. raštiškus reikalavimus. Pabrėžė, kad neigiamų pasekmių nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta jo kaltė. Pažymėjo, kad per penkiolika darbo valstybės tarnyboje metų nebuvo padaręs tarnybinio nusižengimo, yra gavęs padėkos raštų, premijų, 2007 metais tiesioginis vadovas jo veiklą įvertino labai gerai, jam buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo manymu, Tarnybinio patikrinimo išvada padaryta tinkamai neišsiaiškinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nesurinkus visų įrodymų, nenustačius tarnybinio nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dienos, nenurodžius pareiškėjo kaltės formos, nusižengimo padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, neįvertinus jo veikos iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nenurodžius konkrečios siūlomos tarnybinės nuobaudos, neaptarus jos skyrimo būtinybės. Darė prielaidą, kad tokia Tarnybinio patikrinimo išvada suklaidino Telšių apskrities viršininką. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. A4-678/2004 ir darė išvadą, kad Įsakymas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad A. K. juodraščius saugojo daugiau kaip 1,5 mėnesio, todėl apie tarnybinį nusižengimą žinojo (turėjo žinoti) 2009 m. gruodžio 15 d. Darė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas buvo praleistas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. prašymu (b. l. 102-103) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5000 Lt moralinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad patyrė didelę moralinę žalą, jam stipriai pablogėjo sveikata, jautė ir jaučia emocinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l.109-112) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 7 punktus, paaiškino, kad Telšių apskrities viršininkas A. K. tarnybinį pranešimą dėl galimo J. S. tarnybinio nusižengimo gavo 2010 m. vasario 1 d., kitą dieną pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, Tarnybinio patikrinimo išvada pateikta 2010 m. vasario 12 d. Darė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003 ir pažymėjo, kad vieno mėnesio senaties termino tarnybinės nuobaudos skyrimui pradžia siejama su nusižengimo paaiškėjimo, o ne padarymo diena. Pažymėjo, kad J. S. žinojo apie kontrolės darbų 2009 metams planą, tačiau kontrolės darbų į savo darbo planą neįtraukė, todėl pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Įsakymą panaikino, o prašymą dėl teismo išlaidų ir moralinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, kad nei informacijoje apie pareiškėjo netinkamai atliekamas pareigas, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pasakyta, kad pareiškėjas patikrinimo į savo darbų planą neįtraukė, šis faktas tarnybinio patikrinimo metu tirtas nebuvo. Darė išvadą, kad ši nauja aplinkybė negali būti plačiau aiškinama ir tiriama teismo metu. Atkreipė dėmesį, kad J. S. nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., t. y. dar nepasibaigus numatyto patikrinimo terminui, sirgo, po to iki 2009 m. spalio 19 d. atostogavo, todėl, teismo nuomone, dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių ar tyčios, ar kitų nepateisinamų priežasčių pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti jam pavesto patikrinimo, nepriklausomai nuo to, ar patikrinimo atlikimas būtų ar nebūtų įrašytas į jo darbo planą. Darė išvadą, kad nėra pareiškėjo kaltės. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodė, jog J. S. 6 mėnesius sirgo, todėl jo veiksmus įvertino kaip formalius.
Nurodė, jog teismo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes J. S. nepateikė dokumentų, patvirtinančių turėtas vykimo į teismą išlaidas, nepateikė konkretaus raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šalies argumentai
J. S. prašymą priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo nuomone, ankstesni pareiškėjo susirgimai, susiję su judėjimo funkcijos patologija, niekaip negalėjo atsirasti ir nebuvo sąlygoti atsakovo priimto skundžiamo sprendimo.
III.
Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu (b. l. 143-154) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos jo naudai priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 615 Lt 29 ct išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, atlyginti. Taip pat prašo priimti atskirąsias nutartis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. neteisėtų veiksmų, vyriausiųjų specialistų S. L. bei V. B. neveikimo ir jas išsiųsti atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pareiškėjas 2011 m. birželio 2 d. prašymu prašo jo naudai priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias 850 Lt 45 ct dydžio išlaidas.
Nurodo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 2, 3, 4 dalis, pažymi, kad teismas 2010 m. birželio 21 d. posėdyje nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą daugiau kaip 2 mėnesiams, o 2010 m. rugsėjo 9 d. posėdyje – daugiau kaip mėnesiui, daro išvadą, kad byla turėjo būti išnagrinėta iki 2010 m. birželio 18 d. Nurodo ABTĮ 93 straipsnį ir atkreipia dėmesį, kad teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas buvo išsiųstas tik 2010 m. spalio 27 d. Daro išvadą, kad dėl minėtų priežasčių teismas galėjo būti šališkas atsakovams. Pažymi, kad teismas neanalizavo kai kurių jo skunde nurodytų argumentų, nepagrįstai peržengė skundo reikalavimo ribas. Nurodo Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. A444-619/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, pažymi, kad jo neturtinės žalos atsiradimas yra susijęs su darbo santykiais. Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, Darbo kodekso 248 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 250 straipsnį, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005 ir daro išvadą, kad dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymi, kad teismas neanalizavo, ar buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Mano, kad nepagrįstai jį įtraukus į bylinėjimosi procesą buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės. Atkreipia dėmesį, kad S. L. šiuo metu dirba jo pareigose, todėl mano, kad jo etato panaikinimas buvo tik formalus, o Telšių apskrities viršininko 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. P1.V-129 iš jo buvo atimtas darbas. Paaiškina, kad dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir su tuo susijusio teisminio bylinėjimosi jam pablogėjo sveikata, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, jaučiasi iki šiol dvasiškai sukrėstas, patiria nerimą ir sielvartą. Pažymi, kad patyrė didelį pažeminimą darbe, namuose, jo reputacija pablogėjo, sumažėjo bendravimo su juo galimybės, neteko darbo, paskyrus tarnybinę nuobaudą pasijuto blogiau, patyrė stresą, todėl buvo priverstas kreiptis į sūnaus žmonos gydytoją psichiatrę, kuri paskyrė jam antidepresinius vaistus. Pažymi, kad nuo nuobaudos paskyrimo jam pradėjo skaudėti nugarą, dažnai kildavo kraujospūdis, dėl to turėjo vartoti vaistus, jį įžeidė ne vienas kolega, įtampą jautė iki pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš darbo. Tvirtina, kad teismas nevertino visos jo pateiktos epikrizės iš ligos istorijos. Nurodo ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, pažymi, kad 2010 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje prašė teismo priimti atskirąsias nutartis, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Prašo iš atsakovo priteisti tik transporto ir pašto išlaidas. Mano, kad teismui turėjo pakakti duomenų teismo išlaidų priteisimui. Nurodo, kad visas transporto išlaidas sudaro 604 Lt 20 ct, pašto išlaidas 11 Lt 9 ct, visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, - 615 Lt 29 ct.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 170-173) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį. Mano, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių galima suprasti, jog jis patyrė stresą dėl atleidimo iš darbo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir moralinės žalos priteisimo surašė tik 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. po atleidimo iš darbo, o ne po tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Nurodo, kad Všį Telšių apskrities ligoninės Neurologijos skyriaus epikrizėje iš ligos istorijos Nr. 10A-3840 nurodyta, jog J. S. sveikatos paūmėjimas visiškai nesusijęs su tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo pasyvus, nepasirūpino psichologo išvadomis apie jo dvasinius išgyvenimus, liudytojų parodymais, kad patyrė didelį pažeminimą darbe ar kad jam buvo apribota galimybė bendrauti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo atmestas, konstatuojant, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Nurodo ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad teismas apskrities viršininko įsakymo dėl eiliškumo nevertino, nes tai buvo ne ginčo dalykas. Kadangi teismas panaikino pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, mano, jog jis yra visiškai reabilituotas. Nesutinka, kad turi būti apskaičiuotos transporto priemonės eksploatacinės išlaidos (techninė apžiūra, remonto darbai). Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį Nr. AS146-177/2010 ir pažymi, kad pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliantas J. S. prašo priteisti iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Minėta neturtinė žala, pareiškėjo tvirtinimu, kilo dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P.2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. S. paskyrimo“. Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu Įsakymą panaikino, tačiau pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008). Vadinasi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teikia argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindimo. Pažymėtina, kad atsakovo neteisėta veika jau yra patvirtinta pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Įsakymas ir kurio atsakovas neskundė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Įsakymo panaikinimo, taigi pirmoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatyta. Apelianto manymu, teismo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo yra iš esmės teisėtas, teisingas bei atitinkantis teisingumo, protingumo kriterijus. Todėl J. S. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra jo kaltės, taip pat argumentai, kad teismas neanalizavo, ar buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, pirmosios instancijos teismui teisėtai ir pagrįstai panaikinus Įsakymą, nebėra reikšmingi nagrinėjant pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinti Įsakymą lemia ir apeliacinio skundo teiginių, susijusių su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme terminais, nereikšmingumą nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą. Nors J. S. nurodo, kad galbūt bylos išnagrinėjimas per trumpesnį laiką būtų lėmęs jo pareigybės nepanaikinimą, pažymėtina, kad tai nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo ar atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimas. Dėl šios priežasties nenagrinėtinas ir apelianto pastebėjimas dėl jo pareigybės faktinio nepanaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Telšių apskrities viršininko administracija J. S. įspėjo apie naikinamą Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę dar 2010 m. sausio 7 d. (b. l. 44), t. y. anksčiau nei priimtas neteisėtas atsakovo Įsakymas. Todėl nepagrįsti apelianto pasvarstymai, jog teismui anksčiau išnagrinėjus bylą, galbūt atsakovui nebūtų reikėję naikinti pareiškėjo pareigybės, taip pat, kad nepagrįstas tarnybinės nuobaudos skyrimas galbūt galėjo lemti neteisėtą atleidimą iš darbo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtai priimto Įsakymo, jam stipriai pablogėjo sveikata, ilgai jautė ir jaučia emocinius išgyvenimus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį pažeminimą, buvo apribota bendravimo galimybė, jautė įtampą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad, dirbdamas paskutines dienas, patyrė stresą, susirgo, jautė spaudimą, kol buvo panaikinta pareigybė. Teigė, kad dėl paskirtos nuobaudos labai išgyveno, sirgo, vartojo antidepresantus. Paaiškino, kad stuburo ligos susijusios su nervine įtampa, jos paūmėja (b. l. 132). Kartu su prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas pateikė Všį Telšių apskrities ligoninės Neurologijos skyriaus epikrizę iš ligos istorijos Nr. 10A-3840 (b. l. 104). Iš šio dokumento matyti, kad pareiškėjas gydėsi Telšių apskrities ligoninės neurologijos skyriuje 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Nurodyta, kad J. S. prieš eilę metų buvo pašalinta disko išvarža, kelis pastaruosius metus pradėjo atsirasti ūmūs skausmų epizodai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo panaikintas Įsakymas buvo priimtas 2010 m. vasario 22 d. (b. l. 11), o ligos paūmėjimas atsirado žymiai vėliau. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. sirgo nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., taigi ir iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjo sveikata nebuvo gera. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo pateiktą įrodymą – epikrizę iš ligos istorijos, ir pagrįstai konstatavo, jog ankstesni pareiškėjo susirgimai, susiję su judėjimo funkcijos patologija, niekaip negalėjo atsirasti ir nebuvo sąlygoti Įsakymo. Tokio vertinimo negalima laikyti tik formaliu, kadangi pareiškėjo pateikta minėta epikrizė iš ligos istorijos neleidžia daryti išvados, jog J. S. sveikatos pablogėjimas yra susijęs su tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Apelianto teiginiai, kad teismas nevertino visos jo pateiktos epikrizės iš ligos istorijos, atmestini, kadangi iš šiame dokumente nurodytų su pareiškėjo sveikata susijusių aspektų negalima spręsti, jog J. S. negalavimai yra sąlygoti streso, patirto būtent pareiškėjui Įsakymu paskyrus tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, stipriais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, apribotomis bendravimo galimybėmis ir kt., taip pat priežastinį atsakovo neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ryšį J. S. nepateikė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia paskyrus tarnybinę nuobaudą pasijutęs blogiau, kreipęsis į savo sūnaus žmoną gydytoją psichiatrę, nurodo kokie vaistai jam buvo išrašyti. Pažymėtina, kad šių aplinkybių J. S. nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nepateikė šiuos apeliaciniame skunde nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų, kada buvo kreiptasi pas gydytoją psichiatrę S. S., kada pareiškėjui buvo paskirti jo nurodomi vaistai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje epikrizėje iš ligos istorijos nenurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi jo vartojami vaistai Fluksas ir Leksontanilis.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeistų teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra pakankamas, nes byloje nebuvo nustatyta neigiamų padarinių, pasireiškusių pareiškėjo fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu ir kt. (CK 6.250 str.) dėl Įsakymo priėmimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas negalėjo atlikti jam pavesto patikrinimo ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių ar tyčios. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad teismo sprendime nebuvo konstatuoti A. K., S. L., V. B. neteisėti veiksmai. Nagrinėjant Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nebuvo nustatyta akivaizdžių minėtų darbuotojų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas taip pat nenurodė kokius teisės aktus pažeidė šie darbuotojai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priimti atskirąsias nutartis A. K., S. L. ir V. B. atžvilgiu.
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, J. S. nurodė, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir pateikė degalų pirkimo kvitus (b. l. 105, 126). Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, kadangi J. S. nepateikė dokumentų, patvirtinančių turėtas vykimo į teismą išlaidas, t. y. nenurodė transporto priemonės markės, vidutinių degalų sąnaudų ir jų rūšies, atstumo nuo gyvenamosios vietos iki teismo, nepateikė konkretaus raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sprendžia pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. A444-1498/2011). Todėl teisėjų kolegija nevertina apeliacinės instancijos teismui pateiktų pareiškėjo dokumentų, susijusių su jo išlaidomis, patirtomis nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, ir nepasisako dėl išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu apygardos administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjas turi teisę prašymą kartu su turėtas išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtinančiais įrodymais pateikti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.