- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-552-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01235-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Irmantas Šulcas, Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ ieškinį mažajai bendrijai „K 5 Media“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aromika“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „K 5 Media“ 53 150,68 Eur skolą ir 6 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios pirkimo–pardavimo ir rangos sutartis. Ieškovė atsakovės prašymu pagamindavo, parduodavo, o atsakovė priimdavo prekes: įvarius namų kvapus, kvepalus. Rangos darbai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitose faktūrose įvardinti „paslaugos“. Ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. už parduotas prekes ir pagamintus kvepalus pateikė atsakovei 32 PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 231 932,71 Eur. Aplinkybę, kad ieškovė pristatė atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekes, pagrindžia ieškovės banko sąskaitos išrašas – atsakovė apmokėjo didžiąją dalį sąskaitų, iš viso – 178 782,03 Eur. Šalys nesudarė rašytinės sutarties – jų atstovai derindavo visus užsakymus telefonu. Atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl pagamintų daiktų, prekių netinkamos kokybės. Kartais atsakovė PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad šalys užsakymus, jų kiekius, apimtis derino telefonu. Šalys neginčija pagamintų daiktų, prekių kokybės. Kartais atsakovė apmokėdavo PVM sąskaitas faktūras dalimis. Ieškovė neteikdavo atsakovei sąskaitų pasirašyti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių gamybos užsakymo dydį, kiek, kokių ir kokios vertės prekių ieškovė perdavė atsakovei.
5. (duomenys neskelbtini)
6. Šalių darbuotojų susirašinėjimas nepagrindžia ieškovės reikalaujamos 53 150,68 Eur skolos. Ieškovės atstovas A. K. bendravo su atsakovės darbuotoja U. G. Atsakovės atstovė, susirašinėdama su ieškovės atstovu, priešingai negu teigia ieškovė, nurodė, kad jai žinoma apie atsakovės skolą – apie 10 000 Eur, plius minus keli tūkstančiai. Atsakovės darbuotoja nežinojo, kad atsakovė 2022 m. kovo 28 d.–2021 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 11 517,51 Eur.
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kiek ir kokių prekių ieškovė patiekė atsakovei, t. y. kad jos ieškinys yra bent labiau tikėtinai pagrįstas negu atsakovės pozicija. Ieškovė neįrodė ieškinio. Ji nepateikė duomenų, kad perdavė atsakovei pagamintas prekes. Ieškovė, nesudariusi rašytinės sutarties ir neįrodžiusi, kiek ir kokių prekių ji patiekė atsakovei, turi pati prisiimti neapdairumo ir nerūpestingumo padarinius. Ieškovės prašyti apklausti liudytojai – jos esami ar buvę darbuotojai, vadovai, kurie nuo jos priklausomi arba su ja susiję, todėl jų apklausa netikslinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Aromika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį: priteisti ieškovei iš atsakovės 53 150,68 Eur ir 6 proc. procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185 straipsnius. Apskųstas sprendimas nemotyvuotas, neaišku, kokiais motyvais remdamasis teismas atmetė ieškinį. Nepakanka nurodyti, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kad pagamintas prekes ji pristatė ar perdavė atsakovei.
8.2. Rašytiniai įrodymai (banko sąskaitos išrašai, pranešimas–pažyma, šalių atstovų susirašinėjimas) pagrindžia, kad: 1) šalis siejo teisiniai santykiai iki 2022 m. balandžio mėn.; 2) už pagamintas prekes (gaminius) pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių didžiąją dalį ieškovė ir atsakovė patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių sistemos posistemėje; 3) atsakovės atstovas pripažino skolą ieškovei. Teismas, neįvertino visų įrodymų, didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovės įrodymams.
8.3. Teismas netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytojus, kurie buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės darbuotojai. Teismas suvaržė ieškovės teisę įrodinėti ieškinio reikalavimus kitomis leistinomis priemonėmis – netiesioginiais įrodymais.
8.4. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė apmokėjo ieškovės sąskaitas, grindė atsakovės buhalterinės programos „Rivilė“ pažyma, bet neatsižvelgė į ieškovės pateiktą pranešimą–pažymą. Pranešimas–pažyma parengta pagal VMI sistemos duomenis, kurie pagrindžia, kad kryžminio sutikrinimo metu atsakovė pripažino dalį sąskaitų faktūrų, nepateikė dėl jų pastabų. Pateikus teismui ieškinį, atsakovė pašalino dalį PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma 28 420,71 Eur.
8.5. (duomenys neskelbtini).
8.6. Teismo argumentas, kad atsakovės susirašinėjimas nurodyta apie 10 000 Eur skola apmokėta, prieštarauja kitiems bylos duomenims. Ieškovė neginčija, kad atsakovė 2022 m. kovo 28 d.–2021 m. balandžio 12 d. sumokėjo ieškovei 11 517,51 Eur. Šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad jos po 2021 m. balandžio 12 d. derėjosi dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir tolesnio prekių tiekimo.
Atsiliepimas
8.7. Atsakovė pripažino skolos faktą, bet negalėjo nurodyti jos dydžio. Pareikštas ieškinys labiau pagrįstas negu nepagrįstas.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė MB „K 5 Media“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
9.1. Teismas atsakė į visus pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus bei teisingai išsprendė bylą. Sprendimo motyvuojamoji dalis aiški, kodėl ieškinys buvo atmestas, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovė užsisakė prekes ir jos buvo jai pristatytos, todėl atsakovei nekyla pareigos už jas atsiskaityti. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir įvertino rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovės darbuotoja patvirtino skolą. Šalių darbuotojai susirašinėjo dėl 10 000 Eur skolos, kurią atsakovė sumokėjo. Dėl šios skolos šalys susirašinėjo nuo balandžio mėn. pradžios. Tai, kad šalis siejo rangos ir pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nereiškia, kad ieškovė įrodė prekių perdavimą atsakovei. Ieškovė – verslininkė. Ji nuo 2004 metų gamina įvairias prekes. Dėl to aplinkybių įrodinėjimas liudytojų parodymais vertintinas kritiškai. Ieškovė prašė apklausti liudytojus, t. y. septynis jos darbuotojus, likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, bet nenurodė jų asmens duomenų, taip pat, kokias aplinkybes jie galės patvirtinti.
9.3. Byloje kilo ginčas, nes atsakovė negavo prekių, bet ne dėl prekių kokybės. Tai, kad prekės buvo užsakytos telefonu, nereiškia, kad ieškovė negalėjo pateikti kitų įrodymų. Atsakovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad ji nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. kovo 8 d. įsigijo iš ieškovės prekių už 188 304 Eur. Iš šalių susirašinėjimo galima spręsti, kad ieškovė aplaidžiai tvarkė buhalterinius duomenis: nuolat anuliavo, koregavo sąskaitas.
9.4. Ieškovė pati parengė 2023 m. kovo 30 d. pranešimą–pažymą, iš kurios galima spręsti, kad ieškovė pusės ginčijamų sąskaitų nepateikė VMI. Atsakovė atlikdavo kryžminius patikrinimus, fiksuodavo ieškovės klaidas, kurias ši pripažindavo.
9.5. Ieškovė neteisingai aiškina avansinės sąskaitos išrašymą. Atsakovė užsakė 8 000 buteliukų kvepalų (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad atsakovė sumokės 50 proc. avansą. Ieškovė pagamino tik 7 319 buteliukų.
9.6. Aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 9 522,53 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr.: 18995, 19222, 19510 ir 19744, pagrindžia ieškovės mokėjimų suvestinės, taip pat atsakovės 2021 m. lapkričio 5 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė prašo ieškovės pataisyti avansinės sąskaitos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išskirti netikėtai atsiradusį „pompučių“ mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo prievolės sumokėti už pagamintus ir parduotus kvepalus, namų kvapus teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
12. Apeliantė nuo 2004 metų gamina kvepalus, kvapus, kitas priemones.
13. Šalis konkliudentiniais veiksmais siejo pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Šalys nesudarė rašytinės sutarties. Apeliantė pagal atsakovės prašymus pagamindavo, parduodavo prekes: namų kvapus, kvepalus, pagal atsakovės užsakymą pagamintus kvepalus.
14. Apeliantė nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. išrašė atsakovei 32 PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 231 932,71 Eur (įskaitant PVM). Šias sąskaitas ji įregistravo Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre.
15. Apeliantė pateikė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovei ir mokėjimų suvestinę, pagal kurią atsakovė sumokėjo 178 782,03 Eur, likusi nesumokėta suma – 53 150,68 Eur. Šią aplinkybę taip pat patvirtina išrašas iš apeliantės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“.
16. Atsakovė teigė, kad PVM sąskaitas faktūras išrašinėjo skirtingi asmenys: buhalterės apskaitininkės D. M., K. S. Nė viena šalis nepasirašė PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė teigia, kad užsakė 8 000 vnt. kvepalų „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos sumokėjo 50 proc. kainos pagal 2021 m. rugsėjo 17 d. išankstinę sąskaitą Nr. 18846. Dėl to sąskaitų Nr.: 18995, 19222, 19510 ir 19744, išrašytų už tuos pačius kvepalus, dalis apmokėta pagal išankstinę sąskaitą.
17. Apeliantė ir VMI 2021 m. kovo 1 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria šalys susitarė, kad apeliantė sumokės 80 259,11 Eur mokestinę nepriemoką pagal grafiką nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d.
18. Apeliantė ir VMI 2022 m. balandžio 21 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad apeliantė sumokės 19 416,73 Eur mokestinę nepriemoką pagal grafiką nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. kovo 25 d.
19. Atsakovė nurodė, kad apeliantė 2022 metų pradžioje padidino prekių kainas beveik du kartus, todėl ji nutraukė bendradarbiavimą. Atsakovė teigia, kad ji atsiskaitė už visas jai perduotas prekes.
20. (duomenys neskelbtini).
21. Apeliantės darbuotoja I. J. 2021 m. rugsėjo 21 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojai U. G. išsiuntė sąskaitą ir pasiteiravo, ar galės šiandien atlikti pavedimą. Taip pat priminė, kad negavo mokėjimo už namų kvapus. Apeliantės darbuotoja I. J. 2021 m. spalio 11 d. laišku išsiuntė atsakovei sąskaitas už praėjusią savaitę atkrautus kiekius. Ji nurodė, kad laukiamų mokėjimų sumas jau beveik 10 000 Eur (mokant 50 proc.), pasiteiravo, kada bus sumokėta. Taip pat informavo, kad po apmokėjimų vėl prašys sumokėti 10 000 Eur avansą.
22. Atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. elektroniniame laiške apeliantei nurodė, kad ji atliko kryžminį patikrinimą ir nustatė, kad negavo dviejų sąskaitų: 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. 18618 ir 2021 m. spalio 19 d. Nr. 19280, kurias deklaravo apeliantė. Be to, apeliantė deklaravo 2021 m. rugsėjo 17 d. išankstinę sąskaitą Nr. 18846. Apeliantė nurodė, kad neranda informacijos apie 2021 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą, kurią išrašė buvęs jos vadovas.
23. Iš apeliantės atstovo A. K. ir atsakovės atstovės U. G. 2022 m. balandžio 19 d. susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė nurodė, negalinti dabar sumokėti skolos, „nes pinigų nėra, sakau, labai paprastai“, skolą gali sumokėti per 3–3,5 mėn. Apeliantė nurodė, kad pradės gaminti, kai atsakovė sumokės skolą.
24. Atsakovė trumpojoje žinutėje apeliantei nurodė, kad buhalterė atliko gruodžio mėn. kryžminį patikrinimą ir pastebėjo, kad gruodžio 23 d. išrašyta sąskaita Nr. 20552, kurios suma 23 tūkst. Eur. Tokios sąskaitos atsakovė negavo, nesuprato, už ką tokia suma. Taip pat nurodė, kad klaidingai nurodytos kvepalų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kainos, už vieną atsakovė atsiskaitė grynaisiais pinigais.
25. Apeliantės atstovas A. K. 2022 m. gegužės 17 d. informavo atsakovės atstovę U. G., kad neapmokėtas sąskaitas perduos skolų išieškotojams. U. G. nurodė, kad peržiūrėjo apeliantės siųstus laiškus, jų duomenimis, už tokią sąskaitų sumą atsakovė negavo prekių. Atsakovės skola apeliantei – apie 10 000 Eur. Nurodė, kad skolos sumokėti negali iš karto, per mėnesį galės mokėti apie 2 000 Eur. Kad atsiskaitymai būtų sklandūs, atsakovė norėtų susigrąžinti tarą (buteliukus), kuriuos ji įsigijo.
26. Iš apeliantės ir atsakovės susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis nustatyta, kad apeliantė panaikino 2021 m. rugsėjo mėn. sąskaitą, nes negalėjo išsiaiškinti, ar ji turėjo būti išrašyta ar ne. Taip pat apeliantė ištaisė sąskaitas pagal atsakovės pastebėjimus: 2021 m. lapkričio 30 d. trumpojoje žinutė nurodė, kad apskaitininkė suklydo, išrašydama sąskaitą už „(duomenys neskelbtini)“, įrašė paskutinę kainą, todėl išsiųs atsakovei patikslintą sąskaitą. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. trumpąja žinute teiravosi, kada apeliantė perrašys sąskaitas, kad galėtų apmokėti.
27. Atsakovės 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo operacijų ataskaitoje užfiksuota, kad ji įsigijo prekių iš apeliantės už 188 304,54 Eur sumą.
28. Atsakovė į VMI sistemą pateikė apeliantės išrašytas sąskaitas Nr. 20886, 20890, 21883, 22146, 22255, 22256, 22302 ir 22415, kurias vėliau iš sistemos pašalino.
Dėl pagamintos produkcijos ir prekių perdavimo įrodinėjimo priemonių vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių aiškinimo
29. Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, kad jas siejo pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Šalys nesudarė pirkimo–pardavimo ir rangos sutarčių raštu. Apeliantė prašė teismo priteisti 53 150,68 Eur skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, apeliantė turėjo įrodyti kitas esmines pirkimo pardavimo ir rangos sutarčių sąlygas: prekių (gaminių) kiekį, kainą, sumokėjimo terminą, kvepalų pagaminimo terminą, taip pat prekių perdavimą pirkėjai (atsakovei) (CK 305 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, bet vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
31. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM mokesčio apskaitos tikslais. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo-pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų prikimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
32. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, bet negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. ar šalis sieja pirkimo ir pardavimo, ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolė atskaityti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).
33. Nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros, kaip dokumento, įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų kainą atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 28 punktas).
34. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 32, 33 punktai).
35. Apeliantė pateikė teismui trisdešimt dvi PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 231 932,71 Eur, nurodė, kad atsakovė apmokėjo 178 782,03 Eur, todėl liko skolinga 53 150,68 Eur.
36. (duomenys neskelbtini).
37. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė įkėlė į VMĮ sistemą apeliantės išrašytas aštuonias sąskaitas Nr. 20886, 20890, 21883, 22146, 22255, 22256, 22302 ir 22415, kurias vėliau iš sistemos pašalino. Atsakovė teigia, kad negavo prekių pagal nurodytas sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė siuntė sąskaitas faktūras atsakovės darbuotojai U. G., su kuria buvo derinami atsakovės užsakymai. Apeliantės atstovė pirmosios instancijos teisme prašė apklausti liudytojus, kurie patvirtintų užsakymų pateikimo, prekių perdavimo aplinkybes atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nepatenkino apeliantės prašymo motyvuodamas tuo, kad liudytojai buvo arba yra susiję su apeliante, be to, prašymas pateiktas per vėlai (prieš teismo posėdį). Apeliantė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad prekių atsiėmimą organizavo atsakovė, ji atsiimdavo prekes apeliantės buveinėje, jų perdavimą atsakovei grindė PVM sąskaitomis faktūromis. Nesant kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų prekių perdavimą atsakovei, pirmosios instancijos teismas apribojo apeliantės teisę ir galimybes šias aplinkybes įrodinėti kitomis leistinomis priemonėmis – liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė prašė apklausti ne tik esamus, bet ir buvusius jos darbuotojus, kurių šiuo metu nesaisto ryšiai su apeliante. Dėl to aplinkybė, kad jie anksčiau dirbo pas apeliantę, nepagrindžia jų šališkumo.
38. Atsakovė teigia, kad negavo apeliantės 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. vasario 28 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Apeliantė teigia, kad visas sąskaitas faktūras išsiuntė atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė PVM sąskaitose faktūrose darė klaidų, kurias vėliau ištaisė (ketino ištaisyti), todėl ji turėtų pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus: elektroninius laiškus, kuriais išsiųstos sąskaitos, patikslinant, kada ir kokia sąskaita išsiųsta, taip pat kada ji ištaisyta ir kokie ištaisymai atlikti.
39. Byloje taip pat liko neįvertintos aplinkybės, kad atsakovė įkėlė į VMI sistemą apeliantės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, bet vėliau jas pašalino, tai, kad atsakovė paskutinius mokėjimus atliko 2022 m. balandžio 12 d. (2 163,48 Eur ir 2 055,79 Eur pagal 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitas faktūras), bet atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. apeliantės atstovui A. K. nurodė, kad negalėjo tuo metu sumokėti skolos, taip pat tai, kad derėjosi dėl bendradarbiavimo ateityje. Taigi, apskųstame sprendime neįvertintos aplinkybės, kurios, jeigu pasitvirtintų, galėtų būti pagrindas konstatuoti, kad apeliantė perdavė prekes (kvepalus) atsakovei pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovė turi už jas sumokėti.
40. CPK 263 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dėl to teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi pareigą ištirti ir įvertinti įrodymus, remdamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose.
41. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent joje, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
42. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
43. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje aptartus bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Apskųstame sprendime teismas neįvertino šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, jų nepatikrino, nesulygino, dėl kiekvienos abejonių keliančios ir byloje ginčijamos PVM sąskaitos faktūros atskirai neuždavė klausimų bylos šalims, nenagrinėjo ir nesprendė dėl apeliantės pagamintų, parduotų atsakovei prekių kiekio, kainos, taip pat jų perdavimo atsakovei fakto, PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, gavimo aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės įvertinti pirmiau nurodytų aplinkybių, nes byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimtimi iš naujo. Tai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, taip pat būtų apribota dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją. Dėl to nustatytos aplinkybės yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.