Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo atsakovės I. R. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014, iškeltoje pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1997-841/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama išaiškinti ar I. R. 2006 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A. 1232 skirta 125000,00 Lt kompensacija už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui grąžintiname (duomenys neskelbtini), teismo nutartimi yra pripažįstama, kaip bendroji dalinė nuosavybė, tai yra tenkanti lygiomis dalimis garantijos turėtojams ir bendraturčiams (nuomininko šeimos nariams) I. R., R. R., R. R.. D. R. ir sutuoktiniui R. R.. Prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 31d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės I. R. santuokos metu įgytų 107000,00 Lt. pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe ir šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegija priimdama 2014 m. kovo 31d. nutartį, padarė išvadą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Teisėjų kolegija taip pat darė išvadą, kad apeliantui, kuris nors ir nebuvo nurodytas garantijos turėtoju, savivaldybės išmokėta garantija priklauso bendrosios nuosavybės teise su I. R., R. R., R. R., D. R.. Teisėjų kolegija nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad dalis kompensacijos apeliantui turėtų būti priteista kaip kompensacija iš atsakovės. Atsakovės teigimu išaiškintina teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas kompensacijos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, nustatymo bei padalijimo klausimas, todėl nėra aišku, kaip vertinti nuosavybės teisės objektą - kompensaciją, ir kokia tai nuosavybės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas ir negali būti vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 277 - 278 straipsniais, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31d. priimtos nutarties motyvus dėl kompensacijos už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui grąžintiname name pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės I. R., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; atsakovę paskirti nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150,00 Lt, kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai - krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė, 500,00 Lt, registruotas ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise, keleivinis automobilis VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 500,00 Lt, registruotas ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise, keleivinis automobilis RENAULT LAGŪNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3000,00 Lt, registruotas atsakovės vardu po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise, keleivinis automobilis FORD TRANSIT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3000,00 Lt, registruotas atsakovės vardu, po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise; skolas Z. T., Z. D., Z. P., D. R. pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis; priteisti iš atsakovės ieškovui 13835,00 Lt kompensaciją už namų apyvokos daiktus; padalinti solidarų sutuoktinių kreditorinį reikalavimą D. R. ir pripažinti reikalavimo teisę R. R. 84906,14 Lt iš D. R. ir I. R. 84906,14 Lt iš D. R.; po santuokos nutraukimo palikti R. pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. 1-9, 194-196 b.l.). Atsakovė I. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams jų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, atsakovei naudojant priteistą išlaikymą uzufrukto teise, padalyti lygiomis dalimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausančius namų buities daiktus, priteisiant daiktus natūra ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteisti 6650,00 Lt piniginę kompensaciją, pripažinti 107000,00 Lt pinigines lėšas asmenine atsakovės nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. 119-123 b.l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. R. ir I. R. santuoką įregistruotą 1993 m. gegužės 28 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 389 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes R., R., šalims išlaikymo nepriteisė. Nustatė nepilnamečių vaikų R. R. ir D. R. gyvenamąja vietą su motina I. R.. Priteisė iš ieškovo R. R. nepilnamečiams vaikams R. R. ir D. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011 m. liepos 25 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. R.. Atsakovei I. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį RENAULT LAGUNA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW JETTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANSIT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui R. R. priteisė jo išsivežtus daiktus - du televizorius, motorolerį, virtuvinį baldų komplektą, žoliapjovę, benzininį pjūklą, skalbimo mašiną, palydovinę anteną, DVD grotuvą, svetainės baldų komplektą, indišką vazų kolekciją, senovinių sieninių laikrodžių kolekciją, ginklų kolekciją, patalynės komplektą. Atsakovei I. R. priteisė visus kitus šalių santuokoje įgytus ir namuose likusius kilnojamuosius daiktus, kompensacijos už kilnojamuosius daiktus šalims nepriteisė. Atsakovės I. R. santuokos metu įgytas 107000,00 pinigines lėšas pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (2 t. 134-140 b.l.).

2014 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priėmė nutartį ieškovo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės I. R. santuokos metu įgytų 107000,00 Lt pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe ir šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmetė; patikslino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti iš ieškovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini),, ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 8348,00 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2013 m. vasario 21 d. Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. vasario 21 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“; likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė prašo išaiškinti ar jai, I. R., 2006 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A. 1232 skirta 125000,00 Lt kompensacija už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui grąžintiname name (duomenys neskelbtini), teismo nutartimi yra pripažįstama, kaip bendroji dalinė nuosavybė, tai yra tenkanti lygiomis dalimis garantijos turėtojams ir bendraturčiams (nuomininko šeimos nariams) I. R., R. R., R. R.. D. R. ir sutuoktiniui R. R.. Prašymą išaiškinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį atsakovė motyvuoja tuo, kad išaiškintina teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas kompensacijos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, nustatymo bei padalijimo klausimas, todėl atsakovei nėra aišku kaip vertinti nuosavybės teisės objektą – kompensaciją ir kokia tai nuosavybės rūšis.

Iš 2014 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovės I. R. santuokos metu įgytų 107000,00 Lt pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe pakeitė tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovei I. R. 2006 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A.1232 skirta 125000,00 Lt kompensacija už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui gražintiname name (duomenys neskelbtini), yra išskirtinai susijusi su atsakovės asmeniu ir tuo pagrindu pripažintina jos asmenine nuosavybe, kadangi ši išmoka atsakovei priklausė bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis – šeimos nariais bei nebuvo išimtai susijusi tik su ja gavusiu asmeniu. Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašydama pripažinti pagal valstybės garantiją išmokėtą kompensaciją jos asmenine nuosavybe, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši išmoka buvo išskirtinai susijusi tik su jos asmeniu bei, kad apeliantas neturėjo teisės į šią išmoką, t.y. nebuvo atsakovės šeimos narys. Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi teisinio pagrindo vertinti, kad apeliantui, kuris nors ir nebuvo nurodytas garantijos turėtoju, savivaldybės išmokėta garantija nepriklauso bendrosios nuosavybės teise su I. R., R. R., R. R., D. R.. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad faktinės aplinkybės bei įstatymų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad apeliantas name (duomenys neskelbtini) gyveno kaip atsakovės šeimos narys, todėl turėjo teisę naudotis tomis pačiomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje, kaip ir atsakovė bei jų vaikai. Vadovaujantis išdėstytu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija vertino, kad minėta kompensacija buvo išmokėta ne kaip išmoka, išimtai susijusi su atsakovės asmeniu, bet kaip kompensacija patalpų nuomininkui ir jo šeimos nariams už nuomotos gyvenamosios patalpos grąžinimą patalpų savininkui, tame tarpe ir apeliantui, kaip atsakovės šeimos nariui. Įvertinus tai, kad apeliantas įrodymų, kad gautos lėšos kaip valstybės garantija buvo panaudotos ne šeimos interesams nepateikė, todėl teisėjų kolegija nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad dalis šios sumos apeliantui turėtų būti priteista kaip kompensacija iš atsakovės.

Pagal LR CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir apeliaciniame procese (LR CPK 302 straipsnis), jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal LR CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Aiškinant LR CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto prašymo turinio matyti, kad atsakovė nekelia abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo), tačiau prašo išaiškinti klausimus, kurie nebuvo sprendžiami Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, t.y. prašo išaiškinti kaip vertinti nuosavybės teisės objektą – kompensaciją ir kokia tai nuosavybės rūšis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė priešieškiniu kėlė reikalavimą pripažinti 107000,00 Lt pinigines lėšas asmenine atsakovės nuosavybe. Šiaulių apygardos teismas nutartimi šis reikalavimas buvo atmestas, nurodžius kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovei I. R. 2006 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A.1232 skirta 125000,00 Lt kompensaciją už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui gražintiname name (duomenys neskelbtini), yra išskirtinai susijusi su atsakovės asmeniu ir tuo pagrindu pripažintina jos asmenine nuosavybe, kadangi ši išmoka atsakovei priklausė bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis – šeimos nariais bei nebuvo išimtai susijusi tik su ja gavusiu asmeniu. Iš išdėstyto matyti, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai įvertino atsakovės reikalavimą ir dėl jo pagrįstumo pateikė teisinius argumentus prašomoje išaiškinti nutartyje, o atsakovė prašyme dėl išaiškinimo kelia naujus civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014 nenagrinėtus klausimus. Atsakovė prašo ne išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies turinį, o pasisakyti dėl aplinkybių, kurių teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo, t.y. prašo išspręsti Šiaulių miesto savivaldybės kompensacijos padalinimo klausimą ne tik atsakovės nurodytiems asmenimis, bet ir bylos duomenimis kitiems asmenims, kurie galimai gyveno kartu su atsakove (atsakovės šeimos nariai R. S., R. S.).

Teisėjų kolegijos vertinimu prašomos išaiškinti nutarties konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties konstatuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo motyvuojamoje dalyje nurodytus argumentus, rezoliucinės dalies išdėstymą, akivaizdu, kad teismas atsakovei I. R. 2006 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės įsakymu Nr. A.1232 skirtą 125000,00 Lt kompensaciją už nuomotą gyvenamąją patalpą savininkui gražintiname name (duomenys neskelbtini), vertino kaip bendrąja nuosavybe priklausančią su kitais asmenimis – šeimos nariais. Teismas nevertino ir neanalizavo kokiomis konkrečiomis dalimis ir kiek asmenų turėjo teisę į Šiaulių miesto savivaldybės išmokėtą kompensaciją, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, šalys tokių reikalavimų nekėlė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas dalyje dėl atsakovės I. R. santuokos metu įgytų 107000,00 Lt pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe panaikinamas ir šioje dalyje atsakovės priešieškinys atmetamas. Kadangi nėra pagrindo aiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies, o konstatuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai negali ir neturi būti iš naujo aiškinami, atsakovės I. R. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 301 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės I. R. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014 išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovei.