- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- e2-7101-983/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10794-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- D. Š.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 441 straipsnio antrąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 38,08 Eur negrąžinto kredito, 47,51 Eur palūkanų, 3,43 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą vartojimo kredito sutartį.
2018-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
2018-04-07 atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
2018-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi perduota byla pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravimuse dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad 2017-04-05 reikalavime ieškovas nurodo, kad teisė į skolą atsiranda iš 2017m. gegužės 30 d. Reikalavimo teisių perdavimo sutarties su OU „AF Volamentus”, o pastaroji teisę į reikalavimą įgijo 2017m. gegužės 30 d. sudarius Reikalavimo teisių perdavimo sutartį su UAB „Nordecum“. Tačiau ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl šios skolos pritesimo (civilinė byla Nr. el2-4425-983/2017), bet tą kartą savo teises grindė visiškai kitais įrodymais ir nurodė, kad reikalavimo teises perėmė tiesiogiai iš UAB „Nordecum“ pagal 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perdavimo sutartį. Taip pat ir 2017-06-29 įspėjime Nr. 1664881 neva išsiųstame atsakovui, ieškovas savo teisę į įsiskolinimą grindžia Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pasirašyta 2017 m. birželio 1 d. tarp UAB "Nordecum" bei UAB "Julianus Inkaso". Atsakovo manymu, ieškovas klastoja įrodymus ir bando klaidinti teismą. Pagal Reikalavimo teisių perdavimo sutarčių sąlygas ir tarp OU „AF Volamentus“ ir UAB „Julianus inkaso“, ir tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „Julianus Inkaso“, ginčijamas įsiskolinimas neatitinka perduodamų skolų keliamiems reikalavimams (sutarčių punktai 1.1.2, 1.1.4) ir negalėjo būti perduota, nes sutartis SP261918 tarp atsakovo ir pagrindinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ pasibaigė 2016-07-23 ir įsiskolinimas atsiradimo data 2016-07-24 sutartis pasibaigė/nutraukta daugiau negu 15 dienų, skola atsirado daugiau negu 90 dienų. Taip pat ieškovas nepateikė jokių teisėtų įrodymų kad tinkamai informavo atsakovą apie perimtą įsiskolinimą kaip tai reikalauja Reikalavimo teisių perdavimo sutarties punktas 2.2 ir LR CK 6.109 straipsnis. Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas ar kitoks netinkamas jo elgesys yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus kaltę dėl neįvykdytos prievolės, neteisėtus jo veiksmus (CK 6.246 str. 2d.. 6.259 str.). Taip pat ieškovo neva išsiųstame 2017-06-29 įspėjime Nr. 1664881, ieškovas reikalauja atsakovą sumokėti 177,70 Eur. Ši suma du kartus didesnė negu ginčijamas, neva perleistas reikalavimas ir prilygsta nagrinėjamo ieškinio sumai su visomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovas savo neva išsiųstame įspėjime net nesivargino pagrįsti ar tiesiog paaiškinti papildomai priskaičiuotų sumų. Toks ieškovo elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas. Siekdama nepagrįstai gauti prie neva perimto reikalavimo papildomai 88 Eur ieškovas bandė neteisėtai įgyti svetima turtą. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą pradinis kreditorius UAB „Nordecum“, kaip vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasi atsakingojo skolinimo principu, privalėjo įvertinti atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, kreditingumą. Atsakovo manymu, pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino kredito gavėjo (atsakovo) kreditingumą, dėl to vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 7d. nuostatomis atsakovas turi būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti vėlavimo palūkanas. 2015-07-29 vartojimo kredito sutarties sudarymo momentu, atsakovo mėnesio vidutines tvarios pajamos pagal SoDra duomenis siekia vos 301 Eur, 40 procentu nuo šių pajamų sudaro 120 Eur, tuo momentu atsakovas jau turėjo įsipareigojimus kitiems kreditoriams: AB SEB bankas pagal 2014-07-23 sutartį mėnesinė įmoką 1829 Lt (530 Eur), UAB General Finansing pagal 2014-09-16 sutartį mėnesinė įmoką 494 Lt (143Eur), UAB IPF Digital pagal 2015-07-07 sutartį mėnesinė įmoką 117 Eur, UAB „4finance“ 2015-07-28 sutartis įmokos suma 750 Eur, kas bendrai beveik penkis kartus viršijo gaunamas tvarias pajamas. Pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ suteikdama vartojimo kreditą tokiomis aplinkybėmis ne tik pažeidė įstatymus, bet ir turėjo numatyti, kad atsakovas negalės tinkamai vykdyti priimtus įsipareigojimus. Tai yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus kaltę dėl neįvykdytos prievolės, neteisėtus jos veiksmus (6.259 str.). Savo ieškinyje ieškovas teigia, kad patyrė 77 Eur papildomų išlaidų, kurios neva buvo sumokėtos advokatui S. J. būtent už šio ieškinio rengimą. Bet civilinėje byloje Nr. eL2-4425- 983/2017m. 77 Eur advokatui S. J. pagal 2017m. spalio 25d. PVM sąskaitą faktūrą SJ Nr.2017-10/16 buvo sumokėti už kito procesinio dokumento rengimą ir visiškai nesusieti su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti 77 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas yra skolų išieškojimo įmonė ir turi savo teisininkų skyrių, kuris ruošia procesinius dokumentus, atstovauja įvairių instancijų teismuose. Atsižvelgus į šią aplinkybę kelia abejones tai, kad ieškovas turėjo pagristą būtinybe kreiptis dėl teisines pagalbos į advokatą S. J.. Taip pat teisinių paslaugų kaina, kurios neva suteikė ieškovei advokatas S. J., nekaip nesusieta su bylos sudėtingumu arba ruošiamu dokumentu kiekiu.
Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodo, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p. bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta 2017 m. gegužės 30 d. tarp UAB „Nordecum“ ir OU AF Volamenetlus bei tarp OU AF Volamenetlus ir UAB „Julianus Inkaso“ ieškovas įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo paskolos sutartį Nr. SP261918 . Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui siųstame pirminiame pranešime dėl reikalavimo teisės perleidimo įsivėlė rašytinė klaida, kadangi Reikalavimo teisių perleidimo sutarties data turėjo būti nurodyta ne 2017-06-01, o 2017-05-30, t. y. sutarčių, kurios ir pridėtos teismui. Todėl Ieškovas prašo teismo vadovautis prie ieškinio pridėtomis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. Taip pat Ieškovas peržiūrėjo teiktus įrodymus civ. b. Nr. eL2-1913-983/2018, kurioje taip pat buvo įsivėlusi ta pati klaida, t. y. pridėta teismui ne 2017-05-30, o 2017-06-01 reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Tačiau Ieškovas pažymi, kad visi kiti įrodymai bei skolos suma yra korektiškos ir tokios, kokios pateiktos ieškinyje. Todėl rašybos klaida nėra esminis dalykas šioje byloje, kuris galėtų iš esmės paveikti bylos eigą ar suklaidinti atsakovą dėl pačio skolos fakto bei jos dydžio. Taip pat buvo pridėtas Reikalavimo teisių perleidimo sutarties išrašas, kuriame nurodyta teisinga data. Taigi Ieškovas nesutinka, kad toks elgesys yra nesąžiningas ar tuo labiau gali būti pripažintas kaip įrodymu klastojimu. Atsakovas buvo informuotas apie pasikeitusį kreditorių 2017-06-29 (tiek el.paštu d.shatrovas@gmail.com, tiek laišku). Ieškovas prideda pašto patvirtinimą bei lydraštį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta be kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą papildomai sužinojo gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-1913-983/2018 bei pateikė prieštaravimą, todėl akivaizdu, kad apie perleidimo faktą atsakovas žinojo. Atsakovas atsiliepime teigia, kad įsiskolinimas negalėjo būti perduotas, nes vartojimo paskolos sutartis SP261918 pasibaigė 2016-07-23, o įsiskolinimo data yra 2016-07-24. Tačiau atsakovo teiginys nėra logiškas, kadangi negali taip būti, jog įsiskolinimas atsiranda po jo pasibaigimo. Be to, pagal vartojimo paskolos sutartį SP261918 aiškiai matyti, kad įsipareigojimas atsirado 2015-08-28, o kredito galutinis terminas yra pasibaigęs 2016-07-23. Atsakovas nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino jo kreditingumą. Ieškovas pateikė užklausą pradiniam kreditoriui ir pateikia teismui atsakymą. Iš pradinio kreditoriaus pateiktos detalizacijos matyti, kad kreditingumas buvo įvertintas tinkamai, todėl manytina, kad atsakovas spekuliuoja dėl savo nemokumo, tokiu būdu bandydamas išvengti prievolės įvykdymo. Rengiant tiek pareiškimą, tiek ieškinį atsakovo vardu, advokatas S. J. suteikė Ieškovui teisines konsultacijas bei teisinę pagalbą. Dėl to Ieškovas patyrė 77,00 Eur (įskaitant PVM) papildomų išlaidų. Patirtos išlaidos yra pagrįstos advokato pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje, kurioje nurodyta, kad iš visos sąskaitoje nurodytos sumos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, tenka 77,00 Eur, kuriuos Ieškovas apmokėjo advokatui. Siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, advokatas už jau apmokėtą sąskaitą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, parengė ir ieškinio projektą. Taigi Atsakovui kaip tik buvo pritaikyta lengvata, o patirtos išlaidos pagrįstos ieškinyje. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Ieškovui nebuvo būtinybės kreiptis į advokatą dėl dokumentų paruošimo. Ieškovo teisė yra rinktis kokiu būdu parengti dokumentą – pasitelkiant vidaus teisininkus, ar su advokato pagalba, taip pat Ieškovas pats įsivertina bylos sudėtingumą, kas yra vertinamasis kriterijus ir atsakovas negali pats nustatyti ar dokumentų parengimas šioje byloje buvo sudėtingas ar ne (kaip ir negali objektyviai nustatyti, ar išlaidų dydis yra per didelis, ar ne). Ieškovas su advokatu S. J. yra sudaręs atstovavimo sutartį, patirtos išlaidos yra pagrįstos bei įrodytos, o įkainiai nėra didesni nei numato teisės aktai.
Šalims pranešta apie bylos nagrinėjimo formą ir tvarką. Teismui negavus šalių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.).
Priimtinas galutinis sprendimas ir preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 430 str. 6 d. 1 p.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovas D. Š. 2015-07-29 naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 261918 pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 800,00 Eur kreditą 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 240,00 Eur palūkanų ir 16,00 Eur sutarties sudarymo mokestį iki 2016-07-23, atlikdamas 12 mėnesinių įmokų po 88,00 Eur kas mėnesį. Sutarties galiojimas baigėsi 2016-07-23. Atsakovo skola sudaro 38,08 Eur negrąžinto kredito ir 47,51 Eur sutartinių palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-08-28 iki 2016-07-23. Atsakovas negrąžinto kredito dydžio neginčijo, tik nurodė, kad siųstame 2017-06-29 UAB „Nordecum“ įspėjime nurodytas kitokio dydžio įsiskolinimas, taip pat atsakovas negavo pranešimo dėl skolos perleidimo ieškovui ir UAB „Nordecum“ turėjo įvertinti atsakovo kreditingumą ir turėjo numanyti, kad atsakovas negalės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi atsakovas turėjo kitų kreditorinių įsipareigojimų.. Byloje duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs pilnai nėra.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
CK 6.873 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.218 straipsnio nuostatos ir sudarytos Sutarties 5 dalis numato paskolos gavėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei yra pažeidžiamos paskolos gavėjo teisės arba pakeisti sutarties sąlygas (CK 6.223 str.) arba atsisakyti sutarties CK 6.228 str. pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiomis teisėmis pasinaudojo.
CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
2017-05-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido OU AF Volamenetlus, o OU AF Volamenetlus perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl šios skolos pritesimo (civilinė byla Nr. el2-4425-983/2017), bet tą kartą savo pareiškimą grindė 2017-06-01 reikalavimo perleidimo sutartimi ir nurodė, kad reikalavimo teises perėmė tiesiogiai iš UAB „Nordecum“, todėl mano, kad ieškovas klaidina teismą. Ieškovas nurodo, kad tuomet buvo įsivėlusi rašytinė klaida, kadangi Reikalavimo teisių perleidimo sutarties data turėjo būti nurodyta ne 2017-06-01, o 2017-05-30, t. y. sutarčių, kurios ir pridėtos teismui. Todėl teismas vadovaujasi 2017-05-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurios ir yra pridėtos prie ieškinio.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimo perleidimą ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai, tai patvirtina 2017-07-27 AB „Lietuvos pašto“ pranešimas, taip pat atsakovas apie tai sužinojo, gavęs teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1913-983/2018, kurioje jis pateikė prieštaravimus, taip pat ir šioje byloje teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovui įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino jo kreditingumą, kadangi jis turėjo kitų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikia, taip pat ieškovas pateikė teismui 2018-06-04 pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ detalizaciją, iš kurios matyti, kad pradelstų įsiskolinimų nebuvo, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo prievolės Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą ir sumokėti sutartą palūkanų sumą, susidariusią iki kredito grąžinimo termino pabaigos nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 38,08 Eur negrąžinto kredito, 47,41 Eur sutartinių palūkanų, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Sutarties 8.3. punkte numatyta, kad klientui uždelsus sumokėti bet kurį Sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti 3,43 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2016-07-23 skaičiuojamus už paskutines 180 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo pradelstos sumokėti skolos dienos (38,08 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.), kas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą galimą maksimalią delspinigių normą ir jų skaičiavimo laikotarpį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 3,43 Eur delspinigių priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 89,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas. 2018-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariame sprendime padaryta aritmetinė klaida ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos buvo priteistos nuo 41,51 Eur sumos, todėl ši aiški aritmetinė klaida taisytina, nurodant, kad priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą, t.y. 89,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 77 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus, 8 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015-03-20), nurodytų maksimalių dydžių. Tokiu būdu atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma už advokato paslaugas nėra neprotingai didelė ir nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos 85,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 8,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 77,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 425 straipsnio 3 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 260, 441 straipsniais,
nusprendžia:
preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo D. Š. 38,08 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 8 ct) negrąžinto kredito, 47,51 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 51 ct) palūkanų, 3,43 Eur (tris eurus 43 ct) delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 89,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 85,84 (aštuoniasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.