Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam V. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. sausio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. sausio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

11. Akcentuotina, jog socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 36¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo 2025 m. birželio 19 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-18-3345 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) buvo parengta įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, nuteistojo elgsenos bausmės atlikimo metu atliktos stebėsenos, interviu/pokalbių metu fiksuotus duomenis, nuteistojo savęs vertinimo formą bei teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos „OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, duomenis.

13. Vertinant teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius svarbu atsižvelgti, ar šie pokyčiai iš tiesų keičia nuteistojo mąstyseną ir pasaulėžiūrą, ar yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nors tiek skunde, tiek įvertinus asmens bylos duomenis matyti, jog nuteistasis dalyvauja elgesį keičiančiose programose, vykdo jam sudarytą individualų resocializacijos planą, tačiau bylos duomenų visumoje spręstina, kad šie pokyčiai nėra pakankami pagrįstai spręsti dėl V. K. lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo V. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama ir vertina, jog nors nuteistasis formaliai vykdo resocializacijos plane numatytus tikslus ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau to nepakanka spręsti, jog atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakanka nuteistojo asmenybei pakeisti ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. Nors su nuteistojo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Kad nuteistasis V. K. dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, didelis skaičius – net 11 (vienuolika) nuteistajam išskiriamų dinaminių kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; menka / nestabili darbo patirtis; skolos, ieškiniai ir / ar piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savivaizdis, pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas bei neutralizavimas. Taigi, nuteistasis privalo mažinti nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, demonstruodamas nuoseklų teigiamą elgesį. Teismas pažymi, jog nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai – bausmės atlikimo metu sprendžiama alkoholio vartojimo problema, vykdomi turimi įsipareigojimai, artimųjų palaikymas ir iš jų sulaukiama pagalba, priimamos siūlomos intervencinės priemonės ir įsitraukimas į resocializacijos procesą, galintys mažinti riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau vien šių veiksnių buvimas nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis turėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Sprendžiant dėl V. K. teigiamų asmenybės pokyčių, kurie yra itin svarbūs vertinant paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimą lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste, vertintina, kad nors matyti teigiami nuteistojo nuostatų gyvenimo būdo pokyčiai, tačiau jie nepakankami daryti išvadai, kad atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi buvo įgyvendinta bausmės paskirtis. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir teigia supratęs, kad praeityje dažniausiai veikdavo spontaniškai nepagalvodamas apie galimas pasekmes, tačiau šiuos teigiama linkme vykstančius nuteistojo pokyčius nusveria vis dar egzistuojantys neigiami aspektai. Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, V. K. savo padarytus nusikaltimus menkina, jų neanalizuoja, jam būdingas spontaniškas, impulsyvus ir agresyvus elgesys, savitvardos stoka. Nuteistasis stokoja savo veiksmų pasekmių įvertinimo ir problemų sprendimo įgūdžių, gebėjimų nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų, mąstymo konkretumo ir empatijos, susijusios su nusikalstamu elgesiu kontroliuojantis ir agresyvus elgesys, stebima nepakankama tolerancija frustacijai. Nors pats nuteistasis geba įvardinti keletą savo ateities planų, tačiau trūksta žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Aktualu ir tai, kad nuteistasis praeityje taip pat turėjo planų, kurių negebėjo kryptingai ir nuosekliai siekti. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis negebėjo, nepaisė visuotinai priimtų elgesio normų, turimas problemas sprendė nusikalsdamas ir sistemingai vykdydamas teisei priešingus veiksmus. Šių aplinkybių visuma neleidžia teismui spręsti, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis gebės įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, prisitaikyti prie visuomenės normų, o tame tarpe nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikta bausmės dalimi buvo įgyvendinta laisvės atėmimo bausmės paskirtis.

17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis V. K. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas pagrįstai buvo padaryta ir Alytaus apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo vykdyti būdamas 15 metų amžiaus, kad iš viso yra teistas penkiolika kartų už įvairius nusikaltimus, tarp kurių vyrauja nusikaltimai, nukreipti į siekį gauti finansinės naudos, kad realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka ne pirmą kartą, kad nusikaltimai ne kartą buvo įvykdyti turint teistumą, juos vykdė ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dauguma nusikaltimų padaryti kartu su bendrininkais, nusikaltimams būdingas modelis, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

18. Apeliantas akcentuoja savo teigiamą pokytį valdant priklausomybes, tačiau teismo vertinimu, jis nėra pakankamas spręsti, jog šiuo metu jau yra pasiekti visi V. K. resocializacijos tikslai. Nors nuteistasis neneigia praeityje vartojęs alkoholio ir narkotinių medžiagų, tačiau ankstesnio vertinimu metu rastus įrašus medicininiuose dokumentuose apie jo priklausomybę nuo šių medžiagų kategoriškai neigia, teigia, kad psichiatras padaręs šį įrašą išsigalvojo, vadina jį necenzūriniais žodžiais, sunkiai save valdo, kas tik įrodo V. K. vis dar egzistuojančias neigiamas asmenybės savybes, negebėjimą kritiškai vertinti savo praeities poelgių ir valdyti dabarties elgesio, todėl sunkiai tikėtina, kad paleistas lygtinai, jis gebėtų save valdyti būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje. Teismo vertinimu nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, jog išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą bei palaiko artimus ryšius su seserimi ir vaikystės drauge, nėra vienareikšmiškai pagrindžiančios nuteistojo asmenybės pokyčius ir jo polinkį daugiau nenusikalsti. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis išėjęs į laisvę turės galimybę gyventi jo seseriai nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau taip pat akcentuota, jog šis namas buvo sesers paveldėtas iš jos ir V. K. tėvų, kadangi nuteistasis turi įsiskolinimų antstoliams, kas sudaro pagrindą abejoti, ar išėjus į laisvę nuteistasis galės gyventi minėtame name, nepadengęs turimų įsiskolinimų. Tuo tarpu, pasisakant dėl V. K. nurodomų socialinių ryšių, atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš nuteistojo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių buvo dėl to, jog V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo tuometinę draugę. Ši aplinkybė teismui taip pat nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo turimi socialiniai ryšiai jį skatins toliau nenusikalsti ir sulaikys nuo neteisėto elgesio.

19. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

20. Kaip jau minėta, nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau teismas sutinka su Alytaus apylinkės teismo argumentu, jog šiuo atveju nuteistojo V. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis - daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai, dar laikytina nemaža. Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nedidelės nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos, kas dar kartą patvirtina, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam toliau atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, o šiuo atveju aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos aplinkybės, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri, kaip teisingai nurodė ir Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar yra ženkli, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

22. Nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai juo domisi, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, nuteistajam vis dar nustatomas reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas – bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas drausmine tvarka už šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, neleistinų daiktų turėjimas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir kt., lygtinių paleidimų metu nesilaikė nustatytos tvarkos ir būdavo grąžinamas atlikti bausmę į pataisos įstaigas. Šios aplinkybės pagrįstai sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, nepaisant jo paties teiginių, jog jo elgesys yra pasikeitęs ir teisingas.

23. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

24. Nors nuteistasis deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

25. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo V. K. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Alytaus apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą, nuspręsdamas netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.