- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-578-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmenine nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimą (2004-11-04, Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) ribas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1938 m. schemą; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos savo lėšomis kuo skubiau atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(asmenine nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimą (2004-11-04, Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) geodezinius matavimus, įvedant matavimus į kadastro ir registro duomenis. Nurodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš savo vyro R. L., kuriam jis atiteko pagal paveldėjimą mirus mamai A. K.. Paaiškino, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius 1996-06-26 raštu Nr. 08-1251-K informavo Radviliškio rajono valdybą apie atrastus A. K. dokumentus, tarp jų ir 1938 m. schemą, susijusius su jos (duomenys neskelbtini) (dabartinė numeracija (duomenys neskelbtini)) pleciaus (sklypo) situacija. Teigia, kad iš nurodytų dokumentų akivaizdžiai matosi, jog 0,2752 ha žemės sklypas yra su 5 (penkiais) posūkio kampais, 1-2 posūkio kampai ribojasi su V. T. pleciumi, 2-3-4 posūkio kampai ribojasi su F. K. pleciumi, 4-5 posūkio kampas atitinka P. gatvės ribą, 5-1 posūkio kampas ribojasi su D. A. pleciumi. Teigia, kad R. L. papildomai išsipirkus 0,0086 ha žemės (duomenys neskelbtini), visas ieškovei priklausantis žemės sklypas sudaro 0,2838 ha. Mano, jog atsakovai V. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šiurkščiai pažeisdami Lietuvos valstybės ir konstitucinės santvarkos tęstinumo principus, akivaizdžiai neteisėtai perkeldami (klastodami) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (priklausančio pareiškėjai) ir (duomenys neskelbtini) (priklausančio P. K.) ribas, iškeldami V. L. sklypo ribas į P. gatvės vidurį, papildomai sukurdami dar 4 žemės sklypo kampus, nuslėpdami suklastotus žemės sklypų matavimo darbus nuo sklypo savininko R. L., veikė siekdami tyčia pažeisti Lietuvos valstybės teisingumo principus, su tikslu padaryti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą.
2. Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad žemės sklypo ribos nustatomos teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Nurodė, jog yra kilęs ginčas tik tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skiriančios ribos, o dėl kitų V. L. žemės sklypo ribų ginčo nėra. 1938 m. schemoje, kurios pagrindu ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas, nurodoma, jog tuo metu žemės sklypas sudarė tik 0,22 ha, t. y. daug mažiau nei šiuo metu priklauso ieškovei. Pabrėžia, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-01-05 nutartyje konstatavo, kad atsakovui V. T. nuo 2015-07-23 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš P. K.; žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2005-01-06. Ieškovei nuosavybės teise nuo 2004-11-12 priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas taip pat atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data 1996-04-02. Atkreipia dėmesį, jog abiejų ginčo sklypų kadastriniai matavimai, o taip pat ir žemės sklypo ribos, yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais ir įregistruotos viešame registre. Pažymi, kad ieškovė nereiškia reikalavimų nei dėl savo, nei dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindo teisėtumo, neginčija jokių viešojo administravimo subjektų veiksmų, kurių pagrindu buvo surinkti bei įregistruoti viešame registre jos ir atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1996-03-11 sprendimu Nr. 71-4069-4906 R. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2752 žemės ir 1996-04-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P 71/96-0107 parduota 0,0086 ha valstybinės žemės. Nuosavybės teisės R. L. atkurtos grąžinant žemės sklypą buvusioje vietoje (natūra). Minėtas žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Mano, jog pareiškėjos reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą 1938 m. planą yra nepagrįstas, nes žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, pagrindo abejoti žemės sklypo planu nėra. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo planą parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, jis buvo suderintas su Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, R. L. dėl parengto žemės sklypo plano jokių pastabų nereiškė. Pažymi, jog, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, kad pareiškėjai priklausantis ūkinio pastato priestatas bei dalis želdinių patektų į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, V. L. ir tuometiniam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. 2013-05-24 buvo pasiūlyta patikslinti žemės sklypų ribas, nekeičiant įregistruotų žemės sklypų plotų, tačiau žemės sklypų savininkai, pradžioje sutikę su pasiūlymu tikslinti žemės sklypų ribas, vėliau apsigalvojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V. T. iš ieškovės V. L. 423,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės V. L. 11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovei ir atsakovui V. T. priklausančių žemės sklypų ribos aiškumo. Aplinkybė, kad ieškovei priklausantys pastatai – vištidė, malkinė ir sandėlis buvo pastatyti ant atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo ir įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 ieškovė įpareigota šiuos pastatus nugriauti, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog V. L. ir V. T. žemės sklypus skirianti riba yra neaiški. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausantys pastatai pastatyti nesilaikant jai priklausančio žemės ploto ribų, todėl V. L. nepagrįstai siekia išvengti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 vykdymo, norėdama pagal pastatytus pastatus įteisinti žemės sklypo ribas. Be to, ieškovei ir buvusiam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. buvo siūlyta pakeisti žemės sklypų bendrą ribą, kad ji nekirstų ieškovei priklausančių pastatų, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad riba tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aiški, todėl jos nustatyti CK 4.45 straipsnio tvarka nėra pagrindo.
6. Joks teisės aktas nenumato pareigos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apmokėti privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo plano (kadastrinių, geodezinių matavimų) rengimo išlaidų, todėl ieškinio reikalavimą įpareigojant atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos savo lėšomis kuo skubiau atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. 1. Apeliantė tvirtina, kad jos teisinė samprata yra menkavertė ir pati negalinti tinkamai suformuluoti reikalavimų ir vesti bylą. Mano, kad teismas pažeidė teisę pasinaudoti advokato nemokama pagalba. Be to, teismas 2017-03-09, ieškovei nedalyvaujant posėdyje, iš parengiamosios bylos stadijos perėjo į teisminį nagrinėjimą, apklausė dalyvavusias šalis, todėl apeliantė neturėjo galimybės užduoti proceso šalims klausimus.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantė paaiškina, kad valstybinis žemėtvarkos institutas 1996 m. vasario–balandžio mėnesiais, atlikdamas kadastrinius matavimus, juos atliko su klaidomis, nes ieškovės paveldėtas sklypas iš dalies patenka į gatvės zoną ir ieškovė negalinti visu priklausančiu žemės sklypo plotu naudotis pagal paskirtį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje yra duomenys, kad apeliantei apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Aplinkybė, kad 2017-03-10 ieškovė kreipėsi su prašymu dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, 2017-03-09 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismui nebuvo žinoma, todėl argumentas dėl pažeistų teisių yra nepagrįstas.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. T. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prijungtoje Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-24-632/2016 ne vieną kartą buvo keliamas klausimas dėl ieškovės gebėjimo atstovauti savo interesams ir teismas ne kartą buvo siūlęs ieškovei pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbą, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė. Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jai buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį bei galimybę pereiti į teismo posėdį, todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismo posėdžio metu ieškovė nebuvo kreipusis dėl teisinės pagalbos, apie ketinimą kreiptis dėl jos teismo neinformavo, ir į posėdį neatvyko aplaidžiai vykdydama savo procesines pareigas. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nepasisako dėl konkrečių teismo motyvų ir argumentų, kuriais grindžiamas sprendimas atmesti ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra skundžiamos teismo sprendimo išvados dėl ginčo esmės, apeliantė skundžia sprendimą tik tuo pagrindu, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nesudarant jai galimybės pasinaudoti advokato pagalba.
Dėl teismo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant ieškovei
11. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, jog atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriame nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
12. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas geriau pasirengti nagrinėti bylą teisme, 2017-02-20 nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. kovo 9 d. 14.00 val. (b. l. 77–76). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.). Nutarties nuorašas ir teismo šaukimas apie 2017 m. kovo 9 d. 14.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovė buvo informuota pasirašytinai (b. l. 80). Ant šio teismo šaukimo yra apeliantės parašas, jo autentiškumo ji neginčija. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ieškovė nereiškė. Aptartos aplinkybės paneigia tai, jog ieškovei nebuvo žinoma apie teismo paskirtą parengiamąjį posėdį ir teismo teisę pereiti į žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismo galimybė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti iš esmės numatyta CPK 231 straipsnio 5 dalyje. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutartyje ieškovė informuota apie galimybę teismui savo nuožiūra, pripažinus, jog bylos nagrinėjimui pasiruošta, pereiti į teismo posėdį, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti tapatinamos su ieškovės netinkamu informavimu apie teismo posėdį ir nustatomas CPK 329 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pripažįstant sprendimo absoliutaus negaliojimo atvejį. Įstatymų leidėjas šiuo atveju nereikalauja šalių sutikimo, kad teismas iš parengiamojo teismo posėdžio pereitų į žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręstų klausimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kreiptis į teismą tinkamai pasiruošus bylos nagrinėjimui, rūpestingai ir atsakingai surinkti įrodymus, juos nurodant procesiniame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). CPK 231 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CPK 329 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl kolegijos vertinimu dėl nurodyto procesinio teisės pažeidimo nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Dėl ieškovės galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba
13. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apeliantės vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti profesionale teisininko pagalba, atmeta žemiau išdėstytais motyvais.
14. Šiuo atveju svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016). CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.
15. Pačios apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-04-04 raštas Nr. (2.5)NO-2-2860 patvirtina, kad teisinės pagalbos ieškovė į tarnybą kreipėsi tik 2017-03-10, tai yra po 2017-03-09 įvykusio teismo posėdžio (b. l. 113). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pateikto ieškinio, tiek apeliacinio skundo turinys neleidžia sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovės teisinė samprata yra menkavertė. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad prijungtoje Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-24-632/2016 teismas ne kartą siūlė ieškovei pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbą, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginius apie užkertamą kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pripažįsta deklaratyviais ir juos vertintina bandymu formaliais pagrindais panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
17. Iš apeliantės atsakovas V. T. prašo priteisti 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 132–134). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.