- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- II-10-279/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00329-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pažeidėjas
- R. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš paženklintą pėsčiųjų perėją ir nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančių pėsčiųjų, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET ) 16 ir 37 punktų reikalavimus, ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 26 d. nutarimu R. J. už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 200 Lt bauda, o už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 40 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, R. J. galutinai paskirta 200 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2010-10-26 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 2). R. J. nurodė, kad jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi LR ATPK 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų teisės pažeidimų nėra įvykdęs. Paaiškino, kad jis 2010-04-07 prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo gatvėje, nebuvo, nes nuo 2010- 04-06 iki 2012-04-14 buvo išvykęs į Daugpilį. Mano, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas per klaidą, nenustačius tikrųjų įvykio aplinkybių. Pažymėjo, kad jį apkaltinę ir atpažinę liudytojai negalėjo nurodyti tikslaus automobilio modelio, spalvos, šių liudytojų nurodytoje vietoje apskritai nėra pėsčiųjų perėjos žymėjimo, o tik automobilių stovėjimo aikštelė. R. J. teigė, kad niekas nereikalavo, jog jis pateiktų vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, todėl jam nesuprantama, kodėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu buvo padaryta esminių pažeidimų: nustatyta tvarka protokolo surašymui jis nebuvo nei pakviestas, nei pristatytas, be to, nedalyvavo nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad R. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už du administracinės teisės pažeidimus, t.y. už tai, kad 2010-04-07, apie 19 val. 30 min., Vilniuje, Ozo gatvėje, prie prekybos centro „Akropolis“ nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų, ir už tai, kad 2010-10-22 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. 2010-10-26 nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, R.J. nedalyvavo. Mano, kad R. J. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuobauda paskirta, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių. Atitinkamai ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 22 d. R. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 37 punkto reikalavimus. Minėtas punktas numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 3 punkte sąvoka pėsčiųjų perėja – tai važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“.
Atsižvelgiant į teisės normų reglamentavimą darytina išvada, kad pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta laikoma pėsčiųjų perėja, kai ji pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
R.J. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse. Teigia, kad jis 2010-04-07 prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo gatvėje, nebuvo, nes nuo 2010- 04-06 iki 2012-04-14 buvo išvykęs į Daugpilį. Niekas nereikalavo, kad jis pateiktų vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Mano, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas per klaidą, nenustačius tikrųjų įvykio aplinkybių. Pažymėjo, kad liudytojų nurodytoje vietoje apskritai nėra pėsčiųjų perėjos žymėjimo, o tik automobilių stovėjimo aikštelė.
Teismo posėdyje liudytojai J. M. ir E. K. parodė, kad 2010-04-07, apie 19 val. 30 min., jiems einant pėsčiųjų perėja prie prekybos centro „Akropolis“, tiksliau prie „Ermitažo“, esančio Vilniaus mieste, Ozo gatvėje, „BMW“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ne tik nepraleido jų, jau įpusėjusių pėsčiųjų perėją, bet dar daugiau – iš pradžių sulėtinęs greitį prieš „kalnelį“, jį pervažiavęs, staigiai padidino greitį. Be to, pravažiuodamas pro juos, ranka parodė nepadorų gestą. Liudytojai pažymėjo, kad jie gerai įsidėmėjo automobilio numerį, apie įvykį nedelsdami informavo policijos pareigūnus. Tiek J. M., tiek E.K. konkrečią pėsčiųjų perėją apibūdino kaip važiuojamąją dalį, paženklintą linijomis, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti, kad minėta pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta būtų pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja.“
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr.N62-65/2010 ir kt.).
Teismas, įvertinęs surinkus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad R. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo vieta laikytina pėsčiųjų perėja KET prasme. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl iš byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog R.J. 2010 m. balandžio 7 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš paženklintą pėsčiųjų perėją ir nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančių pėsčiųjų, ir tuo padarė ATPK 124 ¹straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Be to, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, R. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, pažeisdamas KET 16 punktą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo ir taip įvykdė LR ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad 2010 m. balandžio 7 d. policijos pareigūnai būtų reikalavę, jog R. J. pateiktų teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantį dokumentą ar transporto priemonės registravimo liudijimą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir esančių įrodymų visumą, daroma išvada, kad priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, R. J. kaltė grindžiama abejonių keliančiais įrodymais. Nėra pagrindo pripažinti, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai nenuginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124 ¹straipsnio 1 ir 6 dalyse, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą patenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriuo R. J., (duomenys neskelbtini), už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 200 Lt bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 40 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, galutinai paskirta 200 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.