- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- ATP-270-152/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00398-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto K. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nubaustas už tai, kad 2011 m. gegužės 24 d., 22 val. 48 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu LION LCOLMETER 500, Nr. 18895, metrologinės patikros Nr. 0865323, paklaida ± 5 %, jam nustatytas 1,78 promilės girtumas - vidutinis girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šia savo veika K. V. padarė administracinės teisės žeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. V. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad pažeidimo nepadarė, atsakomybėn buvau patrauktas dėl prietaiso, kuriuo buvo tikrinamas jo girtumas, klaidingų parodymų bei policijos pareigūno padarytų prietaiso naudojimo tvarkos pažeidimų. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo bylą, netyrė ir nevertino nurodytų aplinkybių, besąlygiškai rėmėsi prieštaringais policijos pareigūno parodymais.
Nurodo, kad alkoholio nebuvo vartojęs, todėl visiškai nebijojo patikrinimo alkotesteriu, o kai alkotesteris parodė 1,78 promiles, atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus, nes negalėjo suprasti, kodėl tokie rodmenys, prašė, kad vežtų į ligoninę paimti kraujo, tačiau buvo nuvežtas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą iki ryto. Nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama LION ALCOLMETER 500, Nr. 18895 parodymais remiantis vien tuo, kad buvo pateiktas galiojantis alkotesterio patikros sertifikatas ir todėl teismas pripažino, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, o policijos pareigūno naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti. Apeliantas nurodo, kad alkotesterio naudojimo tvarkoje yra numatyta, kad kiekvienam blaivumo testui turi būti naudojamas naujas vienkartinis antgalis, atliekant blaivumo testo procedūrą būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes, LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintoje Formoje Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas", 20 punkte nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Apelianto teigimu, šių reikalavimų nepaisymas ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo, kadangi, prieš pučiant į alkotesterį, jo niekas nepaklausė, ar jis valgė, gėrė, rūkė ir pan., nedavė vandens burnai išskalauti. Nurodo, kad pareigūnas teisme davė prieštaringus parodymus apie tai, ar jis uždavė klausimus apie tai, ar K. V. buvo rūkęs, ar buvo vartojęs alkoholį.
Teigia, kad teismas buvo šališkas, atmesdamas apelianto argumentus apie tai, kad policijos pareigūnai nesudarė jam galimybės pasitikrinti neblaivumo medicinos įstaigoje, nes buvo sulaikytas administracine tvarka ir rėmėsi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, apie tai, kad jam (K. V.) buvo liepta atlikti nurodytus testus – eiti tiesia linija, pirštu pataikyti į nosį.
Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad tikrinant jo neblaivumą buvo pažeista ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta „Policijos patrulių veiklos instrukcija", kurios 70.2 p. numato, kad tamsiu paros metu stabdant transporto priemones patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai. Apeliantas daro prielaidą, kad jei jo patikrinimą būtų atlikę du policijos pareigūnai, gal neblaivumo nustatymo procedūra būtų atlikta ir įforminta tinkamai, nebūtų reikėję rašyti tarnybinį pranešimą „pagal šabloną", po to teisme keisti parodymus, gal būtų atsiradusi galimybė jam pasitikrinti savo būseną medicinos įstaigoje. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, išleidžiant jį iš policijos sulaikymo kameros jo girtumas nebuvo nustatomas, nors sulaikymo administracine tvarka protokole yra atskira grafa, kurioje turi būti fiksuojama būsena paleidimo momentu. Iš to apeliantas daro išvadą, kad pareigūnams nekilo abejonių dėl jo blaivumo ir lieka neatsakytas klausimas, ar jis galėjau išblaivėti, jei buvo vidutiniame girtumo laipsnyje.
Nurodo, kad bylą išnagrinėjusio teismo pozicija vertinant įrodymus buvo akivaizdžiai šališka, o konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, Taip pat, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo PK Pakruojo rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į K. V. skundą, kuriuo prašo nepakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu K. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia 2011 m. gegužės 24 d. vairavęs automobilį, tačiau mano, kad jo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas nesilaikant alkotesterio naudojimo tvarkos ir jo parodymus nustatant 1,78 promilės girtumą sąlygojo ne alkoholio vartojimas, o tai, kad prieš nustatant blaivumą, jis naudojo burnos gaiviklį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. V. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Pakruojo rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Pažymi, kad apeliantas skunde nepateikė naujų argumentų dėl įrodinėjimo priemonės panaudojimo teisėtumo ir įrodymų rinkimo principų pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi alkotesteriu „Lion alcometer 500“ gautais duomenimis apie apelianto neblaivumą. Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto šeštoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. V. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu L. A. 500 Nr. 18895. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 72), iš kurio matyti, jog jis išduotas 2010 m. balandžio 18 d. ir K. V. neblaivumo tikrinimo metu galiojo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 0,05 procentai) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad K. V. neblaivumas (1,78 promilės) pažeidimo metu viršijo leistiną ribą.
Pats K. V. apie aplinkybę, jog automobilį vairavo blaivus ir galimai prieš alkotesterio panaudojimą pasipurškė burną gaivikliu, dėl ko buvo nustatytas jo girtumas, nurodė tik pirmosios instancijos teismo posėdyje ir šio klausimo nekėlė įvykio metu, kas leidžia tokius jo teiginius vertinti kaip pasirinktą gynybos poziciją. Be to, liudytojas policijos pareigūnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog K. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, jautėsi alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo (b. l. 57). Minėtus policijos pareigūno parodymus patvirtino ir liudytojas I. P. (b. l.80). Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas gali būti šališkas, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė K. V. versiją, jog jis naudojo burnos gaiviklį ,,Solvena“, kadangi jos nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat pagrįstai atmetė kaip įrodymą administracinėn atsakomybėn traukiamo K. V. pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi minėtame protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės negali būti pripažinto kaip analogiškos tiriamo įvykio aplinkybėms ir jas patvirtinti ar paneigti.
Apeliantas teigia, kad jo policijos pareigūnai į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo nenuvežė, o jis to nepadarė, kadangi buvo sulaikytas. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį asmuo turi teisę ar privalo kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, todėl norėdamas pasinaudoti savo teise savo iniciatyva pasitikrinti neblaivumą, apeliantas tai galėjo padaryti iš karto po to, kai atsilaisvino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šis apelianto argumentas atmestinas. ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.).
BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad nušalinimo teisė apeliantui buvo išaiškinta (b. l. 54). Todėl, suabejojęs teismo nešališkumu, apeliantas galėjo pareikšti jam nušalinimą, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą atlikti eksperimentą, tai nesutrukdė apeliantui pasinaudoti šia įrodinėjimo priemone – jis teismui pateikė 2011 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 71-93, kuriame buvo užfiksuotas eksperimentas, kaip alkotesteris „Lion alcometer 500“ reaguoja į burnos gaiviklį „Savena“ (b. l. 75-76). Šis įrodymas, pirmosios instancijos teismo be išankstinio nusistatymo buvo įvertintas visų įrodymų kontekste.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek K. V. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą ir K. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.