- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2536-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14221-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- VOO2 Communication Ou
- Atsakovas
- UAB „Sveiki mišiniai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VOO2 Communication Ou atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VOO2 Communication Ou ieškinį atsakovui UAB „Sveiki mišiniai“ (buvęs pavadinimas UAB „Logistikos optimizavimo grupė) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2017 m. gegužės 5 d. sutartį dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 16 531,92 Eur skolos, 816,26 Eur palūkanų, 6 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, bendrai 17 348,18 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra prasta. Atsakovas galimai nevykdo jokios realios veiklos ir neturi jokių pajamų teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovas yra įdarbinęs tik vieną darbuotoją. Ieškinio suma atsakovui yra didelė.Atsakovas prašė netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atmėtė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nurodė, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė teismui jokių faktinių duomenų bei įrodymų apie atsakovo materialinę padėtį, leidžiančių manyti, kad teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas, taip pat duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Pažymėjo, kad balansas ir pelno/nuostolių ataskaita rodo, jog įmonė yra veikiantis juridinis asmuo, kuris vykdo veiklą, gauna pajamas. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas yra įdarbinęs vieną darbuotoją nesuponuoja išvados, jog atsakovas nevykdo veiklos. Pažymėjo, kad 2018 m. atsakovui nėra iškelta daugiau jokių kitų civilinių bylų, kuriose jam būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Nurodė, kad ieškinio pateikimas nėra pagrindas konstatuoti, jog tenkinus ieškinį, jo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus ir padarė netikslias išvadas dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad ieškovui palankaus sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Paaiškino, kad atsakovo balanse nurodytos turto vertės vos pakanka galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigė, jog atsakovo turto vertė yra mažesnė negu nurodyta balanse. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neturės jokio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą. Paaiškino, kad atsakovas šiai dienai nevykdo jokios komercinės veiklos, kuri galėtų nešti pajamas, o turto iš esmės neturi. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovui bus palankiau bankrutuoti, negu grąžinti skolą.Atsakovas atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimų, todėl ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Nurodė, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė teismui jokių faktinių duomenų bei įrodymų apie atsakovo materialinę padėtį, leidžiančių manyti, kad teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas, taip pat duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Ieškovas neįrodė, jog atsakovo finansinė padėtis yra kritinė – toks teiginys yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad 2018 m. atlieka investicijas į naujus rinkos tyrimus, gamybą, marketingą, mažmeninę bei didmeninę prekybą sveikais mišiniais. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, t. y. jo ketinimą perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus dėl atsakovo finansinės būklės. Teigė, kad atsakovo turto vertė yra mažesnė negu nurodyta balanse, atsakovas nevykdo veiklos ir ieškovui palankaus sprendimo atveju, atsakovas nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimo.Iš pateikto atsakovo 2017 m. balanso matyti, kad atsakovas 2017 m. turėjo turto už 43 886 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 23 579 Eur, trumpalaikio – 20 307 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 16 531 Eur. Teismas pažymi, kad nurodyti duomenis nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio suma (17 348,18 Eur) atsakovui yra didelė. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovo turto vertė yra žymiai mažesnė negu nurodyta atsakovo 2017 m. balanse. Pirmosios instancijos teismas, remiantis balansu ir pelno/nuostolių ataskaita, pagrįstai nurodė, jog atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, kuris vykdo veiklą, gauna pajamas. 2017 m. pelno/nuostolių ataskaitos duomenimis atsakovas 2016 m. turėjo 117 306 Eur pardavimo pajamų, gavo 4 963 Eur pelno, 2017 m. turėjo 58 643 Eur pardavimo pajamų, patyrė 1 591 Eur nuostolių.Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovas laikytinas nesąžiningas, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai, kad ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra didelė bei, kad ieškovui palankaus sprendimo atveju atsakovui palankiau bankrutuoti, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi nėra pagrindo atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė. Pateikti argumentai ir įrodymai neįrodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.