Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Antakalnio poliklinikos“ skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. J.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. T4-302-(1.34) „Dėl pacientui S. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Įsakymas) nustatė, kad pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Antakalnio poliklinika“ (toliau – ir pareiškėja, Poliklinika) pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį – pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-125 patvirtintų VšĮ Antakalnio poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių 5.1.1 papunkčio nuostatą – pacientai turi teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 ,,Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punktą – gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, apžiūri asmenis ir aprašo asmens medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-302-(1.34) „Dėl pacientui S. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu S. J. kreipėsi į Polikliniką, prašydamas išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už 2019 m. liepos 18 d.

Pareiškėja, įvertinusi paciento įrašus atsiųstose dokumentų kopijose, įrašus medicinos dokumentuose Poliklinikos informacinėje sistemoje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1-1.22-22 informavo pacientą, jog minėtas nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas iki NDNT nedarbingumo lygio nustatymo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 17 d. Kadangi NDNT 2019 m. liepos 17 d. pacientui išdavė Sprendimą dėl darbingumo lygio Nr. STS-2629, kuriame nurodyta, kad: (duomenys – neskelbtini). Pacientas 2019 m. rugpjūčio 23 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Poliklinikos sprendimo nepratęsti ar neišduoti nedarbingumo pažymėjimo už 2019 m. liepos 18 d.

Tarnyba paciento skundo pagrindu 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. rugsėjo 10 d. Poliklinikoje atliko pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-281/2019 ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje nurodė, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu nustatyta:

pagal šeimos gydytojos A. Š. (Medicinos praktikos licencija Nr. MPL-20841) įrašus S. J. sveikatos istorijoje, 2019 m. vasario 22 d. pacientas skundėsi dešinio kelio sąnario skausmu, ribotais judesiais, ėjo šlubuodamas, dešinio kelio sąnarys buvo deformuotas, judesiai riboti, rentgenologiškai dešinio kelio sąnaryje buvo vidutiniškai išreikšti artroziniai pakitimai su varusine deformacija, tarpas dar išlikęs, konservatyvus gydymas neefektyvus, 2018 m. lapkričio 7 d. pacientas buvo konsultuotas gydytojo ortopedo-traumatologo, nustatyta abipusė pirminė gonartrozė, rekomenduotas operacinis gydymas (dešinio kelio artroskopija ir blauzdikaulio proksimalinė osteotomija), paskirta operacija 2019 m. vasario 27 d.

Šeimos gydytoja A. Š. 2019 m. kovo 6 d. sveikatos istorijoje įrašė, kad 2019 m. vasario 27 d. S. J. buvo operuotas, jautėsi patenkinamai, vakarais operuotas sąnarys patindavo, ėjo su ramentais, sąnario judesiai buvo riboti, skausmingi, operacinė žaizda gijo pirminiu būdu, jutimai ir kraujotaka operuotoje kojoje nebuvo sutrikę, gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija numatyta po 2 mėnesių, reabilitacija II po 2,5 mėnesių, nedarbingumas 4–6 mėnesiai, darbingumo prognozė palanki. Gydytoja A. Š. 2019 m. gegužės 29 d. pažymėjo, kad pacientą 2019 m. gegužės 8 d. konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas, atliktame operuoto sąnario radiologiniame tyrime buvo nustatyti dešinio kelio sąnario vidutiniškai išreikšti artroziniai pakitimai, būklė po dešinio blauzdikaulio osteotomijos, konstrukcijų padėtis buvo gera ir stabili, sugijimas nepilnas, konsultavusio gydytojo išvada – nedarbingas 4–6 mėnesius. 2019 m. gegužės 8 d. – 2019 m. gegužės 28 d. pacientas buvo UAB „Draugystės sanatorija“, po sanatorinio gydymo skundėsi paūmėjusiu stuburo juosmeninės dalies skausmu, paravertebralinė sritis buvo skausminga juosmens 4–5 slankstelių dalyje, skausmingi ir riboti judesiai per juosmenį, nustatė (duomenys – neskelbtini) diagnozę, paskyrė medikamentinį gydymą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją dėl skausmingų ir ribotų stuburo judesių.

Sveikatos istorijoje medicinos dokumentų išrašų iš gydymo įstaigos, kurioje pacientas buvo operuotas ir UAB „Draugystės sanatorija“ nėra.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja N. S. 2019 m. gegužės 30 d. nurodė, kad pacientas skundėsi juosmens-kryžmens srities skausmu, plitusiu į kairę koją, kairės šlaunies užtirpimu, skausmas pagal VAS buvo 6–8 balai, liga paūmėjo 2019 metų gegužės mėnesį, po 2019 m. vasario 27 d. atliktos dešinio kelio sąnario operacijos vaikščiojo su pažastiniais ramentais, čiuopiant buvo skausmingi paravertebraliniai taškai stuburo juosmens-kryžmens srityje, judesiai skausmingi, riboti, nugaros ilgieji raumenys buvo įtempti, paskyrė impulsinės srovės procedūras.

Gydytoja A. Š. 2019 m. birželio 13 d. S. J. paskyrė gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją dėl tolimesnės gydymo taktikos, pratęsė nedarbingumo pažymėjimą iki 2019 m. birželio 27 d., nukreipė pacientą į GKK dėl tikslingumo tęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Pagal VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Medicinos dokumentų išrašą ar siuntimą 2019 m. birželio 19 d. S. J. konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas. Nurodytos konsultacijos rekomendacijos – krūvis pagal toleranciją, išlieka nedarbingas, yra tam tikri neįgalumo reiškiniai, diagnozė – (duomenys – neskelbtini).

Antakalnio poliklinikos GKK, dalyvaujant šeimos gydytojams P. V., ?. J. ir „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), 2019 m. birželio 27 d. įvertino paciento S. J. nusiskundimus ir pateikė išvadą – laikinai nedarbingas iki 2019 m. liepos 16 d., ruošti dokumentus į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

S. J. 2017 m. liepos 5 d. konsultavusi gydytoja neurologe I. J. gydymui rekomendavo trumpus nesteroidinių priešuždegiminių vaistų kursus, paūmėjus skausmui.

Antakalnio poliklinikos GKK, 2019 m. liepos 16 d. dalyvaujant šeimos gydytojoms I. J., A. T., gydytojai gastroenterologei A. V. ir „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), įrašė (duomenys – neskelbtini) paskyrė vykti į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, nedarbingumo pažymėjimą pratęsė iki 2019 m. liepos 17 d.

2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytoja A. Š. sveikatos istorijoje nurodė, kad pacientas skundėsi dešinio kelio skausmu, tinimu, ribotais judesiais, stuburo juosmens srities skausmu, norėjo, kad būtų tęstas nedarbingumas, aprašė stuburo ir kelio sąnarių susirgimų anamnezę, objektyvią būklę, analogišką jau aprašytai, pasiuntė pacientą į GKK, 2019 m. liepos 18 d. paskyrė gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją.

2019 m. liepos 18 d. Antakalnio poliklinikos GKK, dalyvaujant gydytojams I. J., A. T., A. V. ir „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), pažymėjo, kad pacientas atsiųstas į GKK tęsti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tuo metu ligos paūmėjimo nebuvo, nurodė diagnozes (duomenys – neskelbtini) ir išvadą – pacientui nedarbingumo pažymėjimas neišduotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais: 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais“ 36 punktu ir 2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi.

Pagal VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Medicinos dokumentų išrašą arba siuntimą, 2019 m. liepos 19 d. S. J. konsultavo gydytojas ortopedas traumatologas nurodė tęsti ambulatorinę reabilitaciją – kineziterapiją, fizioterapiją, dešinės šlaunies raumenų masažą, medikamentinį gydymą.

Gydytoja A. Š. 2019 m. liepos 19 d. pacientui paskyrė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendacijas, išdavė nedarbingumo pažymėjimą 2019 m. liepos 19 d. – 2019 m. liepos 23 d., nukreipė pacientą į GKK nedarbingumo klausimui spręsti.

Antakalnio poliklinikos GKK, 2019 m. liepos 23 d. dalyvaujant gydytojoms P. V., I. J., V. Š.. „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), įvertino paciento susirgimų anamnezę, nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. paciento sveikatos būklė pablogėjo, sustiprėjo skausmas kelio srityje, buvo konsultuotas koją operavusio gydytojo, kuris nurodė, jog pacientas nedarbingas dar 1,5 mėnesio, tačiau vėliau darbingumo prognozė palanki, rekomendavo tęsti paskirtą gydymą, nedarbingumo pažymėjimą pratęsė 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. liepos 26 d., suformulavo išvadą – įvertinus kelio sąnarį operavusio gydytojo ortopedo traumatologo išvadas, pacientas laikinai nedarbingas iki 2019 m. rugsėjo 5 d.

S. J. 2019 m. liepos 23 d. konsultavusi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja R. J. paskyrė magnetoterapiją, kineziterapiją, masažą.

Antakalnio poliklinikos GKK 2019 m. rugsėjo 5 d., dalyvaujant gydytojams P. V., I. J., A. T. ir „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), pažymėjo, kad pacientas atsiųstas baigiantis GKK leidimui tęsti nedarbingumo pažymėjimą, vargino dešinio kelio skausmas, tinimas, riboti judesiai, juosmens skausmas, taikytas aktyvus gydymas ir reabilitacija, įvertino anamnezę, nurodė 5 dienas laikinai nedarbingas (2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. rugsėjo 10 d.).

Antakalnio poliklinikos GKK, 2019 m. rugsėjo 10 d. dalyvaujant gydytojams P. V., R. M., A. V. ir „Sodros“ atstovui (pavardė nenurodyta), pateikė išvadą – laikinai nedarbingas iki 2019 m. rugsėjo 20 d.

Šeimos gydytoja A. Š. 2019 m. rugsėjo 13 d. nedarbingumo pažymėjimą pacientui pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 20 d.

Daugiau įrašų Akreditavimo tarnybai pateiktoje S. J. sveikatos istorijoje nėra.

Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. T4-302-(1.34) konstatuota, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Tl-137, 32 punktu ir atsižvelgiant į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą paciento S. J. skundo pagrindu dėl jam 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. rugsėjo 10 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2019 m. lapkričio 25 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolą Nr. D3-127-(1.9.), VšĮ Antakalnio poliklinikos raštą Nr. 1-1.23-13 „Dėl ataskaitos ir įsakymo apie S. J. skundo pagrindu atliktą sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą“, 2019 m. lapkričio 28 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolus Nr. D3-129-(1.9), parengtą Patikrinimo Nr. T3-281/2019 2019 m. lapkričio 3 d. ataskaitą Nr. D17-227-(1.27) nustatė, jog pacientui S. J. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Skundžiamame įsakyme pažymėta, kad 2019 m. liepos 18 d. Antakalnio poliklinikos GKK, priimdama sprendimą, jog paciento S. J. ligos paūmėjimo nebuvo ir nereikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tinkamai jo nepagrindė: nevertino tuo metu buvusių paciento nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės.

Įvertinus minėtas aplinkybes, Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad Poliklinikoje buvo pažeista: Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-125 patvirtintų VšĮ Antakalnio poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių 5.1.1 papunkčio nuostata; Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 ,,Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punktas.

Tarnybos direktorius įspėjo Polikliniką dėl šiame Įsakyme nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento pažeidimų.

Kaip minėta, šio ginčo dalykas – pareiškėjos skundžiamas Tarnybos Direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. T4-302-(1.34), kuriuo buvo vertintos Poliklinikos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei. Kilusio ginčo nagrinėjimui aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, jų kokybės vertinimu ir Tarnybos kompetencija nagrinėjant asmenų skundus.

Pareiškėja su skundžiamu įsakymu nesutinka. Tvirtina, kad atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, veikė ne savo kompetencijos ribose.

Teisėjų kolegija, nesutinka su tokia Poliklinikos nuomone.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas) (aktuali redakcija) nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus (1 str.). Taigi, atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, akivaizdu, kad veikė savo kompetencijos ribose.

Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sveikatos priežiūros įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Tarnyba (52 str. 1 d. 2 p.).

Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis reglamentuoja, kad Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei, o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).

Reikalavimas teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas įtvirtintas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas suponuoja kartu ir pareigą valstybei sudaryti prielaidas, ne tik teisines, bet ir organizacines, finansines bei kitas būtinas prielaidas, kad pacientas galėtų įgyvendinti teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kita vertus, ši Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas aiškintina kartu su šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pacientas, siekdamas gauti kokybiškas paslaugas, turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, be kita ko, sąžiningai naudotis savo teisėmis, teikti būtiną informaciją, susijusią su jo sveikatos būkle.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų; teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017.

Skundų nagrinėjimo tvarką Tarnyboje reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Tl-137 (toliau – Aprašas) (aktuali redakcija), kuriame asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė apibrėžiama kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas; skundu laikomas asmens kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai (4 punktas). Tarnyba, pagal kompetenciją nagrinėdama skundą, privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (23 punktas).

Nustačiusi, kad yra pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimai, Tarnyba pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58, 59 str.).

Taigi, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Tarnybai suteikta kompetencija vertinti sveikatos priežiūros įstaigų, šiuo atveju Poliklinikos, darbą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo dėl to, jog Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, byloje iš esmės nėra. Kaip minėta, kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą bei kontrolę, o nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimus taikyti kontrolės priemones bei sankcijas, tarp jų – įspėjimą, Tarnybai suteikta įstatymais. Vadinasi, Tarnyba, atlikdama patikrinimą, turi įvertinti ne tik suteiktų, bet ir nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad medicinos mokslo srities klausimų teismas nevertina.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymas dalyje dėl 1.1 – 1.2 punktų yra visiškai nemotyvuotas ir atsakovė nepagrįstai nustatė, kad Poliklinikoje netinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Pažymėtina, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, be kita ko, rėmėsi Ataskaitoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pagal formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuomet pareiškėjas skundžia Tarnybos priimtą įsakymą, „<...> Ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta išvada laikytinos neatsiejama Įsakymo dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).

Atsižvelgdama į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija vertina skundžiamo įsakymo pagrįstumą kartu su Ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis.

Nustatyta, kad Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyti konkretūs jo priėmimo teisiniai pagrindai (Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis ir 59 straipsnis, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Tl-137, 32 puktas, taip pat nurodyta, kad šis aktas priimtas atsižvelgiant į Tarnybos atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą paciento S. J. skundo pagrindu dėl jam 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. rugsėjo 10 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2019 m. lapkričio 25 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolą Nr. D3-127-(1.9.), VšĮ Antakalnio poliklinikos raštą Nr. 1-1.23-13 „Dėl ataskaitos ir įsakymo apie S. J. skundo pagrindu atliktą sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą“, 2019 m. lapkričio 28 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolas Nr. D3-129-(1.9), parengtą Patikrinimo Nr. T3-281/2019 2019 m. lapkričio 3 d. ataskaitą). Įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluota, už kokius pažeidimus (nuoroda į Ataskaitos išvadų 1 punktą) Poliklinikai taikoma poveikio priemonė – įspėjimas. Taip pat išaiškinta šio akto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos argumentas, jog Įsakymas dalyje dėl 1.1 – 1.2 punktų yra visiškai nemotyvuotas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punktas numato, kad“ Gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą. Taip pat asmens medicininiuose dokumentuose turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto elektroninio pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data.

Kontrolės metu Tarnyba nustatė, kad 2019 m. liepos 18 d. Antakalnio poliklinikos GKK priimdama sprendimą, jog paciento S. J. ligos paūmėjimo nebuvo ir pacientui nereikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tinkamai jo nepagrindė: nevertino tuo metu buvusių paciento nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės (pagal šeimos gydytojo įrašus, pacientą konsultavęs gydytojas ortopedas traumatologas 2019 m. gegužės 8 d. nurodė nedarbingumą 4–6 mėnesius, 2019 m. birželio 19 d. pateikė išvadą – nedarbingas; pagal Medicinos dokumentų išrašą arba siuntimą, savo nuostatą dėl laikino nedarbingumo patvirtino ir 2019 m. liepos 19 d. konsultacijos metu, pažymėjęs, kad pacientas dar nedarbingas 1,5–2 mėnesius) bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, Tarnyba Įsakyme pagrįstai nustatė Ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimus, pagrindė sankcijos – įspėjimo – skyrimo pagrindą, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nurodė teisinį sankcijos skyrimo pagrindą, t. y. pakankamai ir aiškiai motyvavo, kodėl konstatavo aptariamų teisės normų pažeidimus ir įspėjo pareiškėją. Ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. kovo 6 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 800 Eur išlaidų atlyginimą. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo 2020 m. kovo 3 d. sąskaitos išrašą Nr. SI20030319611, iš kurio matyti, kad advokatų profesiniai bendrijai „Gudaitė, Maumavičė ir Partneriai“ sumokėjo 800 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016).

Byloje esantis 2020 m. vasario 21 d. Susitarimas patvirtina advokatės G. G. įgaliojimus atstovauti S. J. administracinėse bylose.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatės teisinės paslaugos (parengtas atsiliepimas, teismų praktikos analizė, situacijos analizė) buvo suteiktos atitinkamai 2020 m. kovo mėn., t. y. 2020 m. II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2019 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 358,6 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį (nagrinėjamu atveju – už atsiliepimo) parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 3 396,5 Eur (2,5 x 1 358,6 Eur), todėl trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma priteisti išlaidų suma (800 Eur) už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši administracinė byla nėra sudėtinga, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškino klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą, konsultacijas 800 Eur suma, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintina iki 400 Eur.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens S. J. naudai iš pareiškėjos priteisiant 400 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Antakalnio poliklinika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam suinteresuotui asmeniui S. J. iš pareiškėjos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.