Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1200-861/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
2A-1200-861/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28576-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
UAB „Vinctra“
Atsakovas
V. Y.
Civilinė byla Nr. 2A-1200-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28576-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vinctra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vinctra“ ieškinį atsakovui V. Y. dėl darbo ginčo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vinctra“ pareikštu ieškiniu atsakovui V. Y. prašo: 1) iš esmės išspręsti ginčą tarp darbdavio UAB „Vinctra“ ir darbuotojo (atsakovo) V. Y. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir prašo jas priteisti iš atsakovo; 2) priteisti iš atsakovo 1494,05 Eur permoką, išmokėtą darbuotojui V. Y. avansu už komandiruotės išlaidas ir dienpinigius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2021-09-21 Sprendimu Nr. DGKS-4219 darbo byloje Nr. APS-131-16216 (toliau – DGK sprendimas) iš dalies patenkino V. Y. (atsakovo) prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir nusprendė iš darbdavio UAB „Vinctra“ (ieškovės) darbuotojo V. Y. naudai išieškoti 1 562,50 Eur neišmokėtų dienpinigių.

3. Atsakovas 2021-08-17 DGK pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas, nurodydamas konkrečiai paskutinę komandiruotę nuo 2021-06-27 iki 2021-08-16. DGK posėdžio metu atsakovas pakeitė savo reikalavimų turinį ir nurodė, jog pasirašant darbo sutartį jam buvo pažadėtas 70 Eur užmokestis už kiekvieną komandiruotės dieną. Darbo sutartis buvo pasirašyta jam nesuprantama prancūzų kalba, todėl į jos turinį įsigilinti neturėjo galimybės ir nesuprato, jog bus mokama sumažinta dienpinigių norma. Prieš komandiruočių pradžią su komandiruočių įsakymais nebuvo supažindinamas, nurodymai būdavo pateikiami žodžiu. Šiuo pagrindu atsakovas prašė priteisti jam dienpinigius už visas komandiruotes.

4. DGK, iš dalies patenkindama V. Y. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, rėmėsi aplinkybėmis, jog: 1) su atsakovu 2020-08-18 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tik prancūzų kalba ir jos turinys atsakovui buvo nesuprantamas; 2) nors įsakymuose dėl komandiruočių buvo nurodyta, kad atsakovui bus mokama 50 proc. priklausančios dienpinigių normos, tačiau paskutinės komandiruotės už laikotarpį nuo 2021-06-27 iki 2021-08-16 įsakymas, kuriame nurodyta mokėti 50 proc. nustatytos dienpinigių normos, atsakovo yra nepasirašytas, kas DGK vertinimu patvirtina, kad atsakovas su paskutiniosios komandiruotės apmokėjimo sąlygomis nebuvo supažindintas ir jam nebuvo žinoma, kad dienpinigiai bus mažinami; 3) atsakovo prašymas dalyje dėl likusios 2 566,72 Eur reikalaujamos sumos dalies buvo atmestas, kadangi DGK vertinimu, V. Y. pasirašydamas kitus įsakymus dėl komandiruočių turėjo žinoti, jog dienpinigių norma bus mažinama iki 50 proc. nustatyto dydžio.

5. DGK nurodė, jog pagal paskutinę avanso apyskaitą atsakovui yra permokėta 1494,05 Eur suma, tačiau dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė. 2020-08-18 su atsakovu sudarė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta prancūzų, lietuvių ir rusų kalbomis. Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas terminuota darbo sutartimi dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartyje yra numatyta, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą padaugintą iš 1,65 koeficiento, pinigus pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą arba išmokant grynaisiais vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos. Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo numatyta Darbo sutarties 7 punkte, kuriame nurodyta, kad „Šalys susitaria ir darbuotojas sutinka, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365, dienpinigiai komandiruotėms gali būti mokami iki 50 procentu mažesni. Dienpinigiai gali būti išmokami dalimis, per buvimo komandiruotėje laikotarpį“. Darbo sutarties 14 ir 15 punktai numatė, jog Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti „Nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba vizos gavimo dienos“.

6. Laikotarpiu nuo 2020-09-25 iki 2020-12-22 atsakovas vyko į pirmąją komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2020-09-25 įsakymą. Už šią komandiruotę jam buvo priskaityta 50 proc. nustatytų dienpinigių suma ir sumokėti 2 751 Eur. Darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos išmokos atsakovui buvo pasirašytinai pateikti pagal 2020-12-22 avanso apyskaitą. 2020-12-23 atsakovui papildomai sumokėta 3 861,65 Eur suma su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios detalizuotos 2021-01-14 avanso apyskaitoje. Šioje apyskaitoje matoma, kad yra susidariusi 1 025,67 Eur darbdavio permoka atsakovui. Laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-05-25 atsakovas vyko į antrąją komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2021-01-14 įsakymą. Atsakovui buvo priskaityta 50 proc. sumažinta dienpinigių norma ir sumokėta 3 620,50 Eur suma, su kuria pasirašytinai darbuotojas buvo supažindintas. Darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos išmokos atsakovui pasirašytinai pateiktos pagal 2021-05-22 avanso apyskaitą. Apyskaitoje taip pat buvo pateikta informacija apie susidariusią 2 334,54 Eur permoką. Laikotarpiu nuo 2021-06-25 iki 2021-08-13 atsakovas vyko į trečiąją paskutinę savo komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2021-06-24 įsakymą. Atsakovui buvo priskaityta 50 proc. sumažinta dienpinigių norma ir paskaičiuota 1 562,50 Eur suma. Paskutinėje 2021-08-24 avanso apyskaitoje yra detalizuojamos visos apskaičiuotos ir atsakovui pervestos išmokos, tame tarpe į sąskaitą 2021-08-16 buvo pervestas darbo užmokestis 827,71 Eur, 2021-08-24 pervestas 934,29 Eur galutinis atsiskaitymas.

7. Darbo santykiams pasibaigus, atsakovui paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas, kuris sudarė 4 157,87 Eur sumą. Ieškovė darbuotojui pervedė 3 317,38 Eur; po šio pavedimo paskutinio laikotarpio permoka atsakovui sudarė 2 334,54 Eur sumą, todėl po galutinio atsiskaitymo atsakovui liko permokėta 1 494,05 Eur suma.

8. Už ginčo laikotarpį nuo 2021-06-27 iki 2021-08-16 bankiniais pavedimais į darbuotojo sąskaitą buvo pervesta 3 469,42 Eur suma. Ieškovės teigimu, pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki darbo santykių pabaigos pilnai įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui už visą darbo santykių laikotarpį, tame tarpe ir už ginčijamą laikotarpį nuo 2021-06-27 iki 2021-08-16.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta identiška savo turiniu Darbo sutartis prancūzų, lietuvių ir rusų kalbomis. Darbo sutartis rusų kalba atsakovui buvo pateikta iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dienos, t. y. iki darbo santykių pradžios, tačiau atsakovas galimai sąmoningai negrąžino darbdaviui savo pasirašytos Darbo sutarties rusų kalba kopijos.

10. Visos pasirašytos Darbo sutarties sąlygos buvo šalių suderintos, tame tarpe ir 7 punktas dėl dienpinigių komandiruotėms mažinimo iki 50 procentų. Atsakovas tik Darbo ginčų komisijos posėdyje pateikė gynybinę poziciją, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl 70 Eur sumos už kiekvieną komandiruotės dieną. Toks atsakovo žodinis pareiškimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

11. Pagal paskutinę 2021-08-24 avanso apyskaitą atsakovas liko skolingas bendrovei 1 494,05 Eur sumą, avansu išmokėtą jam komandiruotės išlaidoms ir dienpinigiams. Informacija apie susidariusią permoką, konkrečiai 2 334,54 Eur sumą, atsakovui pasirašytinai buvo pateikta 2021-05-25 avanso apyskaitoje. 1 494,05 Eur permoką patvirtina ir teismui pateiktos visos avanso apyskaitos, sudarytos atsakovui jo darbo laikotarpiu bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už visą dirbtą laikotarpį, AB Swedbank banko išrašas pagal atliktus pavedimus atsakovui ir kasos išlaidų orderiai bendrai atsakovui perduotai 2 770 Eur sumai.

Atsiliepimas

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie atsiradusį išskaitos pagrindą sužinojo, kai teikė atsiliepimą Darbo ginčų komisijai ir pateikė prašymą atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisijai savo 2021-09-21 sprendime nepasisakius apie šį reikalavimą, ieškovė jį teikia teismui.

13. Atsakovas V. Y. atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau pateikė teismui el. p. paaiškinimus, kad jis ieškovei nieko neskolingas, su ieškovės buhaltere buvo tartasi, jog jis gaus apie 70 Eur atlyginimą per dieną (papildomai pridėjo susijusį garso įrašą), todėl jam turėtų būti priteista suma, kurią priteisė darbo ginčų komisija.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-31 sprendimu nusprendė tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus atmesti. Išaiškinti šalims, kad pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos 2021-09-21 sprendimas Nr. DGKS-4219 darbo byloje Nr. APS-131-16216, liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

14.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pareiškus ieškinį darbo ginčų komisijos sprendimas liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso;

14.2 pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą priteisti jam iš ieškovės 1 562,50 Eur neišmokėtų dienpinigių, nes nenustatyta, kad ieškovė liko juos skolinga atsakovui. Nurodė, jog nors Darbo ginčų komisija 2021-09-21 sprendimu Nr. DGKS-4219 darbo byloje Nr. APS-131-16216 konstatavo, kad ieškovė atsakovui turėjo mokėti 70 Eur dienpinigių normą, tačiau teismas laikė pagrįstu ieškovės argumentą, kad tokios dienpinigių normos nenustato Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526. Pažymėjo, jog atsakovas 2020-09-25, 2021-01-15, 2021-06-24 įsakymais buvo komandiruotas ir realiai buvo išvykęs į komandiruotes Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Liuksenburge, Belgijoje. Maksimalus dienpinigių dydžių sąrašas nustato, kad minėtose šalyse maksimalūs dienpinigių dydžiai eurais yra Vokietijoje – 62, Prancūzijoje – 63, Šveicarijoje – 53, Lenkijoje – 48, Olandijoje (Nyderlanduose) - 64, Liuksenburge – 61, Belgijoje – 61. Įvertinus tai, teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad 70 Eur dienpinigių dydis negalėjo būti susitartas su atsakovu;

14.3 teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą garso įrašą rusų kalba, nes nėra aišku, nei kada, nei kur jis darytas, su kokiu konkrečiu asmeniu jis kalba, neaišku, apie kieno mokėtiną darbo užmokestį kalbama;

14.4 atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su juo buvo tartasi ne dėl 70 Eur dienpinigių, o dėl to, kad bendras jo gaunamas atlyginimas į rankas bus 70 Eur už dieną. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mokėtą dienpinigių normą, nustatytą atlyginimą, sprendė, kad tokia suma atsakovui iš esmės ir tekdavo per vieną komandiruotės dieną, t. y. skaičiuojant skirtus 50 procentų dienpinigius ir realiai išmokamą darbo užmokesčio dalį. Nors atsakovas ir neigė supratęs, kad jam bus mokama 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių, tačiau byloje esantys įrodymai - 2020-09-25, 2021-01-15 komandiruočių įsakymai patvirtina, kad su jais atsakovas buvo supažindintas, o jie yra parengti lietuvių ir rusų kalbomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis gauti didesnę dienpinigių normą;

14.5 teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 494,05 Eur permoką, išmokėtą atsakovui avansu už komandiruotės išlaidas, nes ieškovė nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono, taip pat neįrodė, kad atsakovas liko jam juos skolingas. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, kuris yra pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, todėl teismas papildomai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kurie paremti negaliojančiu teisės aktu;

14.6 ieškovė neįrodė, kad atsakovas nepanaudojo 1 494,05 Eur išmokėto avanso komandiruotės išlaidoms, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tinkamai neinformavo atsakovo, nebendradarbiavo, nebuvo pakankamai sąžiningas kaip stipresnė darbo santykių šalis;

Šalies argumentai

14.7 ieškovė nenurodė, kuriuo iš Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų prašo priteisti iš darbuotojo jam sumokėtas sumas. Ieškinyje nurodoma, kad atleidus atsakovą iš darbo paaiškėjo, jog pas jį liko 1 494,05 Eur suma, avansu išmokėta komandiruotės išlaidoms. Teismas vertino, kad ieškovė prašė atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtos sumos Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu: grąžinti išmokėtą ir nepanaudotą avansą;

14.8 nors ieškovė pateikė komandiruočių avanso apyskaitas, tačiau konkrečias išlaidas patvirtinančių tiesioginių dokumentų nepateikė, todėl nėra aišku, kaip ieškovė nustatė, kurią dalį atsakovui skirto avanso komandiruotės išlaidoms atsakovas realiai sunaudojo, o kurios ne;

Žemesnės instancijos teismas

14.9 teismas vertino, kad ieškovės pateiktomis apyskaitomis negalima vadovautis, nes tokie dokumentai neatitinka ne tik Darbo kodekso 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, bet ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 9 punkto reikalavimų, kad atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, t. y. laikytina, kad ieškovė visų pirma tinkamai neinformavo atsakovo apie tai, kad yra susidaręs išmokėto ir nesunaudoto avanso likutis, kad atsakovas turi už jį atsiskaityti, taip pat nenurodė atsakovui tvarkos, kaip jis tai privalo padaryti;

Šalies argumentai

14.10 ieškovė neįrodė fakto, kad prašomų priteisti sumų nėra įtraukusi į komandiruočių sąnaudas, kaip tai numatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, t. y. nepateikė įrodymų, kiek ir kokių atsakovo komandiruotės patirtų išlaidų įtraukė į sąnaudas, o kiek neįtraukė;

14.11 netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo, teismas nenagrinėjo ir nevertino susijusio ieškovės reikalavimo – atlyginti 3183,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

15.1 nors atsakovas teigė, jog jis nesuprato jam pateikiamų dokumentų, tačiau 2020-09-25, 2021-01-15 byloje esantys komandiruočių įsakymai patvirtina, kad su jais atsakovas buvo supažindintas, o jie buvo parengti lietuvių ir rusų kalbomis. Pasirašytinai atsakovas buvo supažindintas ir su 2020-12-22, 2021-05-22 avanso apyskaitomis, kuriose detaliai, sutartiniais žymėjimais nurodomos visos išlaidos ir susidariusios permokos. Akcentuoja, jog 2020-12-22 avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovui 2020-09-03 ir 2020-09-04 bei 2020-12-22 buvo grynaisiais pagal Kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 2 770 Eur avansas. Šias gautas lėšas atsakovas patvirtino savo parašu, tiek pasirašydamas 2020-12-22 Avanso apyskaitą, tiek nurodytus Kasos išlaidų orderius;

15.2 darbdavio pateiktos Avanso apyskaitos turi visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jose nurodomi avanso likučiai, prie visų apyskaitų yra pridedamas konkretus, sąnaudas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų sąrašas, kiekvienas dokumentas turi savo sutartinį žymėjimą. Nagrinėjamu atveju Avanso apyskaitose įvardyti konkretūs buhalteriniai dokumentai nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikti tik todėl, kad iki pirmojo parengiamojo posėdžio datos nebuvo aišku ar atsakovas dalyvaus teismo posėdyje, byloje nebuvo pateikta jokių atsakovo procesinių dokumentų, nebuvo jo atsiliepimo. Pirmajam ir vieninteliam teismo posėdžiui iš parengiamojo perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas neginčijo apeliantės nurodytų konkrečių gautų lėšų, šios aplinkybės nulėmė situaciją, kad apeliantė, nenorėdama, kad procesas užsitęstų, netikslino pateiktų Avanso apyskaitų konkrečiais dokumentais;

15.3 2021-05-25 Avanso apyskaitoje yra nurodyta 1 025,67 Eur sumokėto avanso komandiruotėms išlaidoms likutis iki paskutinės komandiruotės ir papildomai priskaitytos sumos. Atsakovas, pasirašydamas 2021-05-25 Avanso apyskaitą, žinojo, kad bendras jam darbdavio sumokėtas avanso likutis yra 2 334,54 Eur, t. y. jo skola bendrovei lygi 2 334,54 Eur sumai ir posėdžio metu neginčijo šių faktinių aplinkybių. Paskutinėje 2021-08-24 avanso apyskaitoje yra detalizuojamos visos apskaičiuotos ir atsakovui pervestos išmokos, tame tarpe į sąskaitą 2021-08-16 pervestas darbo užmokestis 827,71 Eur bei 2021-08-24 pervestas 934,29 Eur galutinis atsiskaitymas. Taigi darbo santykiams pasibaigus, atsakovui buvo paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas, kuris sudarė 4 157,87 Eur sumą. Apeliantė savo darbuotojui pervedė 3 317,38 Eur, po šių paskutinių pavedimų atsakovui liko 1 494,05 Eur avansu komandiruotės išlaidoms;

15.4 pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką, vairuotojai, išvažiuodami į komandiruotes, gaudavo avansą, o sugrįžę pateikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tokiu būdu būdavo atliekami atsiskaitymai. Vairuotojams visada yra paliekamas susidaręs avanso likutis kitai komandiruotei. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sugrįžęs iš 2021-06-25 iki 2021-08-13 laikotarpio komandiruotės sąmoningai negrąžino darbdaviui bendrovės lėšų, kaip ir tikėtina sąmoningai nepasirašė 2021-06-24 paskutinio įsakymo dėl komandiruotės, kad išvengti lėšų grąžinimo bei reikalauti papildomų išmokų. Atsakovui nusprendus nebetęsti darbo santykių, buhalterijoje buvo paskaičiuotas pilnas atsiskaitymas, neįvertinus susidariusios 1 494,05 Eur permokos;

15.5 teismo pozicija, jog jis negali rinkti vienai šaliai naudingų įrodymų, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti, yra šališka ir neteisėta, kadangi teismo pareiga yra išsiaiškinti objektyvią tiesą. Įvertinus aplinkybes, jog byla dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme buvo išnagrinėta viename posėdyje ir atsakovas iki posėdžio nepateikė jokių procesinių dokumentų, o duodamas parodymus neginčijo susidariusios avanso permokos, darbdavys ir būdamas stiprioji pusė negalėjo nuspėti bylos eigos. Akcentuoja, jog darbo bylose, kuriose visada labiau ginami darbuotojo kaip silpnosios pusės interesai, negali formuotis praktika, kad yra ginami silpnosios pusės nesąžiningi ir neteisėti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-31 sprendimo, kuriuo tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai atmesti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

18. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 494,05 Eur permoką, išmokėtą atsakovui avansu už komandiruotės išlaidas. Nurodo, jog atsakovas buvo supažindintas su 2020-12-22, 2021-05-22 Avanso apyskaitomis, kuriose detaliai, sutartiniais žymėjimais nurodomos visos išlaidos ir susidariusios permokos. Akcentuoja, jog atsakovui 2020-09-03 ir 2020-09-04 bei 2020-12-22 buvo grynaisiais pagal Kasos išlaidu orderius Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 2 770 Eur avansas. Šias gautas lėšas atsakovas patvirtino savo parašu, tiek pasirašydamas 2020-12-22 Avanso apyskaitą, tiek nurodytus Kasos išlaidų orderius. Pažymi, jog Avanso apyskaitose įvardyti konkretūs buhalteriniai dokumentai nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikti tik todėl, kad iki pirmojo parengiamojo posėdžio datos nebuvo aišku ar atsakovas dalyvaus teismo posėdyje, byloje nebuvo pateikta jokių atsakovo procesinių dokumentų, nebuvo jo atsiliepimo. Atsakovas neginčijo apeliantės nurodytų konkrečių gautų lėšų, o apeliantė, nenorėdama, kad procesas užsitęstų, netikslino pateiktų Avanso apyskaitų konkrečiais dokumentais. Paskutinėje 2021-08-24 avanso apyskaitoje yra detalizuojamos visos apskaičiuotos ir atsakovui pervestos išmokos. Darbo santykiams pasibaigus, atsakovui buvo paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas, kuris sudarė 4 157,87 Eur sumą. Apeliantė savo darbuotojui pervedė 3 317,38 Eur, po šių paskutinių pavedimų atsakovui liko 1 494,05 Eur avansu komandiruotės išlaidoms.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

20. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią darbo bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.

22. Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020-08-11 sudaryta terminuota darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo 2020-08-24 iki 2021-08-24 buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nustatant atsakovui 3 mėnesių išbandymo laikotarpį bei mokant jam Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą padaugintą iš 1,65 koeficiento, pinigus pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą arba išmokant grynaisiais vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos. Darbo sutarties 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad Darbo sutartis įsigalioja (darbo sutarties 14 punktas) ir darbuotojas pradeda dirbti (darbo sutarties 15 punktas) nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (darbo sutarties 14 punktas) arba vizos gavimo dienos (darbo sutarties 15 punktas).

24. Laikotarpiu nuo 2020-09-25 iki 2020-12-22 atsakovas vyko į pirmąją komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2020-09-25 įsakymą. Už šią komandiruotę jam buvo priskaityta 50 proc. nustatytų dienpinigių suma ir sumokėti 2 751 Eur. 2020-12-23 atsakovui papildomai sumokėta 3 861,65 Eur suma su darbo santykiais susijusių išmokų. 2021-01-14 avanso apyskaitoje nurodyta, kad už nurodytą darbo santykių laikotarpį yra susidariusi 1 025,67 Eur darbdavio permoka atsakovui. Laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-05-25 atsakovas vyko į antrąją komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2021-01-14 įsakymą. Už antrąją komandiruotę atsakovui buvo priskaityta 50 proc. sumažinta dienpinigių norma ir sumokėta 3 620,50 Eur suma. 2021-05-22 avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovui susidariusiu 2 334,54 Eur permoka. Laikotarpiu nuo 2021-06-25 iki 2021-08-13 atsakovas vyko į trečiąją paskutinę savo komandiruotę pagal bendrovės direktoriaus 2021-06-24 įsakymą. Už trečiąją komandiruotę atsakovui buvo priskaityta 50 proc. sumažinta dienpinigių norma ir paskaičiuota 1 562,50 Eur suma. Paskutinėje 2021-08-24 avanso apyskaitoje nurodomos apskaičiuotos ir atsakovui pervestos išmokos.

25. Ieškovės teigimu, Darbo santykiams pasibaigus, atsakovui paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas, kuris sudarė 4 157,87 Eur sumą. Ieškovė darbuotojui pervedė 3 317,38 Eur, po šio pavedimo paskutinio laikotarpio permoka atsakovui sudarė 2 334,54 Eur sumą, todėl po galutinio atsiskaitymo atsakovui liko permokėta 1 494,05 Eur suma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nepanaudojo 1 494,05 Eur išmokėto avanso komandiruotės išlaidoms, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju avanso apyskaitose įvardyti konkretūs buhalteriniai dokumentai nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikti tik todėl, kad iki pirmojo parengiamojo posėdžio datos nebuvo aišku ar atsakovas dalyvaus teismo posėdyje, byloje nebuvo pateikta jokių atsakovo procesinių dokumentų, nebuvo jo atsiliepimo. Pirmajam ir vieninteliam teismo posėdžiui iš parengiamojo perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas neginčijo apeliantės nurodytų konkrečių gautų lėšų, šios aplinkybės nulėmė situaciją, kad apeliantė netikslino pateiktų Avanso apyskaitų konkrečiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokius argumentus, pažymi, jog apeliantė avanso apyskaitose įvardytų konkrečių buhalterinių duomenų neteikė.

26. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi atvejai, kada leidžiama daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio: 1) grąžinti išmokėtą ir nepanaudotą avansą; 2) grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; 3) žalai atlyginti; 4) grąžinti išmokėtus atostoginius, kai teisė į atostogas nebuvo įgyta dėl atleidimo iš darbo. Šis sąrašas yra baigtinis.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė prašė atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtos sumos Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu: grąžinti išmokėtą ir nepanaudotą avansą.

28. Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, 13 punkte nustatyti, kad tokie dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 ir 6 dalių reikalavimus, t. y. turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, sąnaudos pagal užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

29. Analizuojant į bylą pateiktas komandiruočių avanso apyskaitas matyti, jog jose nurodomos išleistos, gautos sumos, tačiau sumos nėra detalizuotos, konkrečias išlaidas patvirtinančių tiesioginių dokumentų nėra pateikta. Nesant minėtų duomenų, nėra aišku, kaip ieškovė nustatė, kurią dalį atsakovui skirto avanso komandiruotės išlaidoms atsakovas realiai sunaudojo, o kurios ne. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas minėtas avanso apyskaitas, pagrįstai pažymėjo, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikti papildomų dokumentų neturi.

30. Nustatyta jog 2021-01-14 ir 2021-08-24 avanso apyskaitos nėra pasirašytos atsakovo, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad jos atsakovui įteiktos suprantama kalba. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kuriuose jis nurodo, jog minėtų avanso apyskaitų turinio nesuprato, nes jos buvo lietuvių kalba, tik dvi iš jų pasirašė negaudamas jokių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Darbo kodekso 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimai laikytini turintys esminės reikšmės vertinant ieškovės elgesį ir sprendžiant ar jai gali būti priteistas neva nepanaudotas avanso likutis.

31. Nustatyta, jog paskutinė ieškovės surašyta avanso apyskaita yra 2021-08-24, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kartu buvo ir paskutinė atsakovo darbo diena. Duomenų, jog ieškovė priimdama sprendimą atleisti atsakovą iš darbo ir atlikusi išmokėtų avansu lėšų ir atsiskaitymo už jas patikrinimą, sudarė avanso apyskaitą bei ieškovės teigimu, nustačiusi permoką, būtų atleidimo dieną apie tai atsakovą informavusi, nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė 2021-08-24 nepareikalavo iš atsakovo atsiskaitymo, o tokį reikalavimą dėl nesunaudoto avanso pateikė tik teismui 2021-10-20. Toks ieškovės elgesys vertintinas kritiškai.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė neįrodė fakto, kad prašomų priteisti sumų nėra įtraukusi į komandiruočių sąnaudas, kaip tai numatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, t. y. nepateikė įrodymų kiek ir kokių atsakovo komandiruotės patirtų išlaidų įtraukė į sąnaudas, o kiek neįtraukė. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos argumentus, o tik deklaratyviai nurodė, jog nesutinka su priimtu teismo sprendimu.

33. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė