Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-21 · Byla Nr. 2KT-85-790/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-21
Bylos Nr.
2KT-85-790/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13979-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-85-790/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13979-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18671-1089/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-18671-1089/2022 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė Z. Č. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė, be kita ko, grindžia tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1515-984/2018 padarė aiškių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, taip pat neįvykdė savo pareigos išnagrinėti bylą iš esmės ir nepasisakė dėl ištirtų duomenų vertinimo. Kadangi ieškovės minimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1515-984/2018 priėmė teisėja A. K., kuri šiuo metu dirba Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, siekiant, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl teismo nešališkumo objektyviuoju aspektu, tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje nėra kito apylinkės teismo, kuriam byla galėtų būti perduota.

Byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18671-1089/2022 ieškovė Z. Č. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, be kita ko, grindžia tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1515-984/2018 padarė aiškių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, taip pat neįvykdė savo pareigos išnagrinėti bylą iš esmės ir nepasisakė dėl ištirtų duomenų vertinimo.

4. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Sprendžiant, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teismui teisę tokioje byloje įvertinti teisme dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą, objektyviam stebėtojui galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

5. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje nėra apylinkės teismų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-18671-1089/2022, nes šioje byloje yra keliamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo ir šio teismo teisėjos, kuri nuo 2020 m. sausio 2 d. eina Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos pareigas, veiksmų teisėtumo ir dėl šiais veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, civilinė byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. Nr. 2-18671-1089/2022 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras