Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2874-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas 2023-02-16 E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023-02-16 20.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą. Nurodyta, kad tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 168 punkto reikalavimus. Administraciniu nurodymu pasiūlyta iki 2023-03-03 sumokėti 90 Eur baudą ir skirtas 2 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-15 nutarimu Nr. 30-ANR_N-2874-2023 E. B. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirta 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

2023-04-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. skundas dėl 2023-03-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesiams ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Skunde nurodoma, jog pažeidimo fakto nekvestionuoja, pripažįsta padarytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Nurodė, kad šį pažeidimą padarė laiku nepastebėjęs KET ženklo Nr. 24 ,,STOP“, kadangi ši pervaža buvo ne šiaip kelyje, o kelyje, esančiame ties išvažiavimu iš netoli Klaipėdos uosto teritorijos esančių įmonių teritorijos. Pastebėjęs geležinkelio pervažą greitį sulėtino, tačiau galimai visiškai automobilio nesustabdė. Vairavo sunkiasvorę transporto priemonę nuo pat ankstyvo ryto, kadangi dirba vairuotoju ekspeditoriumi, be to, krovinius tenka vežioti po visą šalies teritoriją. Kiekvieną dieną tenka vidutiniškai nuvažiuoti apie 400 km. Važiuojant šiuo keliu eismas buvo visiškai neintensyvus, kitų eismo dalyvių beveik nebuvo. Vairuodamas automobilį per vėlai pastebėjo minėtą kelio ženklą „Stop“, tačiau geležinkelio pervažos užtvarų nebuvo, jokių draudžiamų signalų šviečiant bei skambant nesigirdėjo, atvykstančių traukinių nesimatė, todėl galimai ir nesustojo priešais pervažą esantį ,,STOP“ ženklą. Yra doras, visada siekiantis pagelbėti kitiems, šeimos žmogus. Niekada nebuvo teistas, per 26 metus vairavimo yra padaręs tik vieną neesminį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aštuoniolika metų atidavė tarnybai įvairiuose šalies policijos padaliniuose, kur nuo 2016 metų vasario mėnesio dėl galvoje aptiko auglio buvo pripažintas kaip netinkamas dėl sveikatos būklės tęsti tarnybą ir išleistas į atsargą. Per tarnybą policijoje yra užtarnavęs ne vieną gyventojo padėką, apdovanotas tarnybiniais apdovanojimais. Kadangi iš gaunamos nedidelės pareigūno pensijos išgyventi turint šeimą yra sudėtinga, pradėjo dirbti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotoju. Pažymėtina, kad teisė vairuoti jam yra labai būtina, kadangi dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju- ekspeditoriumi. Darbe charakterizuojamas teigiamai. Jo darbui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Netekęs teisės vairuoti, negalės dirbti šioje srityje bent du mėnesius ir negaus realių pajamų pragyvenimui. Nori pažymėti, kad kitokių darbų (tiksliau fiziškai sunkesnių) dirbti negali dėl sveikatos problemų, dėl kurių buvo komisuotas iš tarnybos policijoje (dėl auglio galvoje periodiškai turi tikrintis sveikatą gydymo įstaigose). Kartu su sutuoktine augina dvi atžalas: dukrą ir sūnų. Auginant vaikus tenka juos vežioti į ugdymo įstaigas. Abu vaikai yra (duomenys neskelbtini) nariai, taigi šiokiadieniais ir kiekvieną savaitgalį juos tenka vežti iš Radviliškio į Šaulių būstinę (duomenys neskelbtini). Gali dėl teisės vairuoti atėmimo prarasti darbą, t. y. pajamas, o tai būtų nepakeliama našta šeimai. Pažymėtina, kad ir pats yra (duomenys neskelbtini) narys. Su sąjungos nariais dalyvauja įvairiuose šalies saugumą bei patriotizmą puoselėjančiose priemonėse bei renginiuose, kuriuose taip pat reikalinga teisė vairuoti. Kaip papildoma išskirtinė aplinkybė, kuri reikalinga turėti teisę vairuoti, yra tai, kad rūpinasi ir prižiūri savo neįgalų tėvą, kuris yra beveik praradęs regą, todėl judėjimas galimas tik kito asmens pagalba, jam yra reikalinga jo, kaip sūnaus, pagalba atvežant maisto produktus bei būtinosios buities reikmenis, vežant į sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigas. 2 mėnesių teisių praradimo laikotarpis nėra labai ilgas, bet įvertinant visas aplinkybes, net ir šis terminas neproporcingas padarytam nusižengimui.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti skundo ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Nurodė, jog 2023-03-15 administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, priimdamas nutarimą pareigūnas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais. Patikrinus atsakomybėn traukiamo asmens padarytus administracinius nusižengimus nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių nuobaudų. Esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių aplinkybių, galima taikyti minimalią administracinę nuobaudą. Kadangi straipsnio už šį nusižengimą sankcijoje numatytas privalomas administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teisė vairuoti buvo atimta minimaliam terminui. Išskirtinėmis negali būti laikomos skunde nurodytos aplinkybės, jog E. B. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir E. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Iki pažeidimų padarymo E. B. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo darbe, suprato, kad teisė vairuoti padeda uždirbti lėšų pragyvenimui, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo– jis, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie geležinkelio pervažos, nesustojo prie „Stop“ ženklo ir nesustojęs pervažiavo per geležinkelio pervažą, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nesigaili dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir E. B. skyrė minimalią baudą – 180 Eur. su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Prašo E. B. skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti, pakeisti nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pripažįsta padarytą pažeidimą, nurodė, kad jis dirba vairuotoju, išlaiko nepilnamečius vaikus, taip pat prižiūri savo tėvą, kuriam neseniai atlikta galvos operacija.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

KET 168 punktas imperatyviai nustato, jog, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesiams.

Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2874-2023 naikinti nėra pagrindo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant E. B. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu E. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, paskirta 180 Eur bauda. Byloje nebuvo nustatyta nei viena E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. vasario 16 d. administracinio nusižengimo protokolo, E. B. dėl administracinio nusižengimo paaiškino :„su pažeidimu sutinku, gailiuosi“ (b. l. 11-12). Taigi E. B. iš karto prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, ši aplinkybės pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. E. B. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, vairavo būdamas blaivus. Jis administraciniu nurodymu baustas tik vieną kartą už pažeidimą, susijusį su jo darbine veikla ( ANK 454 str. 5 d.), paskirtą baudą sumokėjo. E. B. dirba sunkiasvorių transporto priemonių vairuotoju, todėl jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. E. B. nurodė, kad rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, prižiūri neįgalų tėvą, pats turi sveikatos problemų. Kaip matyti iš pateiktos charakteristikos, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarinius, E. B. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti E. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesiams. Teismo nuomone, paskirta 180 Eur bauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje E. B. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. skundą tenkinti. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2874-2023. Panaikinti nutarimo dalį, kuria E. B. paskirta administracinio poveikio priemonė–teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.