Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.D. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistės sprendimą dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo Nr. 22190, kuriuo nutraukiamas kompensacijų už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovo Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 19447 (b. l. 60) buvo nustatyta, jog pareiškėja turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovo skyriuje iš Alytaus apskrities VPK buvo gautas raštas su priedais (b. l. 56-59), kuriame atsakovui buvo pateikti duomenys apie asmenis, nubaustus administracine tvarka už kontrabandą ir neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, disponavimą ar realizavimą (pareiškėjos pavardė buvo nurodyta eilės Nr. 1782, b. l. 58). Alytaus apskrities VPK 2017 m. spalio 20 d. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52ANN-124255143-17 (b. l. 14) duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 30Eur bauda už tai, kad neteisėtai įgijo (pirko turgavietėje) ir neteisėtai laikė (savo namuose) 9 pakelius cigarečių (dalis buvo be banderolių, dalis pakelių pažymėti Baltarusijos Respublikos banderolėmis). Pareiškėja šį pažeidimą pripažino, nutarimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. 2017 m. gruodžio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė priėmė Sprendimą dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo Nr. 22190, kuriuo nutraukė pareiškėjai kompensacijų už būtos šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

ANK 209 straipsnio 1 dalis numato, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė neviršija dviejų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, - užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punkte nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirta sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka buvo detalizuota Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-160 patvirtintame Apraše (b. l. 37-50). Paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte (remiamasi ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) imperatyviai numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo (individualaus administracinio akto, priimto viešojo administravimo subjekto) turinį teismas konstatuoja, kad individualiame administraciniame akte visiškai nenurodytos jokios faktinės aplinkybės (duomenys), duodančios pagrindą nutraukti pareiškėjai kompensacijų skaičiavimą. Minėtame sprendime tik nurodytas juridinis pagrindas (iš esmės perrašyta Paramos įstatymo norma), kuris susideda iš trijų alternatyvių veiksmų: nelegaliai gautos pajamos, arba nelegalus darbas, arba neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu. Ginčo situacijos analizė duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjos atžvilgiu akivaizdžiai nėra pagrindo inkriminuoti visas tris alternatyvias veiklas. Kaip jau buvo paminėta, Alytaus apskrities VPK 2017 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52ANN-124255143-17 duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 30 Eur bauda už tai, kad neteisėtai įgijo (pirko turgavietėje) ir neteisėtai laikė (savo namuose) 9 pakelius cigarečių (dalis buvo be banderolių, dalis pakelių pažymėti Baltarusijos Respublikos banderolėmis). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas net neturėjo paminėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda (atsakovo atstovės šią aplinkybę pripažino). Iš esmės pagrindas priimti ginčijamam sprendimui buvo tik Alytaus AVPK pateiktas sąrašas asmenų, kuriems taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 209 straipsnį (b. l. 56-59).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Nežiūrint to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu - t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

Teismas, vertindamas ginčijamą atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 22190, sprendžia, kad jame abstrakčiai nurodytos tik trys alternatyvios veiklos (perkelta Paramos įstatymo norma) ir konstatuota, jog tai yra pagrindas nutraukti kompensacijų skaičiavimą. Toks sprendimas akivaizdžiai stokoja aiškumo bei motyvų, taip pat ir faktinių aplinkybių išdėstymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės suprasti dėl kokių konkrečių jos veiksmų buvo nutrauktas kompensacijų skaičiavimas. Be to, to negalėjo žinoti ir atsakovas, kadangi neturėjo nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda. Aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas nepanaikina viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pareigos nurodyti kuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, kas leistų pareiškėjai suprasti ginčijamo teisės akto turinį bei jos veiksmų teisinį įvertinimą. Viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai (ginčijamu atveju kompensuojamų išlaidų tinkamumas) bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose. Įvertinęs ginčo situaciją teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vien tik nutarimo skirti administracinę nuobaudą buvimas (nors sprendimo priėmimo metu atsakovas jo neturėjo ir nevertino) savaime dar nesudaro pakankamo pagrindo priimti vienokį ar kitokį administracinį sprendimą, kurį priimanti institucija kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar nutarimas skirti nuobaudą kartu su kitais faktiniais duomenimis sudaro pagrindą priimti minėtą administracinį sprendimą. Kaip jau buvo paminėta, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo, nesirėmė nutarimu skirti nuobaudą, jo turinio neįvertino ir nepasisakė dėl jo reikšmės nagrinėjamam klausimui.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 22190 akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, jog nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

Likusieji pareiškėjos ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M.D. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistės Sprendimą dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo Nr. 22190, kuriuo nutraukimas kompensacijų už būtos šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.