Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ostana“ bankroto administratoriui R. P.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ostana“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. P., ieškinį atsakovui T. S. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 45–46), tačiau atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. Šaukimas į 2019 m. liepos 31 d. 13.30 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui taip pat įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 62), atidėjus bylos nagrinėjimą, vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, apie 2019 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas informuotas pranešimu (e. b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-338-259/2019 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. P.. Šia nutartimi UAB „Ostana“ valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 19 d., todėl terminas dokumentams pateikti ir turtui perduoti suėjo 2017 m. birželio 29 d. Ieškovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas (e. b. l. 4–6). Bankroto administratorius siuntė atsakovui informaciją apie teismo jam nustatytą pareigą (e. b. l. 7–8), tačiau, administratoriaus tvirtinimu, pareigos perduoti turtą ir dokumentus atsakovas nevykdė, dalį dokumentų administratorius gavo iš įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens (e. b. l. 9–17). Gautuose kasos dokumentuose (e. b. l. 11–15) užfiksuota, kad 2016 m. spalio 25 d. I. J. į bendrovės kasą grąžino 95 000 Eur ir po šios sumos grąžinimo kasoje buvo 164 552,98 Eur likutis. Nors kasos knygos išrašas už 2016 m. spalio mėn. (e. b. l. 11) nėra pasirašytas, į jį duomenys įtraukti atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio likutį (e. b. l. 10) bei duomenis apie einamuoju laikotarpiu vykdytas operacijas (e. b. l. 12–15). Nei nurodyta pinigų suma, nei duomenys apie jos panaudojimą bankroto administratoriui nebuvo perduoti.

Nors bankroto administratorius nurodo, kad aptartų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu spręsti, kad atsakovas 2016 m. spalio 25 d. nepagrįstai praturtėjo, teismas pažymi, jog pateikti duomenys tepatvirtina piniginių lėšų buvimo bendrovės kasoje faktą. Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas 2016 m. spalio 25 d. lėšas iš kasos išėmė ir, juo labiau, jog tą padarė nesant teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atmetamas ieškinio argumentas, kad atsakovas 2016 m. spalio 25 d. nepagrįstai praturtėjo. Kita vertus, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareigos turtą (kasoje buvusias pinigines lėšas) perduoti po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kas vertintina kaip neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktu, ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, o ginčo santykiui taikytiną teisinį reglamentavimą parenka bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, akcentuodama atsakovo pareigos perduoti ieškovės lėšas bankroto administratoriui nevykdymą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

Teismas, įvertinęs kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, bet ne nepagrįsto praturtėjimo institutas.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Šiuo atveju atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, atsakingu už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė bankroto administratoriui turto –įmonės kasoje buvusių 164 552,98 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti – 164 552,98 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų išsaugotos bankrutavusios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 164 552,98 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 810,96 Eur palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2016 m. spalio 25 d., t. y. už 524 dienas. Teismui konstatavus, kad pažeidimu pripažįstamas ne lėšų buvimo bendrovės kasoje faktas, bet jų neperdavimas įmonės bankroto administratoriui, palūkanos gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo kitos dienos po to, kai suėjo terminas įvykdyti pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, t. y. nuo 2017 m. birželio 30 d., iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. balandžio 2 d.), iš viso už 642 d. (185 d. 2017 m.+ 365 d. 2018 m. + 92 d. 2019 m.). Kadangi ieškovė palūkanas skaičiuoja už trumpesnį laikotarpį, o priimdamas sprendimą už akių teismas turi teisę pasisakyti tik dėl reikalavimų, apie kuriuos atsakovas informuotas (CPK 285 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti palūkanas už 524 d. yra pagrįstas, o ieškovės pateiktas palūkanų apskaičiavimas (164 552,98 Eur *5 proc.= 8 227,65 Eur / 365 = 22,54 Eur * 524 = 11 810,96 Eur) yra tinkamas.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 298 Eur (2 300 Eur + (176 363,94 Eur – 100 000 Eur) * 1 proc.) * 75 proc.) žyminis mokestis. Iš atsakovo taip pat priteisiamas 10,08 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 230 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ostana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 164 552,98 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 98 centų) žalos atlyginimą, 11 810,96 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų dešimties eurų ir 96 centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (176 363,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2 298 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 10,08 Eur (dešimties eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą, sumokant šias sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.