Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ir ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. balandžio 1 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „Vilniaus hidroprojektas“ (toliau – pareiškėja) prašymas (reg. Nr. DOK-8265), kuriame prašoma pakeisti ieškovę UAB „Elektrotera“ naująja ieškove UAB „Vilniaus hidroprojektas“ įvykus reikalavimo perleidimui ir priimti UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pareiškimą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr.e2-811-894-2025 atsiėmimo, išsprendžiant šį klausimą rašytinio proceso tvarka.

2025 m. balandžio 2 d. teisme gautas atsakovės sutikimas (reg. Nr. DOK-8285), kuriame atsakovė sutinka, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ atsiimtų ieškinį ir šis klausimas būtų išspręstas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo konstatuota, kad procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas ir aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2025 m. vasario 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (prašymo priedas Nr.1) ieškovė UAB „Elektrotera“ perleido savo reikalavimo teisę į 4 700 Eur atsakovės skolą pareiškėjai UAB „Vilniaus hidroprojektas“ už 2 350 Eur (prašymo priedai Nr.2 ir Nr. 3). Iš atsakovės pateikto sutikimo dėl ieškinio atsiėmimo nustatyta, kad atsakovei yra pranešta apie 2025 m. vasario 20 d. reikalavimo teisių perleidimą. Perėmęs materialiąsias teises, naujasis kreditorius (pareiškėja) UAB „Vilniaus hidroprojektas“ turi teisę reikalauti šių teisių gynimo bei realizuoti minėtas teises, todėl Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-811-894/2025 galimas procesinių teisių perėmimas, ir ieškovė UAB „Elektrotera“ pakeistina naująja ieškove UAB „Vilniaus hidroprojektas“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „Elektrotera“ atlikti veiksmai civilinėje byloje iki naujosios ieškovės UAB „Vilniaus hidroprojektas“ įstojimo yra privalomi ieškovės teisių perėmėjai tiek, kiek jie būtų buvę privalomi buvusiai ieškovei (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

CPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį galima atsiimti tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio atsiėmimas įforminamas nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 139 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo priimamas ir, esant atsakovės sutikimui dėl ieškovo ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvusi ieškovė UAB „Elektrotera“ byloje yra sumokėjusi 106 Eur (26+80) žyminio mokesčio (reg. Nr. CBP-22738 ir DOK-29740). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsiimtas nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, ieškovei UAB „Vilniaus hidroprojektas“ grąžinama 106 Eur, t. y. 100 procentų, buvusios ieškovės UAB „Elektrotera“ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Ieškinį palikus nenagrinėtą, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas CPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio (atsiima ieškinį), turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo (atsiėmimo) priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė (atsiėmė) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą (atsiėmimą) nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Iš ieškovės UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo turinio nustatyta, kad ieškovė ieškinį atsiima dėl to, jog tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl byloje keliamų klausimų. Duomenų, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, ieškinio atsiėmimą nulėmė ne su atsakovės procesiniu elgesiu susijusios priežastys, ne dėl to, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra priimtas atsakovės naudai ir ieškovei UAB „Vilniaus hidroprojektas“ tenka atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė byloje patyrė 900 Eur advokato pagalbos išlaidas (100 Eur išlaidas už prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir 800 Eur dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą (reg. Nr. DOK-2211)). Minėtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės UAB „Vilniaus hidroprojektas“ priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsniu, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-811-894/2025 pakeisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Elektrotera“ (juridinio asmens kodas 300084211) naująja ieškove uždarąja akcine bendrove „Vilniaus hidroprojektas“ (juridinio asmens kodas 121896961).

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į civilinę bylą naujajai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus hidroprojektas“ privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiai pradinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotera“.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ pareiškimą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-811-894/2025 atsiėmimo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ (juridinio asmens kodas 121896961) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus hidroprojektas“ (juridinio asmens kodas 121896961) 106,00 Eur (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto buvusios ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotera“ (juridinio asmens kodas 300084211) 2024 lapkričio 22 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 1122085852780 per akcinę bendrovę „Šiaulių bankas“ ir 2024 m. gruodžio 19 d. Mokėjimo nurodymu Nr.197 per akcinę bendrovę „Swedbank“.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.