Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Leonhard Weiss OÜ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės restruktūrizuojamos (šiuo metu bankrutuojanti) uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“, EPG „Eisenbahm und Bauplanungs–Gesellschaft BMH Erfurt“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020, įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 26 d., atmestas ieškovės restruktūrizuojamos (šiuo metu bankrutuojanti) UAB „Hidrostatyba“ ieškinys atsakovei AB „LTG Infra“ dėl 246 341,51 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovei AB „LTG Infra“ 5 836,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui uždarajai AB „Kelprojektas“ – 7 898,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ –2 085,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomu sprendimu šioje byloje, įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 22 d., teismas iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ 955,79 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

2. Teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas pareiškėjos Leonhard Weiss OÜ prašymas Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 atnaujinti procesą ir atnaujinus procesą įtraukti Leonhard Weiss OÜ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Leonhard Weiss OÜ (toliau – ir LW) ir UAB „Hidrostatyba“ (toliau – ir ieškovė) sudarė jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte buvo numatyta, jog ieškovė yra atsakingoji partnerė santykiuose su atsakove. 2016 m. spalio 7 d. ieškovė, veikdama kaip atsakingoji partnerė pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarė rangos sutartį Nr. SK-355 (toliau – ir Sutartis) su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių perėmėja – AB „LTG Infra“) (toliau – ir atsakovė). Sutartis buvo sudaryta LW kartu su ieškove (toliau kartu – ir Rangovas) laimėjus viešąjį pirkimą dėl projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos, įrengiant sugretintą 1 435/1 520 mm vėžės pločio kelią arba tiesiant papildomą 1 435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją. 5 statinys: geležinkelio linijos Kaišiadorys–Kybartai geležinkelio ruože Jiesia–Rokai rekonstrukcija, rangos darbų (toliau – ir Darbai) viešasis pirkimas (toliau – ir Viešasis pirkimas). Rangovas Sutartimi įsipareigojo atlikti Darbus pagal atsakovės pateiktą techninį projektą, kuris pagal Sutarties 2 (f) punktą buvo Sutarties dalimi. Techninį projektą atsakovės užsakymu parengė trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ (toliau – ir Projektuotojas). Darbo projektą, kuriame buvo detalizuoti techninio projekto sprendiniai, taip pat parengė Projektuotojas. Projekto prižiūrėtoju buvo paskirtas EPG „Eisenbahn und Bauplanungs Gesellschaft mbH Erfurt“ Vilniaus skyrius (toliau – ir FIDIC inžinierius). Rangovas atliko Darbus pagal techninį projektą ir jo pagrindu parengtą darbo projektą. Po Darbų atlikimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. dėl iškritusių kritulių buvo 7 kartus išplauti šlaitai ties ieškovės įrengtais gabionais. Po kiekvieno iš minėtų išplovimų ieškovė pašalino visus liūčių sukeltus padarinius ir savo lėšomis iš naujo atliko šlaitų ir griovių atstatymo darbus ir išvalė užneštą drenažo sistemą, kadangi priešingu atveju ieškovė nebūtų galėjusi atlikti kitų darbų ir pabaigti viso projekto Sutartyje nustatytais terminas. 2018 m. spalio 3 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo pažyma, kurioje FIDIC inžinierius nurodė, jog ieškovė baigė visus Sutartyje numatytus darbus ir laikoma, kad ieškovės sutartinės prievolės yra įvykdytos. 2018 m. spalio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti už 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties padarinių šalinimo darbus, tačiau atsakovė atsisakė už šiuos darbus sumokėti, motyvuodama tuo, jog rizika dėl bet kokių papildomų išlaidų, įskaitant tas, kurias lemia užsakovės reikalavimų klaidos, tenka ieškovei.

4. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. pirmąja instancija išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-903-538/2020 priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo ne tik atmetė ieškovės ieškinį, tačiau ir pasisakė dėl neįtraukto asmens – LW teisių ir pareigų, o būtent:

2) teismas taip pat Sprendime pasisakė, kad Rangovas patvirtino, jog prieš pateikdamas derybų pasiūlymą išnagrinėjo techninį projektą ir įgyvendindamas rangos sutartį nereikš užsakovui pretenzijų dėl aplinkybių, kurių nenurodė ar nepaklausė, ar nepasitikslino pas užsakovą prieš pateikdamas pasiūlymą dalyvauti derybose; taip pat nurodė, kad Rangovas patvirtino, jog pateikdamas derybų pasiūlymą prisiėmė visą riziką dėl rangos darbų vykdymo vietos fizikinių, geologinių savybių ir (ar) jų pokyčių ir dėl to atsiradusių papildomų rangos darbų ir patvirtina, kad nereikalaus papildomo atlyginimo už papildomus rangos darbus;

3) todėl, pasak teismo, Rangovas turi prisiimti visišką atsakomybę už techninio projekto patikrinimą ir vykdymą ir todėl visos nuostatos neva patvirtino, kad atsakomybę už techninį projektą ir visą riziką, susijusią su šio projekto įgyvendinimu, Rangovas prisiėmė sau;

4) kadangi ieškovė įrodinėjo, kad šlaitai nuslinko dėl techninio projekto klaidos, o, pasak teismo, techninio projekto klaidų riziką prisiėmė Rangovas, ieškinys buvo atmestas.

5. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei teismas sprendimu netiesiogiai nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų pareigų ir teisių. Teismas Sprendimu motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog Rangovas Sutartimi neva prisiėmė techninio projekto klaidų ir riziką, nusprendė dėl neįtraukto asmens LW kaip jungtinės veiklos dalyvio, solidariai atsakingo dėl atliktų Darbų trūkumų, atsakomybės, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje. Jungtinės veiklos dalyvių atsakomybė pagal prievoles yra solidari. Taigi, visą objekto garantinį laikotarpį Rangovas arba vienas iš jų (šiuo atveju LW, nes ieškovei iškelta bankroto byla) privalo šalinti garantiniu laikotarpiu nustatytus Darbų trūkumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.698 straipsnyje numatyta, kad Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų. Byloje kilo ginčas dėl to, ar 7 šlaitai nuslinko dėl techninio projekto klaidos ir ar dėl to atsakovė privalo ieškovei atlyginti žalą, atsiradusią perdarant pagal klaidingą techninį projektą atliktus Darbus. Tačiau Sprendimu teismas, išeidamas už ginčo ribų, iš esmės nusprendė, kad neva Rangovas apskritai prisiėmė Techninio projekto klaidingų sprendinių atsiradimo riziką. Taigi motyvuojamojoje dalyje teismas darydamas tokią išvadą iš esmės nusprendė dėl LW materialinių teisių ir pareigų, t. y. nusprendė, jog visu garantiniu laikotarpiu, jeigu trūkumas pasikartos (o jie nuolat kartojasi), LW, kaip solidariąją pareigą turintis asmuo, bus atsakinga už techninio projekto klaidų sukeliamas pasekmes. Kadangi nurodyti trūkumai atsirado dėl techninio projekto klaidos, įprastu atveju ši aplinkybė neabejotinai šalintų Rangovo civilinę atsakomybę, tačiau Sprendime nepagrįstai nusprendus, jog Rangovas prisiėmė visų techninio projekto klaidų egzistavimo riziką, pareiga šalinti trūkumus, sąlygotus techninio projekto klaidų, teko LW, kuri byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu ir negalėjo pateikti jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių šias teismo išvadas.

6. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, jog LW apie Sprendimą sužinojo tik šiam įsiteisėjus iš įrašo socialiniame tinkle „Linkedln“. Nei teismas, nei atsakovė, nei ieškovė jokia forma neinformavo LW apie bylos nagrinėjimo rezultatus, LW taip pat nebuvo informuota, kad ieškovė teismo sprendimo net neskundė. Kadangi Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 25 d., o LW nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, LW neturi teisės ginčyti Sprendimo nei teikdama apeliaciją, nei kasaciją, nors CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog sprendimo, kuriame nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, priėmimimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl, jeigu bet kuri proceso šalis būtų pateikusi apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas ex oficio patikrinęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą būtų Sprendimą panaikinęs ir grąžinęs bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020) UAB „Kelprojektas“ atsiliepimu į LW prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą.

13. UAB „Kelprojektas“ atsiliepime nurodoma, kad LW visiškai pagrįstai nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, kadangi tam egzistavo materialus teisinis pagrindas – tarp ieškovės ir LW, kaip jungtinės veiklos partnerių, buvo sudaryta jungtinės (partnerystės) veiklos sutartis, pagal kurią visi įgalinimai veikti išoriniuose santykiuose (t. y. santykiuose tarp jungtinės veiklos partnerių ir kitų asmenų) buvo suteikti UAB „Hidrostatyba“. Vien LW neįtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atitinka suformuotą teismų praktiką, juolab kad LW visą laiką žinojo apie civilinės bylos nagrinėjimą, neprieštaravo, kad ieškovė pareikštų ieškinį neįtraukdama LW į procesą, ir nesiėmė jokių veiksmų įstoti į procesą. LW visiškai tenkino tokia situacija, kai civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį ir visą laiką buvo nagrinėjama neįtraukiant LW. LW nepasitenkinamas, matyt, kilo po nepalankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, todėl nors LW prašymas formaliai ir yra pavadintas prašymu dėl proceso atnaujinimo, bet iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip bandymas procesinėmis priemonės sukurti galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui apeliuoti dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, nors tokios galimybės CPK nenumato.

14. UAB „Kelprojektas“ atsiliepime teigiama, jog prašymu LW siekia pakeisti teismo sprendimo motyvus, t. y. pašalinti iš teismo sprendimo motyvus. Tačiau teismo motyvai, kurių pašalinimo iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies siekia LW, didžiąja dalimi yra susieti su teismo Sprendime pateiktu 2016 m. spalio 7 d. Rangos sutarties sąlygų aiškinimu. Nėra jokių prielaidų ir sąlygų teigti, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje ir įtrauktus LW į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, antrą kartą nagrinėdamas civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismas dėl tų pačių faktų, t. y. konkrečios Rangos sutarties sąlygų, pasisakytų kitaip. Nepagrįsti LW teiginiai, kad teismo Sprendime yra nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, nes Klaipėdos apygardos teismas savo Sprendime sprendė dėl faktų, t. y. konkrečios sutarties, kurios šalimis buvo civilinės bylos šalis, turinio ir jos sąlygų išaiškinimo, o tai savo ruožtu reiškia, jog nėra LW nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

15. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020) EPG „Eisenbahm und Bauplanungs–Gesellschaft BMH Erfurt“ atsiliepimu į LW prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą.

16. EPG „Eisenbahm und Bauplanungs–Gesellschaft BMH Erfurt“ atsiliepime, analogiškai kaip ir UAB „Kelprojektas“ atsiliepime, nurodoma, kad LW visiškai pagrįstai nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, kadangi tam egzistavo materialus teisinis pagrindas – tarp ieškovės ir LW, kaip jungtinės veiklos partnerių, buvo sudaryta jungtinės (partnerystės) veiklos sutartis, pagal kurią visi įgalinimai veikti išoriniuose santykiuose (t. y. santykiuose tarp jungtinės veiklos partnerių ir kitų asmenų) buvo suteikti UAB „Hidrostatyba“. Vien LW neįtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atitinka suformuotą teismų praktiką, juolab kad LW visą laiką žinojo apie civilinės bylos nagrinėjimą, neprieštaravo, kad ieškovė pareikštų ieškinį neįtraukdama LW į procesą, ir nesiėmė jokių veiksmų įstoti į procesą. LW visiškai tenkino tokia situacija, kai civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį ir visą laiką buvo nagrinėjama neįtraukiant LW. LW nepasitenkinamas, matyt, kilo po nepalankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, todėl nors LW prašymas formaliai ir yra pavadintas prašymu dėl proceso atnaujinimo, bet iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip bandymas procesinėmis priemonės sukurti galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui apeliuoti dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, nors tokios galimybės CPK nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

18. Proceso atnaujinimas yra ypatinga ir išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.

19. Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) (normos redakcija iki 2011 m. spalio 1 d.), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje.

20. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas tada, kai teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šių aplinkybių (kad teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų) pasitvirtinimas po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali lemti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Savaime proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinimas nesuponuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo.

21. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja prašyme nurodė, kad ji nebuvo įtrauka į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas išėjo iš ginčo ribų ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė argumentus dėl pareiškėjos atsakomybės. Teikdama prašymą atnaujinti procesą pareiškėja siekia iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti neteisėtas ir nepagrįstas teismo išvadas dėl pareiškėjos atsakomybės už techninio projekto klaidas rangovui egzistavimo. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendimu motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog rangovas sutartimi neva prisiėmė techninio projekto klaidų ir riziką, nusprendė dėl neįtraukto asmens pareiškėjo kaip jungtinės veiklos dalyvio, atsakančio solidariai dėl atliktų darbų trūkumų, atsakomybės, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje. Jungtinės veiklos dalyvių atsakomybė pagal prievoles yra solidarioji. Atitinkamai, visą objekto garantinį laikotarpį Rangovas arba vienas iš jų (šiuo atveju pareiškėja, nes ieškovei iškelta bankroto byla) privalo šalinti garantiniu laikotarpiu nustatytus darbų trūkumus.

22. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ – pareiškėjos jungtinės sutarties dalyvė – kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 246 341,51 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ (rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. SK-355 (toliau – Sutartis) su atsakove AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – Atsakovė) (užsakovas). Sutartis buvo sudaryta Ieškovei laimėjus projekto „Rail Baltica“ rangos darbų (toliau – Darbai) viešąjį pirkimą (toliau – Viešasis pirkimas). Ieškovė Sutartimi įsipareigojo atlikti Darbus pagal Atsakovės pateiktą techninį projektą, kuris pagal Sutarties 2 (f) punktą buvo Sutarties dalimi. Techninį projektą Atsakovės užsakymu parengė trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ . Darbo projektą, kuriame buvo detalizuoti Techninio projekto sprendiniai, taip pat parengė Projektuotojas. Projekto prižiūrėtoju buvo paskirtas EPG Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt Vilniaus skyrius. Ieškovė atliko Darbus pagal Techninį projektą ir jo pagrindu parengtą Darbo projektą. Po Darbų atlikimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. dėl iškritusių kritulių buvo 7 kartus išplauti šlaitai ties Ieškovės įrengtais gabionais. Po kiekvieno iš minėtų išplovimų Ieškovė pašalino visus liūčių sukeltus padarinius ir savo lėšomis iš naujo atliko šlaitų ir griovių atstatymo darbus ir išvalė užneštą drenažo sistemą, kadangi priešingu atveju Ieškovė nebūtų galėjusi atlikti kitų darbų ir pabaigti viso projekto Sutartyje nustatytais terminas. 2018 m. spalio 23 d. Ieškovė kreipėsi į Atsakovę su reikalavimu sumokėti už 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties padarinių šalinimo darbus, tačiau Atsakovė atsisakė už šiuos darbus sumokėti motyvuodama tuo, jog rizika dėl bet kokių papildomų išlaidų, įskaitant tas, kurias lemia Užsakovo reikalavimų klaidos, tenka Ieškovei.

24. Nagrinėjamu atveju įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimų argumentus darytina išvada, kad pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma apie iškeltą bylą ir ji turėjo galimybę įstoti trečiuoju asmeniu ar bendraieške į jos nurodomos bylos nagrinėjimą.

Dėl termino

25. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

26. Pareiškėja nurodo, jog apie sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 sužinojo tik šiam įsiteisėjus iš įrašo socialiniame tinkle „Linkedln“, nes nei teismas, nei atsakovė, nei ieškovė jokia forma neinformavo jos apie bylos nagrinėjimo rezultatus. Nurodo, jog pareiškėja taip pat nebuvo informuota, kad ieškovė teismo sprendimo net neskundė. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 25 d., o ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau ši pozicija yra paneigta gavus atsakovės AB ,,LTG Infra“ atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodoma, jog apie pareiškėjos nurodomą bylą buvo pateikta informacija UAB ,,Hidrostatyba“ iškeltoje restruktūrizavimo byloje Nr. B2-268-538/2021.

27. Įrodyta, jog pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, jog ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-268-538/2021, kurioje pareiškėja, atstovaujama advokatės, 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie bylos suteikimo.

28. 2021 m. gegužės 13 d. pateikti UAB ,,Kelprojektas“ dokumentai ZIP laikmenoje įrodo, kad 2019-11-28 UAB ,,Hidrostatyba“ į restruktūrizavimo bylą pateikė restruktūrizavimo metmenis (2 priedas), jų 72 puslapyje, skiltyje „Vykstantys teisminiai ginčai“, buvo nurodyta ir ši civilinė byla (restruktūrizavimo bylos t. II, b. l. 78). Tuo paneigtas pareiškėjos motyvas, jog apie sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 ji sužinojo tik šiam įsiteisėjus iš įrašo socialiniame tinkle „Linkedln“.

29. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria buvo iškelta UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla, nustatyta, kad pareiškėja šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nutartyje nurodyta, kad restruktūrizavimo metmenys buvo rengiami 2019-10-17, o ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 buvo gautas Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 7 d., todėl apie šią bylą bei BUAB ,,Hidrostatyba“ nurodomus nuostolius, kilusius iš jungtinės veiklos ir rangos sutarties, buvo nurodoma UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byloje.

30. Be to, aplinkybę, jog pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma apie UAB ,,Hidrostatyba“ iškeltą ginčą, įrodo ir pareiškėjos nurodoma jungtinės veiklos sutartis. Be to, jungtinės veiklos sutartis įrodo, jog šios bylos pareiškėja suteikė jungtinės sutarties dalyvei UAB ,,Hidrostatyba“ teisę atstovauti jai.

31. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėja, dalyvavusi trečiuoju asmeniu priimant Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria buvo iškelta UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla, sužinojo apie UAB ,,Hidrostatyba“ iškeltą bylą ir UAB ,,Hidrostatyba“ nurodomus nuostolius atliekant rangos darbus akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“.

32. Ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo gautas Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 7 d., byla perduota pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui ir sprendimas priimtas 2020 m. spalio 26 d., todėl pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo procesinę teisę įstoti savo iniciatyva į pradėtos bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje ar bendraieške.

33. Įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog pareiškėja apie nurodomą ginčą sužinojo 2019 m. lapkričio 15 d prisijungusi prie UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo bylos ir priimant Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria buvo iškelta UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, todėl pareiškėja, padavusi 2021m. sausio 26 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatyme nustatytą terminą.

Dėl pareiškėjos alternatyvių procesinių teisių įstoti į procesą išnagrinėtoje byloje ir jos materialiųjų teisių pažeidimo

34. Iš 2015 m. gruodžio 3 d jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB ,,Hidrostatyba“, 3.4 p. nustatyta, kad UAB ,,Hidrostatyba“ buvo paskirta atsakingąja partnere, ji vadovavo jungtinei veiklai ir tvarkė bendrus reikalaus, susijusius su šia sutartimi. Todėl darytina išvada, kad pagal šią sutartį įgalinimai veikti išoriniuose santykiuose (t. y. santykiuose tarp jungtinės veiklos partnerių ir kitų asmenų) buvo suteikti UAB „Hidrostatyba“. Be to, sutarties 3.22 punkte buvo nustatyta, kad partneriai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės prisiimti sutartinių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, jog UAB ,,Hidrostatyba“ šalino trūkumus, dėl kurių buvo iškeltas ginčas, informavusi šios bylos pareiškėją.

35. Be to, byloje nustatyta, kad 2016-10-07 sudarant rangos sutartį UAB ,,Hidrostatyba“ veikė kaip atsakingoji partnerė pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarė rangos sutartį Nr. SK-355 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių perėjimas akcinei bendrovė „LTG Infra“) ir ją pasirašė kaip rangovo atstovė. Šios bylos pareiškėja rangos sutarties nepasirašė.

36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Pareiškėja nurodo, jog ji išnagrinėtoje byloje turėjo būti įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Įvertinus jungtinės sutarties nuostatas darytina išvada, jog pareiškėja siekia būti įtraukta į išnagrinėtą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės UAB ,,Hidrostatyba“ pusėje. Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės veiklos partnerių, neįkūrusių naujo asmens, turinčio savarankišką civilinį teisinį statusą, teisės kreiptis į teismą klausimas, ar būti įtrauktai į procesą ieškovės pusėje.

38. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

39. Jungtinės veiklos (partnerystės) santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos LI skyriaus normos. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). CK 6.969 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi taip pat kuriamos ūkinės bendrijos; tokiu atveju jungtinė veikla įgyja juridinio asmens teisinę formą ir dėl jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sprendžiama pagal juridinių asmenų statusą (civilinį procesinį veiksnumą).

40. CK šeštosios knygos LI skyriaus normos (6.969–6.982 str.) reglamentuoja materialiuosius jungtinės veiklos santykius. Veikdami pagal civilinių santykių subjektų autonomijos ir elgesio dispozityviškumo principus, jungtinės veiklos partneriai gali susitarti, kaip tvarkys bendrus reikalus: sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita; kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu; jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo; esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnis). Jeigu jungtinės veiklos partneriai paveda vienam iš jų veikti visų vardu, jis veikia kaip atstovas sandorio (sutarties pagrindu) (CK 2.132 straipsnio 2 dalis).

41. Teismas konstatuoja, kad CK šeštosios knygos LI skyriaus normos nereglamentuoja iš jungtinės veiklos atsirandančių civilinių procesinių santykių (bylų nagrinėjimo tvarkos), inter alia, teisės kreiptis į teismą. Dėl to civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš jungtinės veiklos santykių, taikomos bendrosios CPK normos, taip pat CPK 5 straipsnis, pagal kurį teisę kreiptis į teismą turi teisiškai suinteresuotas asmuo. Dėl to jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Atitinkamai civilinėje byloje jie gali dalyvauti kaip procesiniai bendrininkai – ieškovai (CPK 43 straipsnis) arba tretieji asmenys, pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 46, 47 straipsniai).

42. Todėl įvertinus paminėtas nuostatas ir dispozityviškumo principą, taikytiną civiliniame procese, darytina išvada, jog šios bylos pareiškėja, sudariusi pateiktą jungtinės veiklos sutartį, turėjo keletą alternatyvių procesinių teisių išnagrinėtoje byloje – dalyvauti kaip procesinė bendrininkė byloje, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, nes apie iškeltą UAB ,,Hidrostatyba“ bylą buvo informuota šios įmonės restruktūrizavimo byloje, kurioje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria buvo iškelta UAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla, konstatuota, jog viena iš šios įmonės sunkios finansinės padėties priežasčių yra nuostolinga veikla su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, todėl įrodyta, jog pareiškėja, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvė, buvo informuota apie sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsiradusius rangos sutarties nuostolius. Taip pat viena iš alternatyvių pareiškėjos procesinių teisių buvo būti atstovaujamai UAB ,,Hidrostatyba“ pagal jungtinės veiklos sutarties 3.4 ir 3.22 punktus. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, nebuvo pareikštas reikalavimas vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių dėl nuostolių, o priešingai, jungtinės veiklos dalyvio ieškinys buvo atmestas, todėl tokiose bylose kiti jungtinės veiklos dalyviai dispozityviai sprendžia dėl dalyvavimo procese, šių asmenų tokio pobūdžio ginčuose neįtraukimas į procesą nesudaro pareiškėjos nurodomo sprendimo negaliojimo pagrindo.

44. Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

45. Įvertinus paminėtas proceso teisės bei jungtinės veiklos sutarties nuostatas darytina išvada, jog atmetus UAB ,,Hidrostatyba“ ieškinį pareiškėjos materialinės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o pareiškėjos negalėjimas naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) nėra pagrindas atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Leonhard Weiss OÜ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-903-538/2020 atmesti.

Nutartį išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.