Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2014 m. gruodžio 29 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vykdydamas veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplaidžiai tvarkė bei nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pažeisdamas:Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams – nepateikė Finansinės atskaitomybės už 2014 m.;Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ – nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansinių metų pabaigoje turto ir įsipareigojimų inventorizacijos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė apskaitos 2015 m. sausio mėnesio registrų;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punkto reikalavimus „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Kasos knygos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 7 dalies reikalavimus „Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“ bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 3 (trijų) PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) (2015 m. sausio 16 d. LON 027, 2015 m. sausio 23 d. LON 028, 2015 m. sausio 30 d. LON 029) ir jų neišsaugojo, tai yra į apskaitą neįtraukė už 2015 m. sausio mėn. 10 600 Eur pajamų ir 2226 Eur PVM; Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (LRV nutarimas 2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto reikalavimus „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ – nepanaudojo PVM sąskaitų faktūrų numerių LON 030, LON 031, taip nenuosekliai numeravo PVM sąskaitas faktūras ir šių numerių nepanaudojo išrašant apskaitos dokumentus.Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d.Pirmosios instancijos teismas M. J. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad M. J. visiškai nebuvo šios bendrovės direktorius, jis buvo tik statytinis, pasirašęs bendrovės perėmimo dokumentus tik formaliai, kad probacijos tarnyba matytų, jog jis turi darbą. Darė išvadą, kad M. J. veikoje nėra subjektyviųjų požymių, nėra jokios formos kaltės, nei tyčios, nei neatsargumo aplaidžiai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Kadangi M. J. buhalterinės apskaitos netvarkė, nėra šio nusikaltimo subjektas, todėl teismas darė išvadą, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – M. J. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Skunde nurodoma, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindus, tačiau įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl M. J. kaltės bei objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. J. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tai, kad M. J. buvo parduota įmonė ir kad jis tapo įmonės direktoriumi patvirtino liudytojais apklausti A. Z., L. M. ir rašytiniai byloje esantys dokumentai. Tai, kad M. J. veikoje yra objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje požymiai – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, priežastinis ryšys ir pasekmės, kad dėl šių veiksmų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina 2016 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. 5-2/01.Skunde taip pat nurodoma, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos, o įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, tai akivaizdus aplaidaus teisės aktų reikalaujamos apskaitos tvarkymas. Būtent nagrinėjamoje byloje M. J. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinamas dėl to, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir kartu neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Liudytojos A. G., specialistės G. S. parodymai, patvirtina, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga tik už tinkamą duomenų suvedimą, deklaracijas mokesčių inspekcijai ir Sodrai pateikimo. Pažymėtina ir tai, kad sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nutraukta 2015 m. sausio 6 d. ir neaišku kokiais duomenimis teismas rėmėsi, nustatydamas UAB (duomenys neskelbtini) prievolę ,,visiškai“, ,,pilnai“ tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Taigi baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad M. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplaidžiai ją tvarkė bei neišsaugojo apskaitos dokumentų. Apeliantas teigia, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neatsargus nusikaltimas, t. y. gali būti padaromas tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šioje baudžiamojoje byloje yra aktuali neatsargumo forma – nusikalstamas nerūpestingumas. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nežinojo arba nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas ir nenumatė, kad dėl to nebus visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros, tačiau pagal einamas pareigas ir darbo specifiką privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius. M. J., jau prieš tapdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, todėl turėjo supratimą, kas yra įmonė ir kas yra vadovavimas įmonei. Perdavimo aktu jam buvo perduoti įmonės antspaudas, įmonės dokumentai, jam buvo žinoma apie įmonės įsiskolinimus, tai jis pažymėjo perdavimo akte, kuriame taip pat nurodė, kad visus įmonės dokumentus M. J. perdavė A. Z., taip pat jam buvo žinoma, kad kiti dokumentai yra buhalterinę apskaitą vedančioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmuose yra neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo forma.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, su prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. J. nebuvo šios bendrovės direktorius, jis buvo tik statytinis, pasirašęs bendrovės perėmimo dokumentus tik formaliai, kad probacijos tarnyba matytų, jog jis turi darbą. Tuo pačiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį M. J. atžvilgiu.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visus bylos duomenis, nustatė, kad ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mo išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, prieštarauja nustatytoms bylos fak­tinėms aplinkybėms, teismo išvados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad M. J. nuo 2014 m. gruodžio 29 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vykdydamas veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplaidžiai tvarkė bei nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pažeisdamas:Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams – nepateikė Finansinės atskaitomybės už 2014 m.;Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ – nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansinių metų pabaigoje turto ir įsipareigojimų inventorizacijos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė apskaitos 2015 m. sausio mėnesio registrų;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punkto reikalavimus „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Kasos knygos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 7 dalies reikalavimus „Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“ bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 3 (trijų) PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) (2015 m. sausio 16 d. LON 027, 2015 m. sausio 23 d. LON 028, 2015 m. sausio 30 d. LON 029) ir jų neišsaugojo, tai yra į apskaitą neįtraukė už 2015 m. sausio mėn. 10 600 Eur pajamų ir 2226 Eur PVM; Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (LRV nutarimas 2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto reikalavimus „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ – nepanaudojo PVM sąskaitų faktūrų numerių LON 030, LON 031, taip nenuosekliai numeravo PVM sąskaitas faktūras ir šių numerių nepanaudojo išrašant apskaitos dokumentus.Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Kaltinamasis M. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2014 m. spalio 27 d. jis buvo paleistas iš įkalinimo vietos ir teismo buvo įpareigotas įsidarbinti. Jis nusipirko įmonę UAB (duomenys neskelbtini), tai buvo maisto prekių parduotuvė, kuri anksčiau priklausė A. Z. draugo tėvui. 2014 metų gruodžio mėnesį jis kalbėjo su A. Z. dėl darbo, prašė, kad jį įdarbintų, kadangi A. Z. turėjo porą įmonių, užsiimančių statyba, sakė, kad reikia, jog jis būtų tik įdarbintas. A. Z. jį įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jis į darbą nėjo, todėl buvo atleistas. A. Z. jam sakė, kad nori parduoti UAB (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad gali parduoti įmonę jam. Jis sutiko ir šią įmonę įsigijo, kad nereikėtų probacijos tarnybai aiškintis dėl darbo. 2014 m. gruodžio 29 d. jis persirašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kad jis esą pirko šios įmonės akcijas už 4 000 litų, nors už akcijas jokių pinigų nemokėjo. Jam buvo perduoti dokumentai, susiję su buhalterija, įmonės antspaudas. Tuo metu bendrovėje dirbo gal 9 žmonės. Jis pats matė tik A. Z. ir buvusią direktorę L. M.. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), jis vieną kartą tuos žmones matė. Jie iš esmės jokios veikos nevykdė, jis tik pasirašinėjo dokumentus kaip įmonės direktorius. Kai jis nusipirko įmonę, jokių dokumentų jis neperėmė, jam jokių dokumentų neperdavė, jis jų neperžiūrėjo. Jis į darbą neateidavo, buvo įmonėje keletą kartų, porą kartų antspaudą uždėjo, realiai jis įmonei nevadovavo. Jam reikėjo tik oficialaus įdarbinimo dėl probacijos tarnybos, todėl jis A. Z. prašė greičiau jį įdarbinti. A. Z. sakė, kad yra nebaigtų reikalų ir kad jam reikės atvažiuoti pasirašyti dokumentus. Jis atvažiuodavo ir pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam paduodavo A. Z.. L. M. šioje bendrovėje dirbo sekretore, ji formindavo žmonių įdarbinimą. Su A. Z. jis paskutinį kartą kalbėjo 2015 metų sausio mėnesį. Tada jis pasirašė dokumentus, kuriuos padavė A. Z.. Pripažino, kad jis tik pagal dokumentus buvo direktorius, jis niekam jokių pinigų nemokėjo, apie verslą jis supratimo neturi, nuo 2015 metų kovo mėnesio jis jau ne direktorius. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė buvo šalia jų kabineto, dokumentus ten nešdavo L. M. arba A. Z., daugiau nebuvo kam. Supranta, kad kadangi jis buvo įformintas direktoriumi, kažkiek atlyginimo jam priklausė, bet niekas jam jokio atlyginimo mokėti nežadėjo. Pripažino, kad jis jokios veiklos nevykdė, jis buhalterinių dokumentų gavęs nebuvo, jam niekur jokių dokumentų pristatyti nereikėjo, kadangi dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei perduodavo L. M. arba A. Z., jis pats tik dėjo antspaudą ant dokumentų kaip bendrovės direktorius, kada paskambindavo A. Z. ir pasakydavo jam atvažiuoti. Taip pat nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą (t. 4, b. l. 26–29).Liudytoja L. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji 2014 metų rudenį susipažino su A. Z.. Jis pasiūlė jai užimti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Ji iš pradžių daug galvojo apie pasiūlymą, suprato, kad dirbti direktore yra labai atsakingas darbas, kad ji nieko nežino apie mokesčius, administravimo darbo ji nėra dirbusi, tačiau norėjo išmokti tvarkyti buhalterinę apskaitą. A. Z. patikino, kad jis ją išmokins dirbti ir viskas bus gerai. A. Z. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, jis įdarbino ją UAB (duomenys neskelbtini) direktore 2014 metais, gal spalio mėnesį. Bendrovės patalpos buvo Europos prospekte, greta Mokesčių inspekcijos. Tame pastate UAB (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas vienas kabinetas, kuriame ji sėdėjo viena. A. Z. jai liepdavo ieškoti plataus profilio darbuotojų statybos darbams atlikti. Ji buvo tik „statyninė“ direktorė, ji tik vykdė A. Z. nurodymus, tai yra, ji internete ieškodavo darbuotojų, formino jų įdarbinimą, perduodavo įdarbinimo dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Suprato, kad direktorius turi priimti darbuotojus į darbą, tačiau realiai ji to nedarė, visus klausimus spręsdavo A. Z.. Apie bendrovės finansinę padėtį ji nieko nežinojo, tačiau padirbusi apie mėnesį, ji paieškojo internete informacijos apie bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad bendrovė turi didelių įsiskolinimų. Taip pat nurodė, kad kada sutiko būti įdarbinta bendrovės direktore ji nesuprato, ko ji ten ėjo, tačiau vėliau suprato, kad dar prieš įsidarbinant jai reikėjo pasidomėti apie šią bendrovę, suprato, kad negalima savo parašų dėti bet kur, viską reikia patikrinti. A. Z. atveždavo kažkokius dokumentus iš objekto ir sakydavo, kad jai, kaip direktorei, reikia juos pasirašyti. Vėliau buvo įdarbintas statybos darbų vadovas, kuris atveždavo dokumentus, tačiau šių dokumentų jis nepasirašydavo. Ji iš pradžių pasirašydavo visus jai pateiktus dokumentus, vėliau ji dokumentų nepasirašydavo, sakydavo, kad ji nemato pinigų, gautų už darbus statybos objekte. Ji dirbo apie du mėnesius, 2014 metų gruodžio mėnesį ji parašė pareiškimą dėl jos atleidimo iš darbo, o nuo 2014 m. gruodžio 20 dienos ji į darbą nėjo. Jos atleidimas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) buvo įformintas tik 2015 metų sausio ar vasario mėnesį. Nurodė, kad kada ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2014 metų lapkričio 8–10 dienomis A. Z. atvežė M. J., pristatė jai ir liepė jį įdarbinti, sakė, kad jis yra plataus profilio darbininkas, gerai dirbs, pateikė jo dokumentus, ir ji M. J. įdarbino. Po poros dienų M. J. atėjo pas ją į darbą, jis isteriškai rėkavo, klausė, kodėl ji jį įdarbino, šaukė, kad jį kontroliuoja probacijos tarnyba. Ji sakė, kad negali išleisti neįdarbinto žmogaus į objektą, tačiau M. J. toliau ant jos šaukė, todėl ji liepė išeiti jam iš kabineto. Ji paskambino A. Z. ir papasakojo apie pokalbį su M. J.. A. Z. pasakė, kad ji negalėjo jo įdarbinti, o kai ji priminė, jog jis pats buvo liepęs M. J. įdarbinti, A. Z. liepė jį atleisti iš darbo. Ji nuėjo į buhalteriją ir pasakė, kad nutraukia su M. J. darbo sutartį, tada atvažiavo M. J. ir pasirašė. Kada ji parašė pareiškimą ir pasakė, kad ji išeina iš darbo, kadangi už darbą negauna atlyginimo, A. Z. prašė palaukti, tačiau ji laukti nesutiko. Nurodė, kad ji už visą savo darbo UAB (duomenys neskelbtini) laiką jokio darbo užmokesčio negavo, A. Z. prašė palaukti, sakė, kad sumokės kai gaus pinigus iš objekto, tačiau nieko jai nesumokėjo, todėl ji parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo ir į darbą daugiau nėjo. Po kiek laiko A. Z. susisiekė su ja ir pasakė, kad perrašo įmonę M. J., tačiau ji tų dokumentų neformino ir perrašant įmonę nedalyvavo. Kiek girdėjo, M. J. buvo ne tik perrašyta bendrovė, bet buvo suteiktos direktoriaus pareigos. Nurodė, kad kai ji įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) direktore, jai nebuvo perduoti jokie dokumentai, jokio akto su parašais nebuvo. Jai buvo perduotas tik darbų saugos žurnalas, daugiau jokie dokumentai jai nebuvo perduoti, bendrovės antspaudas visada buvo pas A. Z.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kuri nuomojo patalpas tame pačiame pastate, jų buhalterinę apskaitą tvarkė šios įmonės darbuotoja A. G., kuriai ją pristatė A. Z.. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarė pats A. Z.. Ji tvarkė tik darbo sutartis, o buhalterei perduodavo dokumentus, kuriuos jai paduodavo A. Z., jis banko atskaitas siųsdavo tiesiai buhalterei. Jeigu ko nors pritrūkdavo, buhalterė jai pasakydavo, tada ji perduodavo A. Z., kuris po savaitės kitos reikiamus dokumentus pateikdavo. Jos stalčiuje liko tik darbo sutartys ir darbų saugos žurnalas. Kiek ji girdėjo, po jos išėjimo toje įmonėje niekas nieko nedirbo (t. 4, 46–50).Liudytoja A. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji dirba buhaltere UAB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė tvarko įmonių buhalterinę apskaitą. Pasirašius sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, būna paskiriama buhalterė šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui. Ji buvo paskirta įgaliotu asmeniu tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) ofisas buvo (duomenys neskelbtini), šalia esančiu kabinetu naudojosi UAB (duomenys neskelbtini). Darbas prasidėjo 2014 metų pabaigoje. Pas juos atėjo A. Z. su nauja būsima direktore ir pasakė, kad nori sudaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Pas juos yra parengtas sutarties šablonas, tokią sutartį patvirtina abiejų šalių direktoriai. Tačiau nauja direktorė UAB (duomenys neskelbtini) dar nebuvo įdarbinta, todėl jie leido sutartį pasirašyti akcininkui A. Z.. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti iš buvusios šios bendrovės buhalterės, ji atsimena, kad buhalterinės apskaitos dokumentus jai perdavė A. Z., o toliau bendravimas vyko su naująja UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad L. M. pateikė jai turimus dokumentus, kurių buvo nedaug, kadangi įmonė veiklą buvo pradėjusi neseniai. L. M. pagrinde teikdavo duomenis apie priimtus ir atleistus darbuotojus. Kaip ji suprato, ši įmonė vertėsi statybos darbais. Pagal sutartį, už buhalterinės apskaitos tvarkymą su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sutartas atlygis 700 litų, tačiau ši bendrovė jiems už darbą nei karto nesumokėjo. Ji, naudodamasi pateikta informacija, elektroniniu būdu teikė deklaracijas mokesčių inspekcijai ir Sodrai, tačiau duomenis apie naują direktorių registrų centrui ji neteikė, tai darydavo pats bendrovės direktorius. Ji žinojo, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore tapo L. M., vėliau, kada jau buvo nutraukta su UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl susidariusio įsiskolinimo, ji sužinojo, kad apie 2015 m. sausio mėn. buvo įformintas naujas direktorius. Kas tapo šios bendrovės direktoriumi ji nežino. Prisimena, kad M. J. buvo įdarbintas šioje įmonėje darbuotoju, ar jis buvo šios bendrovės direktoriumi ji nežino. Ji realiai dirbo tik su jai pateiktais dokumentais, įmonės kasa, grynieji pinigai, atlyginimų mokėjimas buvo įmonės vadovų žinioje. Šioje bendrovė buvo didelė darbuotojų kaita. 2014 metų spalio mėnesį ji matė vieną vyriškį, panašų į asmenį, turintį reikalų su teisėsauga, bendraujantį su A. Z. ir L. M., kuris jiems nurodinėjo, ką jie turi daryti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad vadovas nežinodavo, kiek išmokėti atlyginimų, kadangi ji paskaičiuodavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimus, ji dirbo su pateiktais dokumentais, kurie ne visada buvo pateikiami laiku. Ji reikalaudavo pateikti dokumentus iš direktorės L. M., ką ji turėdavo, tą jai pateikdavo. To, kad M. J. buvo oficialus šios bendrovės vadovas, ji nežinojo (t. 4, 46–50).Liudytojas A. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis 2014 metų birželio mėnesį nupirko UAB (duomenys neskelbtini), kadangi nutarė užsiimti statybų verslu. Pradžioje jis buvo ir vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius, tačiau nespėjo nudirbti visų darbų, kadangi pradėjus verslą, vienu metu įmonėje dirbo apie 20 žmonių, vadovauti įmonei jam neužteko laiko, todėl jis 2014 m. lapkričio mėnesį pasamdė L. M. ir paskyrė ją UAB (duomenys neskelbtini) direktore, o jis pats buvo kaip darbų vykdytojas. Jis L. M. padavė įmonės dokumentus ir antspaudą, tačiau realiai pats vadovavo bendrovei, formalias ir realiais teises turėjo L. M., kuri ieškojo objektų, spręsdavo darbų kainas. Įmonė, kuri tvarkė jo bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo tame pačiame pastate, kuriame jo bendrovė nuomojo patalpas. Šiai įmonei jie perduodavo sąskaitas. Prasidėjo įmonės nuosmukis, jie pasiimdavo mažų įmonių objektus, negaudavo pinigų už atliktus darbus, todėl 2014 metų gruodžio mėnesį buvo nuspręsta įmonę parduoti. M. J. buvo atėjęs įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neatėjo į darbą, ar jis buvo įsidarbinęs neatsimena. Per tą laiką jie susibendravo, o kai nusprendė parduoti bendrovę, apie tai pasakė M. J., sakė jam, kad įmonė skęsta, pasiūlė jam nusipirkti UAB (duomenys neskelbtini), šis sutiko. Tai buvo simboliškas pirkimas, kaip dovanojimas, už įmonę jis gavo 100 litų. Jis M. J. perdavė įmonės dokumentus, antspaudą, kelis čekius už kurą ir gal tris sąskaitas-faktūras. L. M. važiavo kartu į Registrų centrą, tvarkė dokumentus. Jie surašė perdavimo aktą, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įmonėje, kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Dalis naujausių dokumentų buvo likę ofise, jie buvo perduoti tvarkančiai įmonei. L. M. pradėjus dirbti direktore, jis jokių dokumentų neperdavė, visi buhalteriniai dokumentai buvo buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje. Buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkančiai buhalterinę apskaitą įmonei jie perduodavo maždaug kartą per savaitę (t. 4, 63–67).Specialistė G. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji 2016 m. sausio 5 d. parengė specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir veiklos, tyrimą ji atliko nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 4 d. Jai buvo pateiktas tiriamasis laikotarpis nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. sausio 31 d.. Per šį laikotarpį bendrovėje pasikeitė trys direktoriai. Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. sausio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvados trečiame puslapyje surašyti šios bendrovės tikrinamojo laikotarpio metu dirbę vadovai – pagal akcininkų sprendimus A. Z. direktoriumi buvo nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d., L. M. šios bendrovės direktore buvo nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., trečiasis bendrovės direktorius buvo M. J., kuris direktoriumi dirbo nuo 2014 m. gruodžio 29 d. Tiriamas laikotarpis buvo iki 2015 m. sausio 31 d., M. J. buvo dar direktorius, todėl ji išvadoje neįrašė iki kada, patikrinimo pabaiga buvo 2015 m. sausio 31 d. Nurodė, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį vadovas atsako už apskaitos organizavimą. Organizuoti – tai ne tik pasamdyti buhalterį. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiam buhalteriui. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą jai tokio klausimo nebuvo, ji gali remtis teisės aktais, nustatančiais, kad už organizavimą atsako vadovas, o buhalteris įrašo tai, ką perduoda vadovas. Dokumentai nepateikti, tai tikėtina, kad direktorius nepateikė buhalterei. Pagal įmonių finansinių atskaitomybių įstatymą už įmonės finansinių ataskaitų pateikimą atsako vadovas. Kasos knyga bendrovėje nepildoma nuo 2014 gruodžio mėnesio. 2014 m. lapkričio 31 d. bendrovės kasoje likutis buvo 15 338 litai. Kasos knyga nebuvo pildoma ir neaišku, kur tas likutis (t. 4, 46–50).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. (8.1) S-17827 nustatyta, kad buvo pranešta apie galimus įstatymų pažeidimus įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), taip pat pranešta, kad šioje įmonėje galimai apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita (t. 1, b. l. 15).2015 m. sausio 5 d. perdavimo aktu nustatyta, kad M. J. perima 100% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, visus įmonės dokumentus jam perdavė buvęs įmonės akcininkas A. Z. (t. 2, b. l. 27).UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos specialisto 2016 m. sausio 5 d. išvada Nr. 5-2/01 nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. sausio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 2, b. l. 45–72).BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015).Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.Nagrinėjamoje byloje svarbus yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, subjekto kaip nusikalstamos veikos požymio išsiaiškinimas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. J., konstatavo, jog jis nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos padarymo subjektas.Pagal BK 223 straipsnį už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką atsako ūkio subjekto vadovas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K–406–895/2015). Tačiau tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu pagal BK 223 straipsnį gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015). Nors kaltinamasis M. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis direktoriumi buvo tik pagal dokumentus, jis niekam jokių pinigų nemokėjo, apie verslą jis supratimo neturi, niekas jam jokio atlyginimo mokėti nežadėjo, jis jokios veiklos nevykdė, buhalterinių dokumentų gavęs nebuvo, jam niekur jokių dokumentų pristatyti nereikėjo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (išteisintojo, nuteistojo) paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nurodomą įvykių versiją.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelio akcininko A. Z. sprendimu Nr. 0-00 M. J. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2015 m. sausio 5 d. perdavimo aktu M. J. perėmė 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šiame akte taip pat pažymima, kad M. J. žino apie įmonės įsiskolinimus, o visus dokumentus jam perdavė buvęs įmonės akcininkas A. Z. (t. 2, b. l. 27). Byloje analizuojant, ar M. J., būdamas teisėtu įmonės vadovu, realiai atliko vadovo funkcijas, nustatyti tokie jo atlikti veiksmai – pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (t. 1 b. l. 138–140), prašymas registruoti juridinių asmenų registre (t. 1, b. l. 159–161), pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (t. 2, b. l. 7, 9–11), prašymas priimti pavėluotai pateikiamus pranešimus (t. 2, b. l. 8). Iš šių duomenų matyti, kad M. J. ne tik formaliai, tačiau ir faktiškai atliko UAB (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijas, pasirašinėjo su UAB (duomenys neskelbtini) veikla susijusius dokumentus, šie veiksmai priklauso uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus kompetencijai. Kaip ir nurodė pats kaltinamasis, jis anksčiau taip pat yra turėjęs įmonę – UAB (duomenys neskelbtini), taigi įmonės vadovo pareigos jam turėjo būti žinomos ir iš anksčiau. Be to, asmuo, savo noru tapęs įmonės vadovu, negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigų ir įsipareigojimų, kylančių įmonės direktoriui, vykdymą, vien dėl to, kad jis neturi specialaus išsilavinimo ar kompetencijos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti M. J., taip pat jam buvo nurodyta, kad visi neperduoti dokumentai yra buhalterinę apskaitą vykdančioje UAB (duomenys neskelbtini), jam taip pat buvo žinoma apie įmonės įsiskolinimus. Liudytojo A. Z. parodymai apie dokumentų perdavimą, taip pat iš dalies ir paties M. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai M. J. buvo perduoti, taip pat jis žinojo, kur faktiškai yra visi likę įmonės dokumentai, tačiau, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesiėmė jokių veiksmų, kad vadovaujantis įstatymų reikalavimais toliau būtų organizuojama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita ir saugojami buhalterinės apskaitos dokumentai (nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės už 2014 m., turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, neišsaugojo ir nepateikė apskaitos 2015 m. sausio mėnesio registrų, už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. neišsaugojo ir nepateikė Kasos knygos, už 2015 m. sausio mėn. į apskaitą neįtraukė 10 600 Eur pajamų ir 2226 Eur PVM, nenuosekliai numeravo PVM sąskaitas-faktūras ir šių numerių nepanaudojo išrašant apskaitos dokumentus), dėl ko vėliau iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai kilo po 2015 m. sausio 1 d., kuomet M. J. jau buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nėra pagrindo teigti, jog šiuos veiksmus turėjo atlikti ankstesni, prieš M. J. buvę, UAB (duomenys neskelbtini) vadovai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po to, kai M. J. tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, šią įmonę faktiškai valdė (ar apskritai būtų suinteresuoti ją valdyti) kiti asmenys, todėl jis yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai sudaro vieningą visumą vienas kitą papildančių įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. nuo 2014 m. gruodžio 29 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vykdydamas veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplaidžiai tvarkė bei nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pažeisdamas:Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams – nepateikė Finansinė atskaitomybės už 2014 m.;Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ – nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) finansinių metų pabaigoje turto ir įsipareigojimų inventorizacijos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė apskaitos 2015 m. sausio mėnesio registrų;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000-12-17 LRV nutarimas NR. 179) 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punkto reikalavimus „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo ir nepateikė už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Kasos knygos;Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 7 dalies reikalavimus „Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“ bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 3 (trijų) PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) (2015 m. sausio 16 d. LON 027, 2015 m. sausio 23 d. LON 028, 2015 m. sausio 30 d. LON 029) ir jų neišsaugojo, tai yra į apskaitą neįtraukė už 2015 m. sausio mėn. 10 600 Eur pajamų ir 2226 Eur PVM; Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (LRV nutarimas 2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto reikalavimus „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ – nepanaudojo PVM sąskaitų – faktūrų numerių LON 030, LON 031, taip nenuosekliai numeravo PVM sąskaitas – faktūras ir šių numerių nepanaudojo išrašant apskaitos dokumentus.Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 31 d.Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog M. J. šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, laikytina, kad jis šią veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis), taigi M. J. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. J. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti M. J. paskyrus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį parenkant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam vidurkiui.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio M. J. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendis, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, todėl bausmės bendrintinos prokuroro prašomu pagrindu, tačiau ne su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, o su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Esant šioms aplinkybėms Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).Kauno apygardos teisme gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam M. J., išlaidas sudaro 34,74 Eur.BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir pri­imti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, prie griežtesnės 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos-2017 m. vasario 6 d.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.