Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1397-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-25Kauno apygardos teismas
  2. T-1007-818/2016Nutartis · 2016-08-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-25
Bylos Nr.
1S-1397-383/2014
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00010-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. S.
Byla Nr. 1S-1397-383/2014
Proceso Nr. 1-63-1-00010-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2014-05-27 nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-07-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1d. – 8 metams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos Prezidento 2013-09-23 dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-1576 laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 m., galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010-12-30, bausmės pabaiga – 2016-12-30.

Žemesnės instancijos teismas

2014-05-27 Komisijos priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-05-22) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo ją panaikinti bei patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik formaliais ir nepamatuojamais motyvais, ignoruodamas Komisijos bei pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos pateiktus faktus, kurie charakterizuoja jo asmenybę teigiamai. Nuteistasis nurodė, jog taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos BVK 158 str. ir nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra sąraše, kuriai lygtinis paleidimas nėra taikomas. A. S. skunde nurodė, kad anksčiau teistas nebuvo, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, šešis kartus skatintas už gerą elgesį, yra įgijęs staliaus specialybę, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat nurodė, jog iš gaunamo atlygio dengia civilinį ieškinį, prisideda prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Komisija savo nutarimu pritarė, jog nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tam neprieštaravo ir Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė savo atsiliepime įvertinusi visus argumentus ir pritarusi Komisijos priimtam nutarimui. Pataisos įstaigos personalas bei įstaigos psichologinė tarnyba nuolat dirbdama su nuteistuoju individualiai, įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl nėra pagrindo abejoti minėtų įstaigų išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl A. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, aukštesnysis teismas sprendžia, jog jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. S. lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgė ir į skirtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2013-09-23 dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-1576 laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais, o neatlikta laisvės atėmimo dalis palyginus su paskirtąja pakankamai didelė – 2 metai 7 mėnesiai ir 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-05-22). Todėl nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta kriminogeninių veiksnių, galinčių turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ateityje ir yra žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (13 balų), bausmės atlikimo vietoje drausmine tvarka nebaustas, administracijos charakterizuojamas teigiamai ir prokurorės atsiliepime į komisijos nutarimą pritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau šios aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas. Tai, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo baustas drausmine tvarka, pataisos įstaigoje dirba, nuo 2013-11-07 jam suteikta teisė vykti be sargybos, nuteistasis dirba už PĮ teritorijos ribų bei tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina didelė likusi neatlikta bausmės dalis, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aukštesnysis teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis A. S. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014-05-27 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas