Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje.

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus šventines ir mokslo atostogų dienas, mokytis arba dirbti, arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnametės elgesiui (pavyzdžiui, kur vartojami alkoholiniai gėrimai), nepakeisti gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos leidimo,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. (V. S.) neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 12-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21-12 Nr. 898442, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, 15 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 12-o kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui MC 21-12, iš kurių 1 šovinys šautuvo MC 21-12 Nr. 898442 šovinio lizde, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, taip pat neteisėtai įgijo ir laikė į visumą surinktas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio revolverio Reck Agent Nr. E44203 dalis: vamzdį su rėmu ir rankena, būgnelį, centrinį ekstraktorių, paleidžiamąjį – skeliamąjį mechanizmą, dvi kriaunas, tinkamą šaudyti, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir 2 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinių (su CS užtaisu) revolverių šovinių, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams – dujiniams revolveriams, tame tarpe ir surinktam revolveriui Reck Agent, ir šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. kovo 3 d., apie 21.31 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais V. S. (V. S.) kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. S. (V. S.) kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą IŽ-40 Nr. E19122, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, kurį laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. kovo 3 d., apie 21.31 val., kratos metu 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą IŽ-40 Nr. E19122 rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais V. S. (V. S.) kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

3. Byloje buvo gauta informacija, kad V. S. (V. S.) mirė (duomenys neskelbtini).

4. E. V. kaltinama tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: ji 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų (nustatytas 1,50 prom. girtumas), rankose laikydama 12-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21-12 Nr. 898442, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurio šovinio lizde buvo pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinis šovinys, tinkamas šaudyti iš šautuvo MC 21-12, ėjo link nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų I. A. ir T. Š., grasino juos nužudyti nušaunant su ginklu, taip sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais E. V. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat E. V. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: ji, 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, neturėdama leidimo, nešiojo 12-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21-12 Nr. 898442, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurio šovinio lizde buvo pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinis šovinys, tinkamas šaudyti iš šautuvo MC 21-12, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, kol 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais E. V. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

6. Išrašas apie asmenį, gautas iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento (iš Teismų informacinės sistemos LITEKO) patvirtina, jog V. S. (V. S.) (duomenys neskelbtini) mirė.

7. E. V. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 4 d. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad lietuvių kalbos nesupranta, skaityti rašyti nemoka, vertėjas jai reikalingas. Įtariamojo teisės jai išaiškintos. Teisė turėti gynėją jai išaiškinta. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai yra aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo tėvą S. V., jos mama gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau šio metu ji grįžusi į Lietuvą ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 3 d. apie 16.00 val. ji atvažiavo pas mamą. Ji buvo išgėrusi alkoholio, tačiau nebuvo girta. Ji su mama buvo virtuvėje kartu buvo senelis ir jos draugo R. K. tėvas G. C., jie sėdėdami virtuvėje gėrė degtinę. Po kelių minučių mama išėjo į kitą kambarį ir pradėjo šaukti, po kiek laiko pas jas atvažiavo policijos pareigūnai dėl ko jie atvyko ir kas juos iškvietė ji nežino. Kas toliau vyko namuose neprisimena, prisimena tik tai, kad vienas iš pareigūnų jai į veidą papurškė ašarinėmis dujomis ir paguldė ją ant grindų bei uždėjo jai antrankius, šalia savęs pamatė ant grindų gulintį G. Ji neprisimena, kad galėjo grasinti ginklu pareigūnams. Ji ginklo neturi, tačiau žino, kad jos senelis turėjo šautuvą, kuris stovėjo koridoriuje, kurį matė prieš savaitę, ar senelis naudojosi juo negali nurodyti. Dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali. Šio metu gyvena ir gyvens (duomenys neskelbtini), į užsienį išvykti neplanuoja (II t., b. l. 43-46).

8. 2023 m. kovo 27 d. papildomai apklausta įtariamoji E. V. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, jis išverstas ir suprantamas. Visiškai prisipažįsta tuo, kuo yra įtariama. Įtariamojo teisės išaiškintos praeitos apklausos metu, jas atsimena ir papildomai išaiškinti jų nereikia. Šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Ankščiau yra teista, šiuo metu yra registruota probacijos tarnyboje. Parodo, kad 2023 m. kovo 3 d. buvo pas savo mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. Tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji miegojo ir nežino kas ir dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su jos pažįstamu G. Būdama neblaivi ji nenorėjo, kad policijos pareigūnai sulaikytų jos draugą G. ir prašė, kad prie jo nelįstų, tačiau policijos pareigūnai jos neklausė ir prašė jiems netrukdyti. Ji žinojo, kad jos senelis V. S. (V. S.) namuose laiko šaunamąjį ginklą. Atsimena, kad paėmė šį šaunamąjį ginklą į rankas ir ėjo link policijos pareigūnų, tačiau ką sakė policijos pareigūnams, neatsimena. Kokiu tikslu paėmė šaunamąjį ginklą, irgi neatsimena. Nežinojo, ar šis šaunamasis ginklas yra užtaisytas, pati jo neužtaisinėjo. Nežino iš kur jos senelis gavo šį ginklą, dėl savo veiksmų labai gailisi ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai paskiriant baudą. Daugiau nieko pasakyti negali (II t., b. l. 61-64).

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. V. sutiko duoti parodymus, kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai, gailisi. Parodė, kad įvykio dieną ji atvažiavo į kaimą pas savo mamą, grįžusią iš Didžiosios Britanijos ir pas savo senelį. Ten jie išgėrė degtinės, kiek išgėrė neprisimena, tačiau nemažai. Ginklas buvo ne jos, o senelio, ji žinojo kur jis laikomas. Kadangi pati buvo neblaivi, neprisimena visų aplinkybių. Neprisimena to momento, kai paėmė ginklą Prisimena tik tą momentą, kai policijos pareigūnas paguldė ją ant grindų, o vėliau ją ir jos mamą išvežė į policiją. Su kaltinamuoju V. S. (V. S.) po įvykio nekalbėjo, nes jis tada nieko negalėjo paaiškinti. Dėl ko ji paėmė šautuvą neprisimena, negali paaiškinti. Dėl kokios priežasties mama iškvietė policija taip pat nežino, nes tuo momentu ji miegojo, o atsikėlusi jau pamatė namuose policijos pareigūnus.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

19. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų (nustatytas 1,50 prom. girtumas), rankose laikydama 12-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21-12 Nr. 898442, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurio šovinio lizde buvo pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinis šovinys, tinkamas šaudyti iš šautuvo MC 21-12, ėjo link nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų, grasino juos nužudyti nušaunant su ginklu, taip sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

20. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: ji, 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, neturėdama leidimo, nešiojo 12-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21-12 Nr. 898442, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurio šovinio lizde buvo pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinis šovinys, tinkamas šaudyti iš šautuvo MC 21-12, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą yra B kategorijos šaunamasis ginklas, kol 2023 m. kovo 3 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis – ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji, neturėdama leidimo, turėjo su savimi šaunamąjį ginklą, kurio lizde buvo šovinys, tokiomis sąlygomis, kuriomis jį buvo galima panaudoti nedelsiant, t. y. kaltinamosios veika atitinka minėtame įstatyme įtvirtintą ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimo sąvoką, Nors ši veika truko trumpą laiką, tačiau ji nelaikytina mažareikšme, kadangi kaltinamoji, neteisėtai disponuodama ginklu, užtaisytu jam pritaikytu šaudyti šoviniu, ne tik kėsinosi į BK 253 straipsnio saugomą objektą – visuomenės saugumą, bet ir tiesiogiai padarė žalą kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. rankose laikydama užtaisytą šaunamąjį ginklą ėjo link nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų, grasino juos nužudyti nušaunant su ginklu, taip sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai pavojingos, sunkesnių pasekmių išvengta tik laimingo atsitiktinumo ir policijos pareigūnų profesionalumo dėka.

21. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad E. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė dvi, aukščiau išsamiai aprašytas nusikalstamas veikas, t. y. grasino nužudyti žmogų bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailėjosi. Nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašai, nuotraukos. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas kaltinamosios E. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka visus šių jai inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymius.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

24. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

25. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

26. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

27. Teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 61 straipsnis), taip pat į ankstesnį jos teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą. E. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, susijusią su disponavimu ginklais ir šaudmenimis (jų nešiojimu), priskiriamą apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), praeityje yra vieną kartą teista už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkaus sveikatos sutrikdymo), padarymą, panaudojant peilį, teistumas neišnykęs, vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, niekur nedirba, nesimoko. Pažymėtina, kad kaltinamoji padarė šiame nuosprendyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu (bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui), t. y. nepateisino ankstesniu teismo nuosprendžiu jai išreikšto pasitikėjimo, kai teismas jai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkaus nusikaltimo padarymą, nors E. V. galėjo ir turėjo žinoti apie naujų nusikalstamų veikų padarymo pasekmes.

28. Kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamoji minėtas nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų (jai nustatytas 1,50 prom. girtumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

29. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus kaltinamajai E. V. prokuroro pasiūlytą – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrus kaltinamajai 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK straipsniu, E. V. skiriama 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina subendrinta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė keistina į 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Kaip jau minėta aukščiau, E. V. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip pakankamai pavojingos, sunkesnių pasekmių išvengta tik laimingo atsitiktinumo ir policijos pareigūnų profesionalumo dėka, kaltinamoji nedirba, nesimoko, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, naujos nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, antrą kartą atidėti bausmės vykdymą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pažeistos įstatymų ginamos vertybės – žmogaus sveikata, gyvybė, visuomenės saugumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019 ir kt.). Jaunas kaltinamosios amžius taip pat nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti teisinės padėties švelninimą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-616/2020). Be to, kaltinamosios jaunas amžius buvo įvertintas tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kaltinamajai paskirta 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmu nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį paskirtosios bausmės ir skiriant E. V. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. birželio 26 d. pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (226.67 Eur) priteisimo iš kaltinamojo V. S. (V. S.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam mirus, tolesnis baudžiamasis procesas V. S. (V. S.) atžvilgiu negalimas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktina, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

31. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žemiau nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities OVS, sunaikintini, nes jų apyvarta yra uždrausta: 1) lygiavamzdis šautuvas Nr. 898442 (dėkle); 2) lygiavamzdžio šovinių dėžutė „Rottweil“ su 10 vnt. šovinių; 3) PTS 9 mm. šovinys (2vnt.); 4) pneumatinis (orinis) ginklas Nr. E19122; 5) šovinys „Rottweil“ (1 vnt.); 6) raudonos spalvos šoviniai (4 vnt.); 7) revolveris ir jo dalys; 8) „PTS“ 9 mm šovinio tūtelė.

32. Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

Kaltinamajam V. S. (V. S.) (duomenys neskelbtini) mirus, nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, minėtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti E. V. subendrintą – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, E. V. paskirtą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. V. paskirtą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę pakeisti į 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmu nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį paskirtosios bausmės ir paskirti E. V. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (226.67 Eur) priteisimo iš kaltinamojo V. S. (V. S.) netenkinti, nes kaltinamajam mirus, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktas.

Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities OVS: 1) lygiavamzdį šautuvą Nr. 898442 (dėkle); 2) lygiavamzdžio šovinių dėžutę „Rottweil“ su 10 vnt. šovinių; 3) PTS 9 mm. šovinį (2vnt.); 4) pneumatinį (orinį) ginklą Nr. E19122; 5) šovinį „Rottweil“ (1 vnt.); 6) raudonos spalvos šovinį (4 vnt.); 7) revolverį ir jo dalis; 8) „PTS“ 9 mm šovinio tūtelę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.