- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-606-312-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00042-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-606/2013
Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00042-2012-6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2013 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintųjų ir privačių kaltintojų J. J. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., neįrodžius jo kaltės, o J. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., neįrodžius jos kaltės. Nuosprendžiu V. N. ir J. J. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. kaltino V. N. tuo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, užpuolė ją nepilnametės anūkės K. Š. akivaizdoje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sužalojo - badė lazda į nugarą, pilvą, spardė, traukė iš rankų krepšį su maistu katėms ir asmeniniais daiktais, suko rankas ir taip smurtaudamas padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, kairiame žaste, paviršinę žaizdą dešinėje plaštakoje, odos įdrėskimus ir poodinę kraujosruvą pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. kaltino jį nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymu.
Priešpriešiniu skundu V. N. kaltino J. J. tuo, kad ji 2011 m. rugpjūčio 20 d. prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų jį užpuolė iš nugaros, sudavė ilgu daiktu per galvą ir ranką, nuplėšė akinius, kuriuos vėliau sulaužė, suplėšė viršutinius rūbus, įžeidinėjo jį nacionaliniu pagrindu, t. y. kaltino ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoja J. J. prašo pripažinti V. N. kaltu ir nuteisti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., taip pat priteisti jos naudai V. N. padarytos neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas realiomis bylos aplinkybėmis, dalis reikšmingų V. N. kaltei nustatyti įrodymų bei aplinkybių nuosprendyje įvertinta netinkamai arba iš viso neanalizuota ir nevertinta. V. N. 2011 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstamas smurtinis išpuolis prieš ją detaliai aprašytas pirminiame skunde, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šį smurtinį išpuolį iš arti akivaizdžiai matė ir teisme paliudijo išteisintosios anūkė K. Š. ir abejoti jos parodymų teisingumu ar objektyvumu nėra jokio pagrindo. Mergaitė nėra melagė, supranta, kad teismui turi sakyti tiesą, jos parodymai atitinka teismo medicinos specialisto išvados duomenis apie apeliantei padarytus sužalojimus. Be to, jų abiejų parodymus apie tai, kad išteisintoji šaukėsi pagalbos patvirtino liudytoja I. L.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų apeliantei sužalojimų pobūdis ir padarymo laikas atitinka jos ir anūkės parodymus apie V. N. smurtinio išpuolio pobūdį ir laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. J., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, 2011 m. rugpjūčio 20 d., padaryta poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kairiame žaste, paviršinė pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, odos įdrėskimai ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pilvo sienoje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą bei aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais).
Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje V. N. smurtinis išpuolis prieš išteisintąją vertinamas kaip lygiaverčio ir lygiareikšmio abipusio konflikto pasekmė, ir nėra galimybės nustatyti galimai neteisėtų veiksmų pradžios ir paneigti aplinkybę, kad kaltintojams padaryti sužalojimai nebuvo sąlygoti gynybinių veiksmų nuo jų pačių nusikalstamo kėsinimosi. Apeliantė teigia jokių nusikalstamų veiksmų nevykdžiusi ir jokių konfliktų nekėlusi bei neprovokavusi, o tik teisėtai dalyvavusi visuomenei naudingoje benamių kačių populiacijos mažinimo veikloje, numatytoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintose taisyklėse (Xl11 skyrius). Tuo tarpu, V. N. nuolat neteisėtai trukdė šiai teisėtai veiklai, todėl mano, kad tarp jos teisėtos veiklos ir V. N. neteisėtų veiksmų negali būti lygybės ženklo ir, kad jo savavališki bei neteisėti veiksmai prieš teisės aktais nustatytą tvarką (trukdymas maitinti kates, siekiant jas sterilizuoti) negali būti vertinami kaip gynybiniai. Visa tai akivaizdžiai matyti iš išteisintojo smurtinio išpuolio prieš apeliantę situacijos raidos aplinkybių. Be to, dėl ankstesnio V. N. savavališko bei chuliganiško siautėjimo bei nuolatinio trukdymo apeliantei atlikti visuomeninį įsipareigojimą - šerti sterilizavimui pratinamas benames kates - ne kartą kreiptasi į policiją, prašyta imtis priemonių sudrausminti V. N., nes jo veiksmai gali peraugti į tiesioginį smurtą. Tačiau jokios pagalbos iš policijos nebuvo sulaukta, o apeliantės nuojauta dėl galimo smurto tapo realybe.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos nuosprendyje neobjektyviai įvertinti ir paties V. N. parodymai bei jo priešpriešinio skundo, paduoto siekiant apsiginti nuo galimos baudžiamosios atsakomybės, teiginiai, neva tai ji, jį užpuolė, sudavė ilgu daiktu per galvą, ranką, pagrobė jo krepšį, suplėšė rūbus, sulaužė akinius ir pan. Apeliantė nurodo, kad būdama ligota, smulkaus sudėjimo moteris, niekada neišdrįstų smurtauti, be to, jau ilgą laiką, nuo tada, kai išteisintasis ėmė ją užsipuldinėti, o policija nieko nepadėjo, apeliantė teigia bijojusi ir su baime eidavusi į seniūnijos paskirtą kačių maitinimo vietą, o tai patvirtino ir liudytoja E. Ž.. Be to, jeigu išteisintąjį kas nors būtų užpuolęs bei padaręs jam sužalojimus, tai turint omenyje jo asmenybę, aktyvumą bei agresyvumą, jis būtų nedelsiant kreipęsis į teismo medicinos ekspertizės įstaigą ir į teismą, tačiau akivaizdu, kad tam nebuvo pagrindo bei priežasties. Vėliau teisme pasiremta nemačiusių įvykio liudytojų parodymais apie kraujo žymes pas V. N., nors šių parodymų objektyvumas dėl galimo V. N. poveikio jiems kelia abejonių, be to, gali būti, kad V. N. susitepė apeliantės krauju arba pats kažkaip nusibrozdino, puldamas ją su lazda, spardydamas, tempdamas, traukdamas iš rankų krepšį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu išteisintasis ir privatus kaltintojas V. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl J. J., išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: J. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., taip pat priteisti iš kaltinamosios J. J. 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, o kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl kokių motyvų laikytina, kad kaltinamoji J. J. nepadarė jai inkriminuotų nusikaltimų, taigi, nepaisė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatyto įrodymų vertinimo reikalavimo, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės, dėl ko teismo nuosprendis dalyje dėl kaltinamosios J. J. išteisinimo turi būti panaikintas. Teismas išteisinamojo nuosprendžio J. J. atžvilgiu nemotyvavo, tik nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepašalina visų pagristų abejonių dėl J. J. nusikalstamos veikos padarymo ir yra išnaudotos visos procesinės priemonės įrodyti jos kaltę. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nuosprendyje motyvuotai pasisakyti apie kiekvieno kaltinamojo ar nukentėjusiojo skirtingus veiksmus, nes nuosprendyje nėra nurodyti nei jo, nei J. J. bendri veiksmai, t. y. nėra detalizuojami visų veiksmai atskirai, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus, nes aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti privalomai išdėstoma ne tik įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas konstatuoja, kad J. J. nepadarė jokios nusikalstamos veikos.
Apelianto įsitikinimu, nebuvo įvertinti ir nesuinteresuotų byloje liudytojų P. I., V. D. (V. D.), T. K. ir A. K. parodymai, kurie objektyviai įrodo, kad būtent J. J. padarė apeliantui kūno sužalojimus, sukėlusius jam fizinį skausmą. J. J. nusikalstami veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio metu kilusiomis pasekmėmis - apeliantui padarytais kūno sužalojimais, sukėlęs fizinį skausmą, todėl jos padarytoje veikoje yra visi būtini Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai T. K. ir A. K., kurie betarpiškai iškart po įvykio bendravo su apeliantu, parodė matę, kad jo rankos buvo kraujuotos, veidas turėjo sumušimo požymių ir jis prašė pagalbos dėl išteisintosios nusikalstamų veiksmų. Taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų liudytojų duotų parodymų, o būtent dėl liudytojų P. I. ir V. D. parodymų objektyvumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintoji ir privati kaltintoja J. J. bei jos gynėja ir atstovė advokatė Daiva Dereškevičienė prašė tenkinti J. J. apeliacinį skundą, o V. N. apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis ir privatus kaltintojas V. N. bei jo gynėjas ir atstovas advokatas Ramūnas Vanagas prašė V. N. apeliacinį skundą tenkinti, o J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Išteisintojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas, išteisintosios J. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Akcentuotina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., o V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisino pagrįstai, nors ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat konstatuotina, kad netinkamai atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas lėmė nepagrįstą V. N. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas J. J. ir V. N. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. motyvavo tuo, kad byloje esanti specialisto išvada apie sveikatos sutrikdymo mastą negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, kad prieš J. J. buvo atlikti nusikalstami veiksmai. Baudžiamojoje byloje apklausti policijos pareigūnai ir kiti liudytojai patvirtino, kad po įvykio V. N. taip pat buvo sumuštas, jo galvoje buvo nubrozdinimas, ranka kraujavo. Šios aplinkybės taip pat galėtų sudaryti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalies požymius, tačiau išnaudojus visas įmanomas proceso priemones, šiuo metu nėra galimybės nustatyti galimai neteisėtų veiksmų pradžios ir paneigti aplinkybę, kad kaltintojams padaryti sužalojimai nebuvo sąlygoti gynybinių veiksmų nuo jų pačių nusikalstamo kėsinimosi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, V. N. ir J. J. išteisintini. Kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nes jos nelogiškos, nulemtos neišsamaus J. J., V. N. bei apklaustų liudytojų parodymų perkėlimo į skundžiamą nuosprendį, byloje surinktos rašytinės medžiagos ignoravimo (iš visų byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas aptarė ir vertino tik specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), paviršutiniško ir selektyvaus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d., po pietų, su anūke pravažiavo pro Žirmūnų tiltą, išlipo, praėjo tiesiai prie 39-jo namo, už kampo. Ten yra garažai, krūmai ir nustatyta vieta kur buvo galima maitinti kates. Ji priėjo, prisėdo, krepšys stovėjo šalia jos. Anūkė atsistojo gal trijų metrų atstumu. Ji (J. J.) atsisėdo, pradėjo dėti maistą katėms ir pajuto, kad jai kažkas spyrė ar sudavė į nugarą, paskui iš šono pribėjo V. N.. Kadangi ji serga stuburo liga, norint atsikelt nuo plytų, jai reikėjo rankomis atsispirti nuo žemės. V. N. įrėmė lazdą tiesiai jai į pilvą. Su lazda nemušė, bet ją įrėmė į pilvą ir spaudė, bandė paimt jos krepšį, visą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji bandė viena ranka laikyti krepšį, tuomet jis sugriebė už rankos bei krepšio ir pradėjo ją (J. J.) tempti žeme. Nutempė apie vienuolika metrų - iki namo galo, dar du kartus spyrė į šlaunikaulį, suko jai rankas, nes norėjo ištraukti krepšį. Ją paleido kampe, kuomet pamatė, kad jos ranka kraujuota. Buvo nubrozdintas ir kruvinas dešinės rankos delnas. Viskas vyko apie 16.00 val., truko apie trisdėšimt minučių. Jos anūkė nepriėjo, gal išsigando. Pašalinių žmonių nebuvo, tačiau girdėjo, kad iš viršaus kažkokia moteris šaukė „ką tu darai“, sakė, kad iškvies policiją. Įvykis pasibaigė tuo, kad V. N. pabėgo. Jos su anūke po truputį nuėjo už kampo ir pamatė policijos mašiną. Policijos mašinoje sėdėjo moteris ir buvo policininkai, jie pakvietė jas į mašiną, jos atsisėdo. Policininkai liepė viską papasakoti ir pasakė, kad būtinai reikia važiuoti į nuovadą bei dėl kūno sužalojimų kreiptis į ekspertus. Išlipusi iš mašinos pamatė, kad kitoje pusėje yra kita policijos mašina. Nepastebėjo kada ji atvažiavo. Įlipus į policijos automobilį, pamatė, kad jame jau sėdi V. N.. Visus nuvežė į nuovadą. Jai padavė popieriaus lapą rašyti pareiškimui, o V. N. nusivedė į kitą kambarį ir jam taip pat liepė parašyti įvykio aplinkybes. Kitą dieną ji kreipėsi į ekspertus, kurie apžiūrėjo padarytus kūno sužalojimus. Dėl šio įvykio ji buvo labai sukrėsta, niekada tokių žodžių, kokius sakė V. N., nebuvo girdėjusi. Ji serga stuburo liga, jau šešeri metai sunkiai vaikšto, po šito įvykio gydytojų komisija nustatė, jog jai būtina operacija. Prašė, kad V. N. atlygintų žalą, nori, kad būtų nubaustas, nes jis nevaldomas, čia ne pirmas kartas, prašo jį nubausti, kad jis nemuštų kitų. Prašė atlyginti 9000,00 Lt žalą. Dėl priešpriešinio kaltinimo kalta neprisipažino.
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. N. parodė, kad konfliktas tęstinis, viskas prasidėjo nuo 2011 m. kovo-balandžio mėnesio ir tęsėsi iki spalio mėnesio. Su J. J. nekonfliktavo. Nežino, kodėl ji prie namo Šilo gatvėje pradėjo maitinti kates. Iš pradžių ji maitino kates 2-3 kartus per savaitę, o paskui pradėjo maitinti kiekvieną dieną. Jis sutvarkė kačių maistą, tačiau tokio fakto, kad jis J. J. būtų spyręs, tempęs už krepšio, nebuvo. Viskas įvyko 2011 m. rugpjūčio 20 d., po pietų. Ėjo iš parduotuvės, jokios lazdos neturėjo ir neturi. Šalia (duomenys neskelbtini)-ojo namo pamatė, kad stovi kažkokia mergaitė, kuri jam pasirodė pažįstama, o toliau stovėjo J. J., kuri padėjo po krūmu maišą su maistu katėms ir stovėjo į jį atsisukusi veidu. Kai jis praeidinėjo pro šalį, pastaroji pradėjo rėkti, kad jis neliestų kačių maisto. Į tai jis atsakė, jog taip negalima daryti, nes tai yra pažeidimas, paėmė tą maistą ir link J. J., sakydamas, kad ši pasiimtų maistą ir maitintų kates savo namuose. Tuomet ji, isteriškai paėmė tą maistą bei jo krepšį. Jis suprato, kad kačių maistas ir jo krepšys liks pas pastarąją. Tuomet jis atidavė jai kačių maistą ir nuėjo link savo namo, Iš jos rankų savo krepšio netraukė. Paėjus maždaug 2-3 žingsnius, iš nugaros pusės pajuto smūgį į galvą. J. J. dešinėje rankoje jau turėjo lazdą. Ji laikė rankoje krepšį bei lazdą ir dešine ranka jam sudavė. Jis apsisuko, paėjo tris žingsnius atgal, o ji dar kartą norėjo jam trenkti, pradėjo bėgti kraujas. Po to ji sudavė du smūgius bei griebė už jo akinių, suplėšė drabužius. Kai ji pagriebė už akinių, jam prasidėjo astmos priepuolis. J. J. sulaužė akinius, nors jis prašė, kad juos atiduotų, nes po operacijos blogai mato. Jis laikė jos ranką, kad ji nesulaužytų akinių. Po to, pastaroji paleido jo ranką. Jis pasiėmė akinus ir pradėjo nueidinėti. J. J. tuo metu keikėsi, nors šalia stovėjo mergaitė. Konfliktas truko 3-4 minutes, po to jis nuėjo į 37-jį namą. Ten buvo apsaugos darbuotojas. Jis (V. N.) paprašė pagalbos, nes bėgo kraujas. Tas žmogus jam padėjo, apžiūrėjo galvą ir iškvietė policiją. Policija atvažiavo jo prašymu, dviejų mašinų nebuvo, buvo viena mašina. Jokio konflikto nebuvo, buvo tik tai, kad J. J. sudavė jam smūgį į galvą. Po to ji nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo ir vėl pradėjo maitinti kates. Atvažiavus policijai, jis (V. N.) nurodė J. J. ir mergaitę. Po to visi buvo pristatyti į policijos komisariatą. Važiuojant į policijos komisariatą, jo atžvilgiu J. J. jį įžeidinėjo, sakydama žodžius „KKB veidas“, „prokuroro veidas“ ir „žydo veidas“. Ją drausmino policininkas, nurodydamas, kad taip žmonių įžeidinėti negalima. 9000,00 Lt žalos atlyginimo mokėti nesutinka. Dokumentų, patvirtinančių jam padarytus kūno sužalojimus, neturi. Tai gali patvirtinti tik tai matę liudytojai. Pašė nubausti J. J. pagal nurodytus straipsnius, priteisti iš jos 5000,00 Lt neturtinės žalos bei 200,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja E. Ž. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tačiau ją žino. Bendrija, kurios veikloje ji dalyvauja, nori humaniškai mažinti kačių populiaciją. Taip jos susipažino su J. Dar iki įvykio J. papasakojo, kad matė kaip buvo mušamas kačiukas ir pasiūlė surasti vietą, kad būtų galima pamaitinti kates. Buvo kreiptasi į merą, ir surasta maitinimui skirta vieta, t. y. įvykio vieta, išduotas kačių šėrimo vietos parinkimo aktas. Kada buvo išduotas aktas, pasakyti negali, jo asmeniškai nėra mačiusi, bet jis nebuvo panaikintas. Vieną kartą atėjusi J. pasakė, kad ją sumušė ir, kad ji kreipėsi į ekspertus dėl kūno sužalojimų ir jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ji pasakojo, kad ją užpuolė, badė lazda, traukė krepšį, kad viena moteris matė tą įvykį iš balkono. J. J. labai myli kates, yra lėto, ramaus būdo. Jos sveikata silpna, tuo metu ji kaip tik laukė stuburo operacijos. J. J. bijojo V. N., maitinti kačių eidavo tyliai, kad tik jos pastarasis nepastebėtų, prašydavo, kad kas nors eitų su ja kartu.
Liudytoja S. T. parodė, kad įvykis galėjo būti praėjusių metų liepos 18-20 dienomis, rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos nepamena. Matė J. J. ir V. N.. Ji (liudytoja) buvo prie savo buto, kur vyko remontas ir išgirdo riksmus. Viskas vyko prie Šilo g. 3-ojo namo. Pamatė J. J., kuri atėjo su mergaite ir reiškė savo nepasitenkinimą. Ką ji konkrečiai sakė negali pasakyti, neprisimena. J. J. tikrai nebuvo sužalota, nematė jokio kraujo, tik matė, kad ji stipriai spaudė mergaitės ranką. V. N. stovėjo prie Šilo g. 1-ojo namo, prie krūmų. Kontakto tarp jų nebuvo, jie stovėjo maždaug 50 metrų atstumu. Kiek prisimena, V. N. stovėjo su fotoaparatu ir fotografavo J. J..
Liudytoja J. B. parodė, kad paties konflikto nematė, nežino apie kokį įvykį kalbama. J. J. vieną kartą maitino kates prie jų namo. Jai (liudytojai) einant pro šalį, bandė rodyti leidimą maitinti kates. Mano, kad J. J. nėra ko vaikščiot prie jų namų ir maitinti kačių, nes taip išprovokavo tą konfliktą, Kas buvo kaltas dėl įvykusio konflikto, nežino. Yra mačiusi, kad kartais V. N. vaikšto su lazda. Jis jai (liudytojai) sakė, kad eilinį kartą įspėjo J. dėl kačių maitinimo, po ko pastaroji nuėmė nuo jo veido akinius ir pradėjo stumdytis.
Liudytoja I. L. parodė, kad neprisimena, kada tai buvo, ji stovėjo balkone ir girdėjo, kad kažkas keikiasi. Matė V. N. ir J. Po to jie užėjo už namo, moteris pradėjo rėkti „padėkit žmonės, padėkit“. Kaip pastarieji mušėsi, nematė, nes ji gyvena Šilo g. 1-ame name, o konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini)-jo namo.
Liudytoja K. Š. parodė, kad tai galėjo būti 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Dienos metu, apie pietus, su močiute J. J. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, prie kampinio namo, kurio numerio neprisimena, maitinti kačių. Močiutė turi leidimą ir šeria kates. Ten netoli yra „(duomenys neskelbtini)“ stotelė, parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Prie to namo ir aplinkui žmonių nebuvo, nes jos buvo už namo, kieme. Maistą, kuris buvo sudėtas į krepšius, močiutė norėjo padėti po medžiu, toliau nuo gatvės, už namo. Ji buvo šalia močiutės, rusiškai supranta. Tuomet greitu žingsniu prie jų priėjo V. N.. Jokio krepšio jis neturėjo. Pastarasis pradėjo spardyti kačių maistą, viską išmėtė, pradėjo jėga atiminėti iš močiutės kačių maistą, šaukė ko jos čia ateina, kad negalima maitinti katinų. Prasidėjo muštynės. V. N. pradėjo mušti jos močiutę, norėjo atimti maistą. Buvo močiutei paėmęs už rankos, lygtai apdraskė, norėjo atimti krepšį, sukinėjo ranką. V. N. pribėgo prie močiutės tikslu užpulti, nes pamatė, kad ji deda katėms maistą. Puolė močiutę, kad ji nedėtų maisto, pradėjo atiminėti krepšį su kačių maistu, sukinėjo ranką. Vyras rado kažkokį pagalį, kažką grasino, mojavo pagaliu, atrodo, kad kelis kartus su juo lietė močiutę. Jis pradėjo močiutei išsukinėti, draskyti ranką, pagaliu nubrozdino ranką. Močiutei iš žaizdos bėgo kraujas. Neprisimena, kokius žodžius šaukė V. N., bet močiutė jam nesmūgiavo, per galvą nedaužė. Lazda buvo pas pastarąjį, o ne pas močiutę. Matė kaip V. N. pagaliu sudavė močiutei, pateikė lygtai į nugarą. Močiutė norėjo iš jo pasiimti savo krepšį, bandė ją traukti, tačiau smūgių nesudavė. Močiutė šaukėsi pagalbos, kad ją užpuolė, bet niekas negirdėjo, į pagalbą neatėjo. Po to kažkokia moteris pasakė, kad iškvies policiją, bet neiškvietė. Konfliktas truko apie penkiolika minučių. Močiutė prie V. N. akinių nebuvo prisilietusi. Kiek pamena V. N. norėjo skambinti policijai, bet jos pasakė, kad pačios kvies policiją. Iš tikrųjų jos policijos nekvietė, žadėjo tai padaryti grįžus namo, nes tuo metu su savimi neturėjo telefonų. Jos pamatė policijos mašiną kitoje gatvės pusėje, pareigūnams papasakojo apie įvykį. Tuomet pareigūnai nuvažiavo prie to namo ir pakvietė V. N.. Vėliau visus nuvežė į policijos nuovadą rašyti pareiškimų. Jos parašė pareiškimą, kitą dieną važiavo pas ekspertus dėl močiutei padarytų kūno sužalojimų. Daugiau jokių konfliktų tarp V. N. ir močiutės nėra mačiusi.
Liudytojas P. I. parodė, kad pažįsta V. N.. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pastarasis buvo pastovus lankytojas dėl netvarkos. J. J. nepažįsta. 2011 metų vasarą, datos tiksliai neprisimena, ryte į seniūniją atėjo V. N. ir parodė, kad pas jį galvoje yra guzas ir kruvina ranka, pasakė, kad jį sumušė moteris. Kiek žino, konfliktas įvyko dėl kačių šėrimo. Kas konfliktą pradėjo, nežino. Gali paliudyt tik tai, kad V. N. atbėgo kruvinas. Šis sakė, kad jį sumušė, minėjo moters pavardę - lygtai J.. Muštynės buvo dieną prieš tai, jis atėjo sekančią dieną iš ryto, papasakojo, kad įvyko konfliktas ir, kad jį sumušė. Matėsi, kad nubrozdinta ranka ir ant galvos buvo guzas. Žino, kad įvykį tyrė policija, nes bendravo su policijos pareigūnais, kurie klausinėjo, kaip jie seniūnijoje vertina vieną ar kitą asmenį, buvo užėjusi apylinkės inspektorė. V. N. pasižymėjo tuo, kad jis buvo ir turbūt yra kovotojas su netvarka, jis dalyvauja visur kur jam atrodo, kad yra netvarka, jis stengiasi palaikyti tvarką kaip jis supranta. Pastarąjį pažįsta apie trejus - ketverius metus, gali apibūdinti jį, kaip aktyvų pilietį, kuris niekada nepraeis pro šalį, matydamas netvarką. Jis nėra agresyvus, ateina reikalauja, gal kažkiek ir įkyriai, bet neagresyviai, vadovaujasi įstatymais, yra gerai juos išnagrinėjęs. Prieš tai yra buvęs kažkoks konfliktas su namo gyventoja dėl tvarkos laiptinėje, taip pat buvo teisminis procesas. Negali pasakyti, kas inicijavo tą konfliktą, kiek žino, ten viskas vyko dėl bendro namo remonto. V. N. labai rūpinosi namo stogo perdengimu, visą laiką barėsi su darbų rangovais.
Liudytojas V. D. parodė, kad pažįsta V. N.. Įvykis galėjo būti 2011 metų vasarą, tačiau tikslios dienos neprisimena. Tą dieną budėjo adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo kabinete budinčio vietoje, pirmame aukšte, kurio langai išeina tiesiai į gatvę. Dienos metu, apie pietus, iš gatvės pusės užėjo kraujuotas vyriškis (V. N.), jo drabužių rankovė buvo suplėšyta, iš rankos bėgo kraujas, prašė iškviesti policiją. Jis (liudytojas) matė, kad žmogus traumuotas. Iškvietė policiją ir paprašė išeiti, nes pradėjo kraujuoti. Veide, galvoje sužeidimų nepastebėjo. Žmogus buvo susijaudinęs. Pro langą matė, kad atvažiavo policija, bet nepastebėjo ar V. N. policija įsodino į automobilį. Pats asmeniškai jokio įvykio nematė.
Liudytoja T. K. parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena. Buvo konfliktas tarp V. N. ir J. J.. V. N. juos pasitiko, sakė, kad jį užpuolė kaimynė, kuri gyvena šalia, bet šiuo metu pasišalino ir nurodė, kad ji stovi priešais. Jie ją pasikvietė ir pradėjo klausinėti dėl įvykusio konfliktas. Kiek pamena, konfliktas įvyko dėl šiukšlių, kad ji maitino gyvūnus. Galvos ir rankos nubrozdinimas buvo pas vyriškį. Jis kraujavo. Nubrozdinimai buvo, nes rankos buvo irgi kraujuotos, nežino ar nuo tų rankų įdrėskimų ar jis prie kraujo prilietė. Atvirų žaizdų nebuvo, buvo tik nubrozdinimai galvos šone – kuriame – neprisimena. Jie pasiūlė kviesti greitąją, tačiau jis pasakė, kad nereikia. V. N. buvo vienoje kelio pusėje, o moteris - kitoje. Vyriškis pasakė, kad moteris šiukšlina, trenkė jam lazda. Moteris aiškino, kad vyras pirmas pradėjo ją mušti. Nematė, kad moteris būtų sužalota, ji nesiskundė. Su ja buvo maždaug dvylikos metų mergaitė. Konflikto dalyvius pristatė į policijos komisariatą abi jo pusės parašė pareiškimus. Komisariate ji nedalyvavo, parašė tarnybinį ir juos paliko. Negali patvirtinti, kad moteris kažką sakė nacionaliniu klausimu. Ji (liudytoja) prašė, kad ši apsiramintų. Girdėjo, kad moteris rėkdama kažką sakė, o V. N. buvo lygtai kiek ramesnis. Neprisimena, ar tarp šitų piliečių jau buvo koks nors konfliktas.
Liudytojas A. K. parodė, kad buvo kažkoks konfliktas lygtai dėl kačių maitinimo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Abi pusės turėjo pretenzijų, todėl visi nuvyko į policijos komisariatą. Iškvietimus jie gauna iš budėtojų dalies. Kas kreipėsi į budėtoją tą kartą, nežino. Kadangi juos pasitiko vyriškis, spėja, kad kvietė jis. Atrodo, kad juos pasitiko vyriškis, o moterį paskui jie pamatė kitoje gatvės pusėje. Negali pasakyti, ar ji buvo viena ar ne. Vyriškis skundėsi, kad jam moteris sudavė lazda ar akinius sulaužė, bet visko konkrečiai neprisimena. Pabendravo su abiem pusėmis, jie konfliktavo, rėkė, buvo nuspręsta pastaruosius pristatyti į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Kiek pamena, abu vienas ant kito rėkė, kiekvienas įrodinėjo savo tiesą, ginčijosi. Atrodo, kad vyriškis buvo su akiniais ir tvirtino, kad akiniai apgadinti. Jis pastariesiems liepė nesiginčyti, o viską parašyti pareiškimuose.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. padaryta: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, paviršinė pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pilvo sienoje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą bei aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-20). Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 4-5).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme (t. 1, b. l. 6).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos Kačių šėrimo vietos parinkimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. liepos 18 d. J. J. už (duomenys neskelbtini)-jo namo, prie garažų, buvo leista vykdyti gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ populiacijos mažinimo programą (t. 1, b. l. 8).
Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2011 m. spalio 21 d. J. J. buvo panaikintas leidimas šerti beglobes kates, taip pat išdėstyta nuomonė, kad V. N. negalėtų naudoti fizinio smurto prie J. J. (t. 1, b. l. 23).
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2012 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, kad J. J. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 1, b. l. 107).
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2012 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, kad V. N. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 108).
Iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. J. bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 110-111).
Iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. N. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 112).
2012 m. rugpjūčio 23 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta, kad V. N. teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (t. 1, b. l. 117-118)
Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje nurodyta, kad J. J. į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 124).
Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje nurodyta, kad V. N. į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 124).
2011 m. rugpjūčio 20 d. J. J. skunde nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d., 16.20 val. ji su savo anūke K. Š., (duomenys neskelbtini), priėjo prie (duomenys neskelbtini)-jo namo, kur prie garažo, viduje to namo nustatyta katinams šėrimo vieta. Leidimas išduotas 2011 m. liepos 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Padėjo maistą į šėrimo vietą, pribėgo du katinai valgyti. Ji prisėdo pilti vandenį ir iš šono prie jos prišoko vyras, kurį ji jau pažįsta iš senų įvykių, su trumpa lazda. Kišo lazdą jai į šoną, sugriebė jos krepšį ir norėjo viską iš ten išpilti ir išmėtyti. Ji greitai atsistojo ir ranka atstūmė tą vyrą, tada jis vėl prišoko ir sugriebė ją už rankos. Krepšį iš karto paleido, o kojomis pradėjo viską laužyti ir katinai pabėgo. Dabar Vilniuje atvažiavo Rumunai, atsivežė iš ES pinigus sterilizavimui į Lietuvą. Ji priklauso kaip savanorė organizacijoms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, padeda gaudyti gyvūnus sterilizavimui, kad Vilnius būtų gražus ir tvarkingas. Jos su anūke stovėjo šėrimo vietoje, V. N. iš karto pabėgo. Jau ne pirmas įvykis, kai jis spardė gyvūnus, specialiai į tą vietą atneša šiukšlių. Šį įvykį matė moteris iš 3-io aukšto. Abi su anūke patyrė šoką ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Ten stovėjo policijos automobilis mašina, kur policininkams viską papasakojo apie įvykį. Jie pasiūlė važiuoti į policijos nuovadą ir parašyti pareiškimą bei pasiinti siuntimą pas ekspertus dėl kūno sužalojimų nustatymo Didlaukio gatvėje (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2).
2011 m. rugpjūčio 20 d. V. N. skunde nurodyta, kad tą dieną, 16.15 val., J. J. (šalia buvo vaikaitė), prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, staiga, rėkdama ir grasindama puolė jį. Šią vietą ji pasirinko kačių maitinimui. Tokie išpuoliai, kai jį pamato prie namo, vyksta nuolat, nes jos manymu, negalima jai trukdyti maitinti kates. Šiuo atveju, jis pasiūlė įdėti ėdalą vėl į jos rankinę. J. J. vėlgi rėkdama, pradėjo mušti jį per veidą, sulaužė akinius, suplėšė striukę, pagaliu pradėjo mušti per galvą, sužeidė rodomąjį pirštą, kuris pradėjo kraujuoti. Pastaroji neatidavė jam kepurės, akinių, kuriuos nuplėšė nuo galvos ir visą tai darė, panaudodama šiurkščią fizinę jėgą ir isteriškai šaukdama, grasindama ateityje susidoroti. (Pastaba: kasdien atneša katėms ėdalą prie daugelio namų). Dėl jos ankstesnių analogiškų poelgių į policiją, seniūniją kreipėsi ir pavieniai žmonės, ir kolektyvai. Reikalauja nubausti ją už fizinių ir moralinių žalų jam padarymą, uždrausti jai - tikslu talpinti kačių ėdalą - kas yra įstatymo pažeidimas, būti jų ir kitose teritorijose, kurios buvo nurodytos ankščiau raštiškuose pareiškimuose. Apsaugoti jį ir kitus asmenis nuo šios paranoiškos personos (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulės T. K. 2011 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su patruliu A. K., apie 16.15 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus, į juos kreipėsi V. N., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), kuris paaiškino, kad jau nebe pirmą kartą vyksta konfliktai tarp jo ir kaimynės E. J., (duomenys neskelbtini). Konfliktai vyksta, kaip paaiškino V. N., dėl to, kad E. J. šeria gyvūnus kates po balkonais, šiukšlina. Po kelių minučių prie jų priėjo E. J., kuri patvirtino, kad nuolat konfliktuoja su V. N.. Abi pusės pristatytos į 1 PK rašyti pareiškimus (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6).
Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad tiek V. N., tiek J. J. turi sveikatos problemų. Kita baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi arba turi mažą įrodomąją vertę, todėl išsamiau nedetalizuotina. Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (Lietuvos Respubliko BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Nors V. N. neigė savo kaltę, jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties, J. J., liudytojų K. Š. ir I. L. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 20 d. skundais policijai. Šiais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie nuoseklūs, papildo vienas kitą, o apelianto parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. N. pyko ant J. J. dėl jos vykdomos veiklos, tai jį erzino, kėlė didžiulį nepasitenkinimą. Todėl neabejotina, kad motyvas konfliktui ir smurto proveržiui J. J. atžvilgiu buvo. Pats V. N. 2011 m. rugpjūčio 20 d. skunde nurodė, kad pirmas ir pradėjo konfliktą, t. y. J. J. pareikalavus neliesti kačių maisto, nuėjo prie jos ir pasiūlė sudėti tą maistą jai į rankinę. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismej savo poziciją sušvelnino ir jau teigė, kad J. J. tik pasakė, kad paimtų tą maistą ir maitintų kates savo namuose. Apie tai, kad J. J. puolė atiminėti jo neva turėtą krepšį, apeliantas nurodė tik 2012 m. rugpjūčio 6 d. priešpriešiniame skunde ir duodant parodymus pirmosios instancijos teisme. V. N. taip pat teigė, kad J. J. dešinėje rankoje jau turėjo lazdą, ji laikė rankoje krepšį ir tą lazdą ir dešine ranka jam sudavė. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, būtent J. J. buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, paviršinė pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, odos įdrėskimai ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pilvo sienoje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą bei aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. rugpjūčio 20 d.). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino vienintelės tiesioginės liudytojos K. Š. parodymus vien dėl to, kad ji yra nukentėjusiosios anūkė. Liudytoja davė nuoseklius parodymus, patvirtino, kad tai V. N. pribėgo prie močiutės, pradėjo atiminėti krepšį, kurioje buvo kačių maistas, sukinėjo ranką. Jis krepšio neturėjo, rado kažkokį pagalį, kažką grasino, mojavo tuo pagaliu, atrodo, kad kelis kartus juo lietė močiutę, o močiutė jam nesudavė. Liudytojos K. Š. parodymai patvirtina specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus J. J. patirtus sužalojimus, paaiškina jų atsiradimo mechanizmą, t. y. kad sužalojimai atsirado nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą bei aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Liudytoja I. L. taip pat parodė, kad girdėjo, jog pagalbos šaukėsi ne vyras, o būtent moteris. Taigi, nors V. N. neigia incidento buvimą, nurodo, jog pats buvo užpultas J. J. ir sumuštas, jai padaryti sužalojimai, jų pobūdis byloja ką kita. Akcentuotina, jog specialisto išvadoje nenurodyta, jog sužalojimus asmuo galėjo pasidaryti pats. Akivaizdu, kad tam buvo reikalingi išoriniai veiksniai, kurie pasireiškė dūriais lazda ir spyriu į dešiniąją šlaunį ir šie veiksmai buvo atlikti apelianto. Tarp jo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl konstatuotina, kad V. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymiai. Konstatuotina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smūgių sudavimas nukentėjusiajai lazda, jos rankų sukimas, spyris į šlaunį, krepšio traukimas iš rankų, byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiąją ir to norėjo.
Tokiu būdu, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. N. 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, badė lazda J. J. į nugarą, pilvą, spardė, traukė iš rankų krepšį su maistu katėms ir asmeniniais daiktais, suko rankas ir taip smurtaudamas, padarė jai kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, kairiame žaste, paviršinę žaizdą dešinėje plaštakoje, odos įdrėskimus ir poodinę kraujosruvą pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. V. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už analogišką veiką, teistumas neišnykęs. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra jau garbingo amžiaus, pensininkas, silpnos sveikatos, administracine tvarka nebaustas, todėl bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. gali būti pasiekti ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, o skiriant straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. J. pagrįstai išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad J. J., remdamasi (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotu leidimu šerti kates prie (duomenys neskelbtini)-jo namo garažo, manė turinti teisėtą pagrindą savo veiklai. V. N. neturėjo jokios teisės artintis prie jos ir bandyti sudėti kačių ėdalą atgal jai į krepšį. Manydamas, kad apeliantė savo elgesiu pažeidžia kokius nors teisinius gėrius, jis galėjo kviesti policijos pareigūnus, rašyti skundą (duomenys neskelbtini) seniūnijai, savivaldybei, o ne pats imtis aktyvių veiksmų tariamam J. J. sudrausminimui. Akcentuotina, kad priešpriešinį skundą pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė tik tada, kai su skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi J. J.. Nė vienas iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, išskyrus K. Š. paties įvykio nematė. Nė vienas liudytojas nepaliudijo, jog apeliantė kaip nors smurtavo V. N. atžvilgiu. V. N. į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, pats savanoriškai atsisakė policijos pareigūnės pasiūlymo iškviesti jam greitąją pagalbą, sužalojimus patvirtinančios specialisto išvados byloje nėra. Liudytojų parodymai dėl V. N. padarytų sužalojimų prieštaringi. Liudytoja T. K. parodė, kad pas jį buvo galvos ir rankos nubrozdinimas, jis kraujavo, jo rankos buvo irgi kraujuotos, tačiau negalėjo patvirtinti ar kraujas buvo nuo rankų įdrėskimų ar nuo prisilietimo prie kraujo. Atvirų žaizdų nebuvo, buvo tik nubrozdinimai galvos šone, tačiau kuriame, liudytoja taip pat neprisiminė. Akcentuotina, kad apie neva pas apeliantą matytų kūno sužalojimų pareigūnė savo 2011 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nenurodė. Liudytojas A. K. duodamas parodymus nenurodė, kad matė kokius nors apelianto sužalojimus, prisiminė, tik kad jis skundėsi dėl sulaužytų akinių ir turėjo pretenzijų. Liudytojas V. D. parodė, kad matė, jog apelianto rankovė suplėšyta, jo ranka kraujuoja, tačiau nepatvirtino V. N. išsakytų teiginių, neva jis rodė liudytojui sužalotą galvą, kad liudytojas ją apžiūrėjo. Liudytojas P. I. iš pradžių nurodė, kad apeliantas pas jį atbėgo kruvinas. Vėliau jau teigė, kad konflikto nematė, tik V. N. atėjo ir sakė, kad jį sumušė, minėjo moters pavardę - lygtai J. Muštynės buvo dieną prieš tai, jis atėjo sekančią dieną iš ryto, papasakojo, kad įvyko konfliktas ir kad jį sumušė. Matėsi, kad nubrozdinta ranka ir ant galvos buvo guzas. Minėto liudytojo parodymai laikytini prieštaringais, nes jis painiojosi, be to, paties įvykio nematė, o tik atpasakojo tai, ką jam sakė V. N.. Liudytojos S. T. bei J. B. įvykio taip pat nematė. J. B. teišsakė savo nuomonę dėl įvykio vertinimo ir perpasakojo tai, ką jai sakė apeliantas. S. T. net nežinojo apie kokį įvykį vyko kalba, jos nurodytos aplinkybės skyrėsi nuo kitų liudytojų parodymų, taigi tikėtina, kad mintyse ji turėjo kažkokį kitą konfliktą tarp V. N. ir J. J., nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jų būta ir anksčiau. K. Š. taip pat nurodė, kad močiutė V. N. nesudavė. Jokia rašytinė bylos medžiaga nei liudytojų parodymai, išskyrus paties V. N. teiginius, nepatvirtina, kad J. J. jo atžvilgiu 2011 m. rugpjūčio 20 d. naudojo smurtą. Be to, išlieka nepaneigta galimybė, kad sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats, arba kai tempė J. J. krepšį, sukinėjo rankas bei laikė įrėmęs lazdą jai į pilvą, arba galėjo išsitepti nukentėjusiosios krauju, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad jai buvo padaryta pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje. Akcentuotina, kad J. J. bandymas apsiginti nuo V. N. nusikalstamo kėsinimosi, t. y. krepšio neatidavimas, jo atstūmimas nuo savęs, negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.
Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Nagrinėjamu atveju, J. J. nenurodė, kokiais konkrečiais žodžiais buvo įžeista, to nenurodė ir tiesioginė įvykio liudytoja K. Š.. Liudytoja I. L. teigė girdėjusi, kad kažkas keikėsi, tačiau negalėjo konkretizuoti, kas konkrečiai. V. N. teiginių, kad J. J. jį įžeidinėjo nacionaliniu pagrindu, vadino „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepatvirtino nė vienas byloje apklaustas liudytojas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl V. N. ir J. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. paliekamas nepakeistu.
Atsižvelgiant į tai, kad J. J. nepadarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, V. N. civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atmestas pagrįstai.
Privataus kaltinimo skunde J. J. prašė priteisi iš kaltinamojo 9000,00 Lt jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad V. N. yra pensininkas, tačiau sulaukęs garbingo amžiaus, turintis sveikatos problemų, tai, kad kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nepasitvirtino bei vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1000,00 Lt.
Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, V. N. pagrįstai išteisintas dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., todėl pusė J. J. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (3000,00 Lt pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 76)), t. y. 1500,00 Lt, priteistinos iš V. N..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 367 str. 3 d.
nusprendžia:
privataus kaltintojo V. N. apeliacinį skundą atmesti. Privačios kaltintojos J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. (V.) N. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį:
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš V. N. nukentėjusiosios J. J. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos bei 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) procesinių išlaidų atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.