Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., skolininkas V. G. (V. G.) ir I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažįstant, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis skolininko sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1049-486/2008 dėl 3 443,24 Eur skolos ir 7,7 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojai – pareiškėjai. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatė, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, taip pat nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, o jo sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį. Skolininko santuoka nėra nutraukta, jis su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties.

13. Antstolis pagal CPK 666 straipsnio 1 dalies ir 667 straipsnio 1 dalies nuostatas 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymu nusprendė iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoti 25 proc. pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 proc. darbo užmokesčiui prilygintų išmokų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat antstolis skolininkui ir jo sutuoktinei 2021 m. balandžio 21 d. išsiuntė Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Skolininkui nepateikus nurodyto sutikimo, antstolis 2021 m. gegužės 13 d. pasiūlė pareiškėjai pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė 2021 m. birželio 30 d.

14. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

15. Nagrinėjamoje byloje teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 15 d., 16:00 val., suinteresuotiems asmenims nustatė 20 d. terminą atsiliepimams į pareiškėjos pareiškimą pateikti, apie paskirtą rašytinį teismo posėdį informavo šalis viešo paskelbimo būdu pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, apie posėdį paskelbdamas specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Taip pat skolininkui ir jo sutuoktinei registruotu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas su teismo nutarties ir pareiškimo kopijomis pareiškėjos nurodytu bylos šalių gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Elektroninėje byloje esantys ir jos popierinio priedo duomenys patvirtina, kad skolininko sutuoktinei siųsti dokumentai buvo įteikti 2021 m. liepos 5 d., juos pasirašė skolininko motina.

16. Pagal CPK 123 straipsnio 5 dalį, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Už šios pareigos nevykdymą CPK 126 straipsnyje yra numatyta teismo teisė tokiam asmeniui skirti iki 300 Eur baudą. Ši procesinė pareiga ir atsakomybė už jos nevykdymą buvo nurodyta ir teismo įteikimo pažymoje, kuri buvo siųsta skolininko sutuoktinei. Pažymėtina, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik skolininkas, tuo tarpu jo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma – (duomenys neskelbtini).

17. Byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0174/14/19274 duomenys patvirtina, kad antstolis visus dokumentus skolininko sutuoktinei siųsdavo jos sutuoktinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Antstolio 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, buvo išsiųstas ir skolininkės darbovietei.

18. Skolininko sutuoktinė atskirajame skunde nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, nesutampantį su skolininko, taip pat teigia, kad ji seniai negyvena kartu su savo sutuoktiniu ir rengia dokumentus santuokai nutraukti. Tačiau aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo laiku teismui pateikė atskirąjį skundą, patvirtina, kad skolininko sutuoktinė apie teisme svarstomą išieškotojos pareiškimą ir priimtą teismo nutartį žinojo.

19. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo visais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo asmeniui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, būdais, t. y. siuntė procesinius dokumentus paskutinės žinomos skolininko sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat, vadovaudamasis CPK 130 straipsnio nuostatomis, viešai paskelbė apie paskirtą teismo posėdį. Kadangi suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise į apeliacinį procesą ir atskirajame skunde nurodė savo nesutikimo su teismo priimta nutartimi argumentus, vien aplinkybė, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti faktinės gyvenamosios vietos adresu, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

20. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad antstolio vykdomam išieškojimui turėtų būti taikomas senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. vykdomasis raštas buvo išduotas pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1049-486/2008. CPK nuostatose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nėra numatytas senaties terminas išieškojimams, vykdomiems pagal teismo sprendimus civilinėje bylose išduotus vykdomuosius raštus. CPK teisės normos nustato senaties terminą tik vykdomojo rašto pateikimui antstoliui. Nagrinėjamoje byloje antstolis teismo išduotą vykdomąjį raštą priėmė vykdyti 2014 m. kovo 27 d. patvarkymu ir nuo to laiko nuolat atlieka išieškojimo veiksmus. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios pagal CPK 629, 631-632 straipsnius būtų pagrindas vykdomajai bylai nutraukti, vykdomajam dokumentui grąžinti ar vykdomajai bylai užbaigti.

21. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad antstolio išieškoma skola susidarė dar iki santuokos sudarymo. Nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad išieškojimas vykdomas pagal asmeninę skolininko turtinę prievolę. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tam tikslui nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. Būtent tam ir skirta CPK 667 straipsnyje įtvirtinta procedūra.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

23. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra jos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to, skolininkui neturint jokio kito turto asmeninės nuosavybės teise, yra būtina nustatyti, kokia jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalis jam tenka, kad antstolis galėtų nukreipti į šią dalį išieškojimą.

24. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, nes su skolininko sutuoktine gyvena trys nepilnamečiai vaikai. Vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/19274 yra duomenys, kad skolininkas su sutuoktine turi tris nepilnamečius vaikus: P. G., gimusią (duomenys neskelbtini), D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusią (duomenys neskelbtini).

25. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

27. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

28. Skolininko sutuoktinė su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad visi trys nepilnamečiai vaikai iš tikrųjų gyvena su ja ir yra jos vienos išlaikomi. Pažymėtina, kad vien tik nepilnamečių vaikų turėjimas savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į teismą dėl išlaikymo vaikams iš jų tėvo priteisimo. Dėl to negalima daryti išvados, kad ir pats skolininkas neprisideda prie vaikų išlaikymo.

29. Nurodytina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16236-1125/2021 patenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatyta, kad skolininkui V. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. G. pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, skolininko sutuoktinė jos neskundė. Taigi vienam iš skolininko kreditorių jau yra teismo nustatytas ir vykdomas išieškojimas iš 1/2 dalies jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes taip būtų pažeistas skolininko kreditorių lygiateisiškumas.

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.