Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A. U.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Lolitai Mankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. ieškinį atsakovui A. K. su trečiuoju asmeniu I. S. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė A. P. ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad 2018 m. buvo sudaryta jos ir atsakovo A. K. santuoka. Jie santuokoje pragyveno apie 2 savaitės, po ko atsakovas išvyko į užsienį ir nuo to laiko jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Santuoka su atsakovu buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), nes jie negalėjo susitarti dėl santuokos nutraukimo išlaidų. Nuo 2019 m. pabaigos ji gyvena kartu su I. S., veda bendrą ūkį. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A., kurios biologiniu tėvu yra I. S.. Vaiko gimimo liudijime tėvu yra įrašytas A. K., nes santuoka su juo nebuvo nutraukta. Prašo ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti, kad A. K. nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė I.Abramavičiūtė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, savo biologinius tėvus. Abu biologiniai tėvai gimus vaikui juo rūpinasi, augina, išlaiko. Atsakovas dėl ieškinio patenkinimo neprieštarauja, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad jis pripažįsta, kad A. yra jo dukra ir jis nori ją kartu su A. P. auginti. Jis kaip šeima kartu su A. P. gyvena nuo 2019 m. gruodžio mėn. Gimus dukrai jis ją augina, rūpinasi, išlaiko, nuginčijus tėvystę, kreipsis dėl savo tėvystės pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovės, jos atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvais yra nurodyti ieškovė A. P. ir A. K..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 1.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės ( motinystės ) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės ( CK 3.152 straipsnio 1 dalis ).

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais ( CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai ).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007 ).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovė A. P. ir atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Ieškovė nurodė, kad jie santuokoje pragyveno apie 2 savaitės, po ko atsakovas išvyko į užsienį ir nuo to laiko jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8079-1156/2022 buvo nutraukta ieškovės A. P. ir atsakovo A. K. santuoka. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 2019 m. pabaigos gyvena kartu su I. S. kai šeima, veda bendrą ūkį. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo I. S., kuris nurodė, kad jis yra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas A. K. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis nėra vaiko tėvas, su ieškiniu sutinka. Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. birželio mėn. Atsakovas su ieškovei gimusiu vaiku nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia, todėl manoma, kad atsakovo ir vaiko nesieja emociniai ar socialiniai ryšiai. Išvadą teikianti institucija sutinka su ieškiniu ir mano, kad tenkinus ieškinį vaiko E. P. interesai nebus pažeisti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad tėvystės nuginčijimas, nagrinėjamu atveju, neturės neigiamo poveikio teisėtiems vaiko interesams, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti, kad A. K. nėra vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-02-13 sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01284 pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos 2024-06-04 pažymos Nr. APD-2024-06104 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 281,25 €. Nors teismas ieškinį patenkino, atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad atsakovas dėl ieškinio patenkinimo neprieštaravo, būtų neteisingai iš jo priteisti turėtas išlaidas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad A. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimusios A. P. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), tėvas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.