Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Aidui Karčiauskui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J., g. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, priėmusi nutarimą) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo nubausti R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu R. J. nubaudė pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį 190 Eur bauda. Nutarimą priėmusi institucija R. J. nubaudė už tai, kad šis, būdamas AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ statybos vadovas, organizuodamas ir vykdydamas Panevėžio miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbus, neteisėtai, tai yra nesiimdamas veiksmų apsaugoti želdinius, sužalojo želdinių gyvybines funkcijas (nukasta daugiau kaip 1/3 žemių nuo šaknų jų išsidėstymo spinduliu pagal medžių lajos projekciją) 6 saugotinus medžius – mažalapes liepas, kurių skersmuo 28; 28; 28; 32; 37 ir 43 cm, tokiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“. Nutarime nurodyta, jog administracinis nusižengimas nustatytas 2020 m. rugsėjo 18 d. 10 val. atlikto patikrinimo metu.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. pateikė skundą, kuriuo prašo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti:

2.1. Institucija, priėmusi nutarimą, administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinojo požymio, tai yra saugotinų medžių ir krūmų žalojimo, nes byloje nėra jokių objektyvių požymių, kad nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytų sužalotų medžių kokiu nors būdu būtų buvusios pažeistos, apsiribojo patikrinimo akte Nr. PA37-228/2020 (toliau – Patikrinimo aktas) nurodytu teiginiu, kad buvo nukasta daugiau kaip 1/3 žemių nuo šaknų. Tačiau netyrė, ar medžių gyvybinės medžių gyvybinės funkcijos iš tiesų buvo pažeistos, o nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas negalėjo paaiškinti, kokiais kriterijais ir duomenimis vadovaudamasis padarė išvadą, kad medžiai yra pažeisti, sužaloti ar sunaikinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog atliekant darbus buvo išimtinai laikomasi techninio projekto sprendinių, kaip tai reglamentuojam Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, atidengė dalį liepų šaknų, tačiau šaknys nebuvo pašalintos, jos nenudžiūvo ir vėliau buvo užkastos. Mano, jog šaknų atkasimas rugsėjo mėnesį ir vėlesnis jų užkasimas niekaip nesužalojo ir nepažeidė medžių gyvybinių funkcijų.

2.2. Jis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, nes, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punktu, ne Rangovas, o Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte. Tai yra net ir nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie medžių gyvybinių funkcijų pažeidimą, medžių sužalojimą ar sunaikinimą, administracinė atsakomybė taikytina ne administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., bet Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Būtent ši institucija, kurios valdomame sklype ginčo medžiai auga/augo, atsižvelgusi ir į Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias želdynų valdytojus ir savininkus išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, būdama rūpestinga, atidi ir apdairi, organizuodama darbus, išduodama darbams leidimą, tvirtindama techninį projektą, vykdydama techninę priežiūrą, privalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų gatvės kasimo darbų eigą bei rūpintis, kad nebūtų atliekami priešingi teisei veiksmai. Antra vertis, administracinėn traukiamo asmens nuomone, pagal Taisyklių 8 punktą, už pažeistas medžių šaknis nėra baudžiama ir šiame punkte yra numatyta, kaip subjektas turi elgtis, kai vykdant statybos darbus (įskaitant įvažiavimų, gatvių, kelių įrengimą ar remontą) pažeidžiama medžio šaknų sistema, kad jos neišdžiūtų. Tai yra jas būtina pridengti ar užpilti žemės sluoksniu, jį palaistyti, kad neiššaltų šaknys, jas būtina apšiltinti. Be to, pažeidus medžio šaknis, medžio lają galima išretinti vadovaujantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose., apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, tačiau konkrečiu atveju medžių šaknys nebuvo pažeistos, buvo prižiūrėtos, nespėjusios net dalinai apdžiūti, buvo užkastos ir palaistytos. Todėl mano, jog jis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jokių administracinių nusižengimų nepadarė.

2.3. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1 punktu, AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ atliekamiems darbams dėl šaknų pažeidimo jokio leidimo nereikia, jeigu medžiai auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius administruojantys asmenys ar jų įgaliotieji tretieji asmenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, jog ginčijame nutarime nurodytas argumentas, jog AB Panevėžio statybos tresto filialas „Gerbusta“ nėra šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantis asmuo ar jų įgaliotas trečiasis asmuo, nes AB Panevėžio statybos tresto filialas „Gerbusta“ ne tik buvo įgaliotas atlikti darbus medžių augimo zonose, kurie pateko į elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonas, tačiau ir įpareigotas rangos sutartimi atlikti darbus techniniame projekte pagal techninio projekto sprendinius. (3-6 b. l.)

3. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti nepakeistą 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą, o R. J. skundo netenkinti. Nurodė, jog pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje byloje, visapusiškai išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymu. Nurodė, jog R. J. skundo argumentai dėl nepažeistų medžių yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 25.4 punkte nustatyta, jog želdiniu sužalojimas, pažeidžiant gyvybine funkcijas, yra žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų medžiams – jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją. Kas patvirtina, jog vien žemės nuskasimas nuo 1/3 šaknų medžiams yra želdinių žalojimas pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, o tai, kad žemės buvo nukastos, patvirtina patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Atsiliepime nurodoma, jog dėl kitų administracinė atsakomybėn traukiamo R. J. skundo argumentų yra pasisakyta skundžiamame nutarimo aprašomojoje dalyje. (14 b. l.)

4. Teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. Karčiauskas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją dėl atsakomybėn traukiamo R. J. skundo bei prašo jo netenkinti. Patvirtino, jog medžių sužalojimo faktą grindžia atsiliepime nurodytu norminiu aktu (Metodikos 25.4 punkto nuostata) bei administracinio nusižengimo medžiagoje esančiomis patikrinimo metu darytomis nuotraukomis, kuriose, pasak atstovo, akivaizdžiai matoma, jog atkasta yra beveik pusę šaknų. Paaiškino, jog administracinėn traukiamas R. J. skundo teiginiai, jog medžiai nebuvo sužaloti, atkastos šaknys buvo užkastos, nepaneigia medžių gyvybinių funkcijų sužalojimo fakto, kadangi gyvybinių funkcijų pažeidimai nebūtinai atsiranda tą pačią dieną ir išryškėja tik palaipsniui. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. Karčiauskas taip pat mano, jog už padarytą nusižengimą atsako ne statybos darbų užsakovas, kaip teigia apeliacinį skundą padavęs asmuo, o rangovas, atlikęs statybos darbus, nes šis atliko neteisėtus veiksmus. Atstovas A. Karčiauskas taip pat nesutinka ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundo argumentų, jog tam, kad atkasti medžius, leidimas nebuvo reikalingas dėl Aprašo 4.1 punkte nurodytų išimčių, nes statybos rangovas nėra subjektas, kuriam leidžiama be nustatyta tvarka išduoto leidimo šalinti ar kitaip žaloti medžius, jeigu šie yra statybos darbų objekte. Tam, kad būtų galėję būti šalinami ar kitaip žalojami, turėjo būti leidimai gaunami iš atitinkamos institucijos dar darbų projektavimo stadijoje, tačiau niekas dėl leidimų išdavimo toje atkarpoje nesikreipė.

5. Skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės. R. J. pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį nubaustas už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį neveikimu, tai yra tuo, kad jis, būdamas statybos vadovas, organizuodamas ir vykdydamas Panevėžio miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbus, nesiėmė veiksmų apsaugoti želdinius, dėl ko nukasant daugiau nei 1/3 žemių nuo šaknų jų išsidėstymo spinduliu pagal medžių lajos projekciją buvo sužaloti 6 saugotini medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje – mažalapės liepos, kurių skersmuo viršijo 12 cm skersmenį (1,3 m aukštyje).

8. Dėl nusižengimo subjekto. Pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį atsako fiziniai asmenys ir juridinių asmenų vadovai ar jų įgalioti asmenys, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Iš esmės tai reiškia, jog pagal šį straipsnį atsakyti gali tiek asmuo, kuris atlieka veiksmus, sąlygojančius neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą, tiek asmuo, kuris savo veikimu/neveikimu sudaro prielaidas kitiems asmenims atlikti aukščiau paminėtus veiksmus. Iš tiesų, kaip ir pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo administracinėn traukiamas asmuo, pagal Taisyklių 6 punkto nuostatą, ne Rangovas, o Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte. Tačiau ši nuostata galėtų būti pritaikoma, jeigu techninio projekte yra pateikiami tam tikri aplinkos apsaugos principiniai sprendiniai ir aplinkos apsaugos užtikrinimo reikalavimai (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.3.10 punktas, 5.4.1.5 punktas) ir šių sprendinių įgyvendinimas pažeidžia aplinkos apsaugos užtikrinimo reikalavimus. Tai yra pačiame techniniame projekte turėjo būti numatyti rangovo veiksmai ir iš šių veiksmų būtų galima suprasti, jog rangovas, kurio atstovas vykdant rangos sutartimi sutartus darbus, buvo administracinėn traukiamas R. J. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas), privalėjo atlikti, jų atlikimas pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuomet atsakomybė už Želdynų įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą būtų taikoma ne asmeniui, vadovavusiam statybos darbams, bet užsakovui, kurio nurodymus vykdė statybos bendrovė, tai yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-338-557/2017 ir joje nurodyta praktika). Tačiau iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. pateikto techninio projekto fragmento (6 b. l.), byloje esančio 2020 m. rugsėjo 29 d. projekto įgyvendinimo protokolo išrašo (25 b. l.) galima daryti išvadą, jog Panevėžio miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbų techniniame projekte nebuvo pažymėti saugotini medžiai ir nebuvo nurodyti veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti rangovas siekdamas išsaugoti želdinius bei išlaikyti teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi. Ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., būdamas statybos vadovu ir rangovo atstovu bei privalėdamas užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostata), matydamas, jog AB Panevėžio statybos tresto filialui UAB „Gerbusta“ vykdant rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus galimai bus žalojami saugotini medžiai, tam, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų, privalėjo stabdyti vykdomus darbus ir kreiptis į užsakovą Panevėžio savivaldybės administraciją dėl projekto įgyvendinime atsiradusių kliūčių pašalinimo ir tęsti darbus tik po to, kai būtų išspręstos šios kliūtys, trukdžiusios vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. To nepadaręs ir toliau vykdęs juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus R. J. nevykdė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neleisti neteisėtų veiksmų, dėl ko galėjo būti žalojami saugotini medžiai, jis, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., kaip rangovo įgaliotas atstovas, yra tinkamas subjektas ir atsako pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

9. Dėl saugotinų medžių sužalojimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. ginčija saugotinų medžių sužalojimo faktą, nurodė, jog statybos darbai buvo atliekami rudens laikotarpiu, atliekant darbus atidengus dalį liepų šaknų, šaknys nebuvo pašalintos, jos nenudžiūvo ir vėliau buvo užkastos. Tai yra, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. teigimu, šaknų atkasimas tuo metu ir vėlesnis jų užkasimas niekaip nesužalojo ir nepažeidė medžių gyvybinių funkcijų, todėl mano, jog nėra būtino ANK 281 straipsnio 1 dalies požymio – padarytos žalos saugotiniems medžiams, tokių kriterijų, kuriais rėmėsi konstatuodami žalos faktą, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nenurodė ir Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas. Visgi, kaip matyti iš ginčijamo nutarimo aprašomosios dalies, Institucija, priėmusi nutarimą, jame nurodė, jog saugotinų medžių gyvybines funkcijas sužalojo šaknų nukasimas daugiau nei 1/3 šaknų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją, tokia nuostata yra ir nutarties 3 punkte paminėtos Metodikos 25.4 punkte, pagal kurią želdinių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, ir yra žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų medžiams – jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją. Tai yra tam, kad konstatuoti saugotinų medžių gyvybinių funkcijų žalojimą pakanka nustatyti šaknų nukasimą daugiau nei 1/3 jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos, o tai, kad šaknys nukastos daugiau nei 1/3, patvirtina administracinio nusižengimo medžiagoje esančios įvykio vietos nuotraukos, Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės (voke, esančiame 25 b. l.). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teigia, jog žala nebuvo padaryta, nes buvo nukasama ir užkasama rudenį, tokios išimties, jog želdinių sužalojimo pažeidžiant gyvybines funkcijas nėra, jeigu šaknys yra nukasamos ir užkasamos rudenį, aukščiau paminėtoje Metodikoje nėra.

10. Dėl leidimo atkasti saugotinų medžių šaknis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. skunde taip pat nurodo, jog tam, kad atkasti ir užkasti medžių šaknis, leidimas nebuvo reikalingas, nes pagal Patikrinimo akto surašymo metu galiojusią Aprašo 4.1 punktą (galiojo iki 2020 m. spalio 15 d.), AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ atliekamiems darbams dėl šaknų nukasimo jokio leidimo nereikėjo, nes medžiai, kurių šaknys buvo nukastos ir vėliau užkastos, augo elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atliko elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją. Šie argumentai nepagrįsti. Visų pirma, administracinėn traukiamas R. J. nepateikė įrodymų, jog AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ yra elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantis juridinis asmuo ar jų įgaliotas asmuo. Visų antra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir įrodymų, jog apie tai, kad bus atliekami veiksmai, galintys paveikti saugotinus medžius, informavo žemės sklypą patikėjimo teise valdančią Panevėžio rajono savivaldybės administraciją – byloje esantis Projekto „Panevėžio miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių (kitaip Laisvės aikštės prieigų II dalis) sutvarkymo projektas“ įgyvendinimo posėdžio protokolas tik patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo surengtas posėdis, kurio metu buvo svarstoma kaip elgtis su medžiais, nes šie yra praktiškai kelio zonoje (kelio bortų linijoje) ir medžių šaknys papuola į naujai įrengiamos gatvės ir šaligatvio dangos konstrukciją. Šis posėdis yra surengtas po 2020 m. rugsėjo 18 d. atlikto Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo, kas tik patvirtina, jog net jeigu laikyti, kad AB Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ yra elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantis juridinis asmuo ar jų įgaliotas asmuo, apie tai, kad bus žalojamos saugotinų medžių gyvybinės funkcijos nukasant daugiau nei 1/3 šaknų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip statybos vadovas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neinformavo. Todėl pripažįstama, jog ir šis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundo argumentas yra nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.