Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. (A. L., toliau – nukentėjusysis A. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (toliau – A. B.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių jos sumokėjimo terminą.

A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)” jo naudai priteisiant 1669,07 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5463 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo dienos.

Iš A. B. nukentėjusiajam A. L. priteista 2960 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 6564,62 (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 62 ct) turtinės žalos atlyginimo, 70000 (septyniasdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras bei nuteistojo A. B. gynėjas, nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nukentėjusiojo A. L. skunde nėra ginčijama nuteistojo A. B. kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar paskirta bausmė, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pagrindo nesutikti su A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jam skirta bausme neturi, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajam A. L. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik apeliaciniame skunde keliamu nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio išsprendimo klausimu.

6. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

7. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip numato CK 6.283 straipsnio 1 dalis, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

8. Nukentėjusysis A. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, dėl 6564,62 eurų turtinės žalos, 70000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo atlyginimo. Ieškinyje A. L. teigė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu jis patyrė įvarius sužalojimus, jis ilgą laiką buvo komoje, jam iki šiol skauda koją ir ranką, iškilo didelės problemos su peties sąnariais, dažnai skauda galvą, o ilgiau padirbus ir stuburą, jam vis dar nėra atsistačiusi atmintis, susilpnėjo rankų jėga, jis sunkiai užmiega. Pasak nukentėjusiojo, dėl tokios jo sveikatos būklės sugriuvo jo ateities planai, dėl ko nukentėjo ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė bei du mažamečiai vaikai, patyrę didelį stresą. 2020 m. sausio mėnesį jis su šeima planavo pirkti namą ir buvo kreipęsi į banką dėl paskolos suteikimo, tačiau po eismo įvykio paskolos nebegavo dėl nepakankamų pajamų. Į turtinę žalą įeina jo sutuoktinės patirtos išlaidos kurui, važiuojant jo lankyti į gydymo įstaigą Kaune, taip pat lankant jį reabilitacijoje ir vėliau vežant jį į procedūras, taip pat eismo įvykio metu turėto telefono ir vilkėtų drabužių sugadinimo išlaidos (2 t., b. l. 6-171).

Dėl turtinės žalos

9. Iš nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio aišku, kad savo turtinę žalą, atitinkančią 6564,62 eurus A. L. sieja su išlaidomis jo gydymui, reabilitacijai, vaistams ir kitoms priemonėms, išlaidomis už tyrimus, diagnostikas bei kitas medicinos paslaugas, taip pat išlaidomis už degalus jį visur vežiojant šeimos turimais automobiliais Audi A3 ir Audi, pažymėdamas ir tai, kad vertinamo eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas, 300 vertės, ir drabužiai (kelnės, džemperis, marškinėliai), bendros 50 eurų vertės. Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti ir mokamų A. L. suteiktų gydymo paslaugų, vaistų bei kitų jo gydymui būtinų priemonių bei kuro įsigijimo kvitai, pasak nuteistojo, patvirtinantys jam padarytos ir jo reikalaujamos turtinės žalos dydį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis vien tik civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ pateiktais paskaičiavimais, sprendė, kad atlygintinos tik nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosios išlaidos, kurios yra pagrįstos prie ieškinio pridėtais įrodymais, pritardamas civilinio atsakovo teiginiams, kad kuro išlaidos nepriskirtinos nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosioms išlaidoms, nukentėjusiajam A. L. priteisdamas 1669,07 eurų turtinę žalą. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, įvertinus tiek pateikto apeliacinio skundo motyvus, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, galima tik iš dalies.

12. Tuo tarpu kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos (kuria galėjo pasinaudoti tiek draudikas, tiek ir pirmosios instancijos teismas), „E. N.“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) – tai vienintelė specializuota klinika Lietuvoje, kur vienoje vietoje kompleksiškai sprendžiamos žmonių problemos dėl įvairių nervų sistemos sutrikimų; „E. N.“ suburti specialistai sukūrė 5 unikalias neurologines programas – greitas nugaros skausmo malšinimas, galvos skausmo ir svaigimo valdymas, galvos smegenų insulto reabilitacija, sunkaus ligonio priežiūra namuose, Fizinio Intelekto Programa biure (https://rekvizitai.vz.lt/imone/paslaugos_kodas/). Atsižvelgiant į A. L. po eismo įvykio nustatytus sveikatos sutrikimus, įvertinus jo nusiskundimus gydymo įstaigoms – galvos svaigimas, nugaros skausmas (išrašai iš medicininės A. L. dokumentacijos), neabejotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktos paslaugos buvo būtinos tinkamai A. L. reabilitacijai, todėl jos neabejotinai priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir įskaičiuotinos į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, konstatuojant, kad A. L. už gydymo bei reabilitacijos išlaidas, taip pat už medikamentus ir kitus preparatus (kaklo įtvaras) priteistina 2971,07 eurų suma.

13. Tuo tarpu kitų prie civilinio ieškinio pateiktuose kvituose matomų medikamentų (vitaminai, vaistai „Ospamox“), higienos prekių (vazelinas, burnos skalavimo skystis, šampūnas) bei nukentėjusiajam suteiktų paslaugų (akių tyrimas), nepriskirtų jam pagal medicininius dokumentus, įsigijimas šiuo atveju negali būti siejamas priežastiniu ryšiu su vertinamu eismo įvykiu, todėl šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos jam nepriteistinos. Neabejotina, kad kiekvienas asmuo (taip pat ir sveikas), rūpindamasis savo asmens higiena, naudoja tiek vazeliną, tiek plaukų šampūną ar burnos skalavimo skystį, rūpindamasis tinkama savo sveikata, susirgęs peršalimo ar panašiomis infekcinėmis ligomis, naudoja vaistus infekcinėms ligoms gydyti (pvz. „Ospamox“) bei geria imuninę sistemą stiprinančius vitaminus. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų mokėjimo kvitų, jam buvo teikiamos ir akių tyrimo paslaugos, tačiau, jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios paslaugos A. L. buvo teikiamos dėl eismo įvykio metu jo patirtų sužalojimų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šio fakto nepatvirtina ir A. L. medicininė dokumentacija.

14. Ir vis tik, sutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nepriteisti nukentėjusiajam išlaidų, patirtų dėl eismo įvykio metu sugadinto jo telefono ir drabužių, nėra pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamo eismo įvykio metu nukentėjusysis A. L. su savimi turėjo asmeninį mobilaus ryšio telefoną bei dėvėjo drabužius, kurie po eismo įvykio nukentėjusiajam atsidūrus ligoninėje buvo sugadinti nepataisomai. Ir nors analizuojamu atveju nei nukentėjusysis, nei jo artimieji negalėjo pateikti A. L. mobilaus ryšio telefono bei drabužių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau tai nešalina kaltininko pareigos atlyginti žalą, patirtą už šiuos dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiojo prarastus daiktus. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašė priteisti jam 300 eurų už sugadintą mobilaus ryšio telefoną ir 50 eurų už įvykio metu jo vilkėtus ir sugadintus drabužius. Šios sumos atitinka realias mobilaus ryšio telefonų ir drabužių rinkos kainas, yra protingos ir ne per didelės, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo.

16. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad remiantis nukentėjusiojo pateiktais kuro įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, jo sutuoktinė į savo automobilį kurą pildavo itin dažnai (sprendžiant iš pateiktų automobilių modelių, akivaizdu, kad iš esmės po pilną kuro baką), kartais net kelias dienas iš eilės. Tuo tarpu bylos duomenimis, A. L. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), nuo kurių iki (duomenys neskelbtini) klinikų, kur buvo gydytas nukentėjusysis, susidaro vos 131 km atstumas. Šeima turi du automobilius – Audi A3 ir Audi (nesukonkretinant modelio). Esant šiems duomenims ir jų visumoje tikint pateiktų kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų informacija, gautųsi, jog tam tikromis dienomis nukentėjusiojo sutuoktinei reikėdavo 52-67 litrų dyzelinio kuro vien tam, kad galėtų aplankyti savo sutuoktinį. Tokia situacija yra visiškai nelogiška ir leidžia pagrįstai abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek ir jo sutuoktinės nuoširdumu dėl prašomų atlyginti kuro išlaidų. Juo labiau, kad, A. L. teigimu, jo sutuoktinei kuro klausimu padėjo ir jo vadovas, davęs jai kuro kortelę, kad ši galėtų įsipilti degalų. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nors, sprendžiant iš pateiktų kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, šeima naudojasi dyzelinu varomais automobiliais, tačiau, vienas kvitas patvirtina, jog į automobilį buvo pilamas ir benzinas.

17. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste aktualu ir tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kiek kartų A. L. buvo vežamas į reabilitacijos procedūras ir ar jis tikrai buvo vežamas šeimos automobiliu, taip pat nėra. Be to, sprendžiant iš civiliniame ieškinyje pateiktų duomenų visumos, nukentėjusysis, mokėdamas už lovadienius reabilitacijos centre, juose nakčiai nelikdavo – grįždavo į namus, teigdamas, jog jam taip atrodė geriau, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir turėdamas galimybę nepertraukiamai būti reabilitacijos centre, jis pats pasirinko kas vakarą grįžti į namus, todėl spręsti, jog šių kelionių išlaidos vertinamu atveju buvo būtinos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

18. Apeliaciniame skunde A. L. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi jo sveikatai kilo sunkūs padariniai, po eismo įvykio jis neteko dalies darbingumo, dėl ko, jam teko pereiti į mažiau apmokamas pareigas, jų šeimos svajonė įsigyti namą sužlugo, todėl prašo jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, jo naudai priteisiant 70000 eurų. Analogiškas reikalavimas buvo pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad 5463 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija A. L. dėl eismo įvykio patirtiems išgyvenimams padengti.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

20. Šioje vietoje pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, rėmėsi ir Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, todėl pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra pagrindo.

22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. vertinamo eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių, kurį laiką jis buvo komoje, vėliau sekė pakankamai ilgas A. L. gydymosi ir reabilitacijos laikotarpis. Tačiau, specialistas, vertindamas po eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jam nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apeliaciniame skunde neginčijamas. Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių, gydydamasis ir privalėdamas lankyti reabilitacijas, nukentėjusysis iš tiesų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jautė nerimą, baimę dėl ateities, nepatogumus, jam buvo sunku bendrauti su savo šeima. Visa tai A. L. neabejotinai kėlė psichologinius išgyvenimus ir diskomfortą, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertinos skundžiamu nuosprendžiu, todėl jų pakartotinis vertinimas, padidinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju netikslingas.

23. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojamas nukentėjusiojo prarastas darbingumo lygis bei sumažėjusios pajamos, dėl kurių šeima nebegali įsigyti išsvajoto namo, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad po eismo įvykio A. L. iš tiesų buvo priverstas kurį laiką nedirbti, tačiau vėliau jis buvo grąžintas į darbą. Pasak nukentėjusiojo, dėl savo sveikatos būklės, jis buvo priverstas imtis mažiau apmokamų pareigų, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, A. L. sveikatos būklė nuolat gerėja, šiuo metu ji jam jau leidžia dirbti, todėl, įvertinus dar ir tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, neabejotina, kad vien tik tai, jog šiuo metu jis negali įsigyti namo, apie kurį svajojo, nesudaro pagrindo didinti jam priteistos neturtinės žalos dydį. Pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog tokia A. L. padėtis ateityje nepasikeis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šioje vietoje svarbu ir tai, jog nors A. L. teigimu, būsto paskola su banku iki eismo įvykio jau buvo galutinai aptarta, tačiau, sprendžiant iš banko pateikto paaiškinimo, akivaizdu, kad ir šie nukentėjusiojo teiginiai neatitinka tikrovės. Bankas šiuo atveju buvo pateikęs tik preliminarų sprendimą, kuris, net ir A. L. esant sveikam ir neturėjus eismo įvykio, neįpareigojo banko suteikti jo šeimai būsto kredito.

24. Nesutinkant su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais, būtina įvertinti ir tai, kad nors analizuojamu atveju pagrindinė sąlyga komentuojamam eismo įvykiui kilti buvo būtent A. B. veiksmai, tačiau A. L. nukentėjo ir dėl darbo saugos sąlygų nesilaikymo, atliekant jam priskirtas darbo funkcijas, ką patvirtina ir atlikta autotechninė eismo įvykio ekspertizė. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu A. L. buvo savo darbiniame automobilyje, stovėjusiame labai judrioje gatvėje, kur nuolat dideliu greičiu juda didelis sunkiasvorių transporto priemonių srautas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kas sėdėdamas automobilyje A. L. telefonu su savo darbo vadovu derino tolesnius darbinius klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vertinamas eismo įvykis buvo sąlygotas ir netinkamų darbo sąlygų, tai, ką eismo įvykio metu automobilyje veikė nukentėjusysis, sprendžiant jam priteistinos neturtinės žalos dydį, jokios reikmės neturi.

25. Svarbu ir tai, kad vertinamu atveju A. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Nuteistasis eismo įvykio metu buvo blaivus. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad vertinamu atveju A. L. priteistas neturtinės žalos dydis yra net didesnis, nei jis paprastai priteisiamas nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu patyrusiems asmenims teismų praktikoje.

26. Atsižvelgiant į aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiajam A. L. padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteista 5463 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (atitinka maksimaliai priteistiną sumą), todėl nukentėjusiojo A. L. prašymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 70000 eurų atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti šioje byloje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

27. Karu su nukentėjusiojo A. L. apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme jo turėtas 500 (penkių šimtų) eurų išlaidas jam suteiktą už teisinę pagalbą.

28. Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

29. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo nurodymas patvirtina nukentėjusiojo A. L. 500 eurų išlaidas, turėtas dėl advokatės E. Dargvainės teisinės pagalbos Kauno apygardos teismui pateikiant nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Be to, ta pati advokatė atstovavo A. L. ir Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje. 500 eurų suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas yra protinga, ji nėra per didelė, todėl priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo A. B.. Tokių išlaidų priteisimas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, negalimas.

30. Be to, 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 261,67 (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

31. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl civilinio ieškinio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl bloginančiais pagrindais pateikto apeliacinio skundo rašytinio proceso tvarka nebuvo galimas. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomos priteisti jų turėtos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. (A. L.) priteistos turtinės žalos dydžio, padidinant jį iki 3321,07 (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno euro, 7 ct).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiajam A. L. (A. L.) 500 (penkis šimtus) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteisti.