Kauno apygardos teismo nutartis

2022-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-926/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
1A-529-926/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nukentėjusysis
A. L.
Nuteistasis
A. B.
Civilinis ieškovas
A. L.
Civilinis atsakovas
„(duomenys neskelbtini)”
Advokatai
Eglė Dargvainė, Aleksandras Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08381-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; (S) 2.4.7.; 2.4.8.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,nukentėjusiojo A. L. (A. L.) atstovei advokatei Eglei Dargvainei,nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. (A. L., toliau – nukentėjusysis A. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (toliau – A. B.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių jos sumokėjimo terminą.

A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)” jo naudai priteisiant 1669,07 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5463 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo dienos.

Iš A. B. nukentėjusiajam A. L. priteista 2960 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. B. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 26 d. apie 11.23 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties 104,3 km., vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Renault Premium“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus ir atsitrenkė į stovintį transporto priemonių junginį, sudarytą iš priekabos „Tiki CS300-L/high“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir krovininio automobilio „VW LT35“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilyje „VW LT35“ buvusiam A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei L. J. (L. J.) dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 6564,62 (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 62 ct) turtinės žalos atlyginimo, 70000 (septyniasdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2.1. Nukentėjusiojo teigimu, dėl A. B. itin neatsakingo ir nerūpestingo elgesio – vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę ir važiuojant didesniu nei 84 km/h greičiu, vairuotojui nusprendus nežiūrėti į kelią, o tiesiog susireguliuoti navigacijos prietaisą, A. L. patyrė daug ir įvairių itin sunkių kūno sužalojimų, dėl kurių, jis ilgą laiką buvo komoje, jam buvo lūžę stuburo slanksteliai, šonkauliai, sutrenkta galva. Be to, A. L. patyrė įvairius kitokius kūno, rankų ir kojų sumušimus, dėl ko, iki šiol išliko kojos ir rankos skausmai. Po eismo įvykio metu patirtų traumų ir sužalojimų praėjus daugiau nei dvejiems metams pradėjo ryškėti liekamieji patirtų sužalojimų reiškiniai: galvos ir stuburo skausmai, neleidžiantys ne tik dirbti įprastame darbe, bet ir tinkamai judėti. Toliau tęsiant gydymą bei siekiant išsiaiškinti šių skausmų priežastis, A. L. buvo intensyviai tiriamas nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 9 d., jam buvo atlikti 3 radiologiniai tyrimai. Dėl galvos skausmų ir pasikeitusio A. L. elgesio bei asmeninių savybių, dėl negebėjimo atlikti tų veiksmų, kuriuos anksčiau atlikdavo, buvo kreiptasi į VŠĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur 2022 m. vasario 3 d. jam buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Išvada: Smegenėlių pusrutuliuose ir kimine stebimi seni, nedideli lakuntniai infarktai. II laispnio vidinė hidrocefalija. Galvos smegenų frontoparietaliai, smegenėlių degeneraciniai pakitimai.

2.2. Apeliantas pabrėžia, kad jis yra 39 metų vyras, kuris iki vertinamo eismo įvykio jokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Tuo tarpu šiuo metu jį vargina galvos svaigimas, galvos skausmai, pykinimas, jis greitai pavargsta, fiziškai dirbti negali, jaučiami skausmai krūtinės ląstos kairėje pusėje, skausmai petyje, pablogėjo A. L. klausa, jam greitai keičiasi nuotaika, būna nemotyvuoto piktumo epizodai. Jis buvo gydomas esant neįprastai situacijai šalyje - COV1D19 pandemijai, kas sąlygojo labai didelį apsunkinimą dėl medicininių paslaugų gavimo. Tik atlaisvinus visus ribojimus, 2022 metais nukentėjusiajam tapo prieinamas normalus gydymas, normalūs, tiesioginiai apsilankymai pas specialistus bei reikalingų tyrimų atlikimas. Atlikus šiuos tyrimus paaiškėjo, kad nukentėjusiojo A. L. sveikatos būklė yra sudėtinga ir tolimesnės gyvenimo perspektyvos nėra guodžiančios, kadangi visuose organuose, kurie buvo sužaloti eismo įvykio metu liekamieji reiškiniai yra labai sunkūs.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. vertinimu, jo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumos yra teisingos ir protingos, todėl turėtų būti priteistos, nes tik tokiu būdu būtų iš dalies kompensuoti nukentėjusiojo A. L. patirti nuostoliai bei atlyginta žala, kuri buvo padaryta sugriovus visus A. L. gyvenimo planus, tikslus ir galimybes juos realizuoti. Įvertinus nukentėjusiojo sveikatos būklę akivaizdu, kad toliau dirbti tame pačiame darbe jo perspektyvos mažėja, kadangi dėl galvos problemų yra sudėtinga išlaikyti koncentraciją valdant didesnio pavojaus šaltinius – transporto priemones. Taigi nukentėjusiojo A. L. laukia sudėtingi laikotarpiai ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir dėl būtinumo persikvalifikuoti dirbti kitokio pobūdžio darbą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai sužalojimai yrą sietini su galvos smegenyse esančiais pažeidimais, akivaizdu kad A. L. neturės galimybių susirasti gerai apmokamą darbą arba bent tokį, kuriame būtų mokama didesnė nei minimali alga. Tuo pačiu, kaip detaliai nurodyta civiliniame ieškinyje, yra labai apribotos ir nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės galimybės užbaigti įgyvendinti tuos planus, kurie buvo pradėti įgyvendinti iki vertinamo eismo įvykio – gauti iš banko paskolą ir įsigyti savo gyvenamąjį būstą, o ne toliau glaustis sutuoktinės tėvų namuose.

2.4. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas – jis, sėdėdamas transporto priemonėje, stovinčioje magistraliniame kelyje, gėrė kavą, tai yra tuo metu neatliko darbo funkcijų, tačiau nepasitraukė iš pavojingos vietos. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta bei prieštarauja liudytojo V. C. pateiktiems paaiškinimams, kad įvykio metu jis bendravo su A. L. telefonu ir buvo kalbama darbiniais klausimais – t. y. apie darbo užbaigimą ir išvykimą. Taigi nukentėjusysis ne šiaip sau sėdėjo transporto priemonėje ir gėrė kavą, jis buvo savo darbo vietoje – darbinėje transporto priemonėje ir kalbėjo telefonu su vadovu.

2.5. Apeliaciniame skunde kritiškai vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus pažymima ir tai, kad visos išlaidos, kurias patyrė nukentėjusiojo A. L. šeima ir pats nukentėjusysis, buvo tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu. Kadangi A. L. buvo komoje, siekiant, kad jis greičiau galėtų pabusti iš komos, artimiesiems buvo rekomenduojama atvykti ir bendrauti su pacientu, artimieji buvo trumpam įleidžiami į palatą net griežtojo karantino metu, kadangi bendravimas su komoje esančiu pacientu gerina pacientų būklę bei greitina jų sveikimą. Taigi visi prie civilinio ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiojo patirtas išlaidas – turtinę žalą, kuri yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Civiliniu ieškiniu buvo suformuluotas prašymas priteisti 6564,62 eurų turtinę žalą, tačiau civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta tik nedidelę dalį šios sumos, t. y. 1669,07 eurų, kaip atitinkančią būtent civilinio atsakovo –draudimo įmonės parengtas taisykles ir samprotavimus. Pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas turtinės žalos priteisimą baudžiamosiose bylose, pažymėjo, kad ne visas nukentėjusiojo patirtas išlaidas galima pagrįsti išsaugotais pirkimo kvitais ar kitais rašytiniais dokumentais, todėl būtina vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu turėjo mobilų telefoną, kuris per visą sumaištį buvo prarastas, patvirtina liudytojo V. C. paaiškinimai apie tai, jog jis telefonu bendravo su A. L. prieš pat įvykį. Nukentėjusysis jo turėtą išmanųjį mobilųjį telefoną įvertino simboline 300 eurų suma, tačiau civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su šia suma, kadangi nebuvo pateikti telefono dokumentai. Taip pat civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko net ir su simboline 50 eurų kaina už visus drabužius, kuriuos tą dieną vilkėjo nukentėjusysis ir kurie dėl itin blogos būklės po įvykio, buvo tiesiog sukarpyti ir išmesti dar gydymo įstaigoje. Tokia smulkmeniška civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ pozicija reikalaujant rašytinių įrodymų dėl sugadintų daiktų, tik parodo draudimo įmonių veiklos specifiškumą – siekti išmokėti kuo mažesnes sumas nukentėjusiesiems, remiantis formaliais savo skaičiavimais ir samprotavimais bei nesiekiant atsižvelgti į konkretaus draudiminio įvykio konkrečias aplinkybes.

Atsiliepimas

3. Civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras bei nuteistojo A. B. gynėjas, nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nukentėjusiojo A. L. skunde nėra ginčijama nuteistojo A. B. kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar paskirta bausmė, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pagrindo nesutikti su A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jam skirta bausme neturi, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajam A. L. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik apeliaciniame skunde keliamu nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio išsprendimo klausimu.

6. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

7. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip numato CK 6.283 straipsnio 1 dalis, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

8. Nukentėjusysis A. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, dėl 6564,62 eurų turtinės žalos, 70000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo atlyginimo. Ieškinyje A. L. teigė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu jis patyrė įvarius sužalojimus, jis ilgą laiką buvo komoje, jam iki šiol skauda koją ir ranką, iškilo didelės problemos su peties sąnariais, dažnai skauda galvą, o ilgiau padirbus ir stuburą, jam vis dar nėra atsistačiusi atmintis, susilpnėjo rankų jėga, jis sunkiai užmiega. Pasak nukentėjusiojo, dėl tokios jo sveikatos būklės sugriuvo jo ateities planai, dėl ko nukentėjo ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė bei du mažamečiai vaikai, patyrę didelį stresą. 2020 m. sausio mėnesį jis su šeima planavo pirkti namą ir buvo kreipęsi į banką dėl paskolos suteikimo, tačiau po eismo įvykio paskolos nebegavo dėl nepakankamų pajamų. Į turtinę žalą įeina jo sutuoktinės patirtos išlaidos kurui, važiuojant jo lankyti į gydymo įstaigą Kaune, taip pat lankant jį reabilitacijoje ir vėliau vežant jį į procedūras, taip pat eismo įvykio metu turėto telefono ir vilkėtų drabužių sugadinimo išlaidos (2 t., b. l. 6-171).

Dėl turtinės žalos

9. Iš nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio aišku, kad savo turtinę žalą, atitinkančią 6564,62 eurus A. L. sieja su išlaidomis jo gydymui, reabilitacijai, vaistams ir kitoms priemonėms, išlaidomis už tyrimus, diagnostikas bei kitas medicinos paslaugas, taip pat išlaidomis už degalus jį visur vežiojant šeimos turimais automobiliais Audi A3 ir Audi, pažymėdamas ir tai, kad vertinamo eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas, 300 vertės, ir drabužiai (kelnės, džemperis, marškinėliai), bendros 50 eurų vertės. Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti ir mokamų A. L. suteiktų gydymo paslaugų, vaistų bei kitų jo gydymui būtinų priemonių bei kuro įsigijimo kvitai, pasak nuteistojo, patvirtinantys jam padarytos ir jo reikalaujamos turtinės žalos dydį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis vien tik civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ pateiktais paskaičiavimais, sprendė, kad atlygintinos tik nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosios išlaidos, kurios yra pagrįstos prie ieškinio pridėtais įrodymais, pritardamas civilinio atsakovo teiginiams, kad kuro išlaidos nepriskirtinos nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosioms išlaidoms, nukentėjusiajam A. L. priteisdamas 1669,07 eurų turtinę žalą. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, įvertinus tiek pateikto apeliacinio skundo motyvus, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, galima tik iš dalies.

10. Kaip matyti iš civilinio atsakovo paskaičiavimų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio, draudikas sprendė, kad A. L. turėtų būti atlygintinos tik jo patirtos išlaidos už medikamentus, medicinines paslaugas ir preparatus, bendroje 1669,07 eurų sumoje (6 t., b. l. 121-124). Tačiau, perskaičiavus prie nukentėjusiojo civilinio ieškinio pridėtus kvitus, patvirtinančius nukentėjusiojo išlaidas medikamentams, gydymui bei reabilitacijai, akivaizdu, jog ši suma yra gerokai didesnė, nei sprendė pirmosios instancijos teismas bei civilinis atsakovas. Lyginant civilinio atsakovo pateiktą paskaičiavimo lentelę su prie civilinio ieškinio pridėtais kvitais, akivaizdu, kad draudikas visiškai ignoravo civilinio ieškovo pateiktus kvitus iš UAB „Paslaugos kodas“ už gydymo paslaugas (30 eurų, 50 eurų, 45 eurų, 49 eurų, 79 eurų sumose). Nors šiuo atveju nėra aišku, už kokias gydymo paslaugas buvo mokami pinigai, tačiau ignoruoti šių kvitų egzistavimą, kaip tai padarė tiek draudikas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, kad jie išrašyti A. L. reabilitacijos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. spalio mėnesio, negalima.

11. Nors civilinis atsakovas tvirtina, kad A. L. reabilitacija truko iki 2020 m. liepos 10 d., todėl nėra aišku, kaip vėlesniu laikotarpiu datuoti kvitai patvirtina, jog A. L. išlaidos buvo susijusios su jo gydymu nuo dėl eismo įvykio metu jo patirtų traumų, tačiau sutikti su tokiais draudiko teiginiais (tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jokių motyvų šioje vietoje teismas nepateikė), įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo. Kaip matyti iš A. L. medicininės dokumentacijos, 2020 m. liepos 10 d. išrašant jį iš VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro, A. L. buvo rekomenduota tęsti kinezeterapijos pratimus bei logoterapiją, pažymint, kad jam vis dar būtina šeimos gydytojo priežiūra (2 t., b. l. 124-125). Vėliau A. L. ir toliau lankėsi įvairiose medicinos įstaigose, kuriose jam buvo atliekamos įvairios sveikatinimo procedūros (kai kurias jų draudikas į savo paskaičiavimus vis tik įtraukė) (2 t., b. l. 126-138), todėl tvirtinti, jog A. L. reabilitacija buvo baigta 2020 m. liepos 10 d., nėra pagrindo.

12. Tuo tarpu kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos (kuria galėjo pasinaudoti tiek draudikas, tiek ir pirmosios instancijos teismas), „E. N.“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) – tai vienintelė specializuota klinika Lietuvoje, kur vienoje vietoje kompleksiškai sprendžiamos žmonių problemos dėl įvairių nervų sistemos sutrikimų; „E. N.“ suburti specialistai sukūrė 5 unikalias neurologines programas – greitas nugaros skausmo malšinimas, galvos skausmo ir svaigimo valdymas, galvos smegenų insulto reabilitacija, sunkaus ligonio priežiūra namuose, Fizinio Intelekto Programa biure (https://rekvizitai.vz.lt/imone/paslaugos_kodas/). Atsižvelgiant į A. L. po eismo įvykio nustatytus sveikatos sutrikimus, įvertinus jo nusiskundimus gydymo įstaigoms – galvos svaigimas, nugaros skausmas (išrašai iš medicininės A. L. dokumentacijos), neabejotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktos paslaugos buvo būtinos tinkamai A. L. reabilitacijai, todėl jos neabejotinai priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir įskaičiuotinos į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, konstatuojant, kad A. L. už gydymo bei reabilitacijos išlaidas, taip pat už medikamentus ir kitus preparatus (kaklo įtvaras) priteistina 2971,07 eurų suma.

13. Tuo tarpu kitų prie civilinio ieškinio pateiktuose kvituose matomų medikamentų (vitaminai, vaistai „Ospamox“), higienos prekių (vazelinas, burnos skalavimo skystis, šampūnas) bei nukentėjusiajam suteiktų paslaugų (akių tyrimas), nepriskirtų jam pagal medicininius dokumentus, įsigijimas šiuo atveju negali būti siejamas priežastiniu ryšiu su vertinamu eismo įvykiu, todėl šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos jam nepriteistinos. Neabejotina, kad kiekvienas asmuo (taip pat ir sveikas), rūpindamasis savo asmens higiena, naudoja tiek vazeliną, tiek plaukų šampūną ar burnos skalavimo skystį, rūpindamasis tinkama savo sveikata, susirgęs peršalimo ar panašiomis infekcinėmis ligomis, naudoja vaistus infekcinėms ligoms gydyti (pvz. „Ospamox“) bei geria imuninę sistemą stiprinančius vitaminus. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų mokėjimo kvitų, jam buvo teikiamos ir akių tyrimo paslaugos, tačiau, jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios paslaugos A. L. buvo teikiamos dėl eismo įvykio metu jo patirtų sužalojimų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šio fakto nepatvirtina ir A. L. medicininė dokumentacija.

14. Ir vis tik, sutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nepriteisti nukentėjusiajam išlaidų, patirtų dėl eismo įvykio metu sugadinto jo telefono ir drabužių, nėra pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamo eismo įvykio metu nukentėjusysis A. L. su savimi turėjo asmeninį mobilaus ryšio telefoną bei dėvėjo drabužius, kurie po eismo įvykio nukentėjusiajam atsidūrus ligoninėje buvo sugadinti nepataisomai. Ir nors analizuojamu atveju nei nukentėjusysis, nei jo artimieji negalėjo pateikti A. L. mobilaus ryšio telefono bei drabužių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau tai nešalina kaltininko pareigos atlyginti žalą, patirtą už šiuos dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiojo prarastus daiktus. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašė priteisti jam 300 eurų už sugadintą mobilaus ryšio telefoną ir 50 eurų už įvykio metu jo vilkėtus ir sugadintus drabužius. Šios sumos atitinka realias mobilaus ryšio telefonų ir drabužių rinkos kainas, yra protingos ir ne per didelės, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo.

15. Tiek A. L. civiliniame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo prašomą turtinę žalą, be kita ko, sudaro ir sutuoktinės patirtos išlaidos iš Vilniaus važiuojant lankyti nukentėjusįjį į Kaune esančią ligoninę bei jo vežiojimą reabilitacijos laikotarpiu, kas pagal pateiktus kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus sudaro kiek daugiau nei 3000 eurų. Tačiau, netenkinant šio nukentėjusiojo prašymo, nors ir nesutinkant su pirmosios instancijos teiginiais, jog tokios išlaidos nėra susijusios su būtinomis nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo išlaidomis, vis tik pažymėtina, kad A. L. papuolus į A. B. kaltais veiksmais sukeltą eismo įvykį, šalyje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios, pacientai ligoninėse galėjo būti lankomi tik atskiru gydytojo leidimu. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad jam būnant ligoninėje ir vis dar esant komos būsenoje pas jį dažnai lankydavosi jo sutuoktinė, manant, jog tokiu būdu nukentėjusysis greičiau pabus iš komos, tačiau joks gydytojo leidimas lankyti A. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepateiktas. Be to, ir pats A. L. savo civiliniame ieškinyje nurodo, kad jo sutuoktinė pas jį galėjo atvykti vos vieną kartą, tokiais savo teiginiais iš esmės prieštaraudamas savo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams. Remiantis tokiais prieštaringais A. L. parodymais, atsižvelgiant į šalyje tuo metu buvusią itin griežtą ligonių lankymo ligonėse tvarką, pagrįstai spręsti, jog A. L. sutuoktinė iš tiesų lankėsi ligoninėje ir tokiu būdu pagrįsti jos turėtas kuro išlaidas, nėra jokios objektyvios galimybės.

16. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad remiantis nukentėjusiojo pateiktais kuro įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, jo sutuoktinė į savo automobilį kurą pildavo itin dažnai (sprendžiant iš pateiktų automobilių modelių, akivaizdu, kad iš esmės po pilną kuro baką), kartais net kelias dienas iš eilės. Tuo tarpu bylos duomenimis, A. L. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), nuo kurių iki (duomenys neskelbtini) klinikų, kur buvo gydytas nukentėjusysis, susidaro vos 131 km atstumas. Šeima turi du automobilius – Audi A3 ir Audi (nesukonkretinant modelio). Esant šiems duomenims ir jų visumoje tikint pateiktų kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų informacija, gautųsi, jog tam tikromis dienomis nukentėjusiojo sutuoktinei reikėdavo 52-67 litrų dyzelinio kuro vien tam, kad galėtų aplankyti savo sutuoktinį. Tokia situacija yra visiškai nelogiška ir leidžia pagrįstai abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek ir jo sutuoktinės nuoširdumu dėl prašomų atlyginti kuro išlaidų. Juo labiau, kad, A. L. teigimu, jo sutuoktinei kuro klausimu padėjo ir jo vadovas, davęs jai kuro kortelę, kad ši galėtų įsipilti degalų. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nors, sprendžiant iš pateiktų kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, šeima naudojasi dyzelinu varomais automobiliais, tačiau, vienas kvitas patvirtina, jog į automobilį buvo pilamas ir benzinas.

17. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste aktualu ir tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kiek kartų A. L. buvo vežamas į reabilitacijos procedūras ir ar jis tikrai buvo vežamas šeimos automobiliu, taip pat nėra. Be to, sprendžiant iš civiliniame ieškinyje pateiktų duomenų visumos, nukentėjusysis, mokėdamas už lovadienius reabilitacijos centre, juose nakčiai nelikdavo – grįždavo į namus, teigdamas, jog jam taip atrodė geriau, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir turėdamas galimybę nepertraukiamai būti reabilitacijos centre, jis pats pasirinko kas vakarą grįžti į namus, todėl spręsti, jog šių kelionių išlaidos vertinamu atveju buvo būtinos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

18. Apeliaciniame skunde A. L. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi jo sveikatai kilo sunkūs padariniai, po eismo įvykio jis neteko dalies darbingumo, dėl ko, jam teko pereiti į mažiau apmokamas pareigas, jų šeimos svajonė įsigyti namą sužlugo, todėl prašo jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, jo naudai priteisiant 70000 eurų. Analogiškas reikalavimas buvo pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad 5463 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija A. L. dėl eismo įvykio patirtiems išgyvenimams padengti.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

20. Šioje vietoje pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, rėmėsi ir Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, todėl pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra pagrindo.

22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. vertinamo eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių, kurį laiką jis buvo komoje, vėliau sekė pakankamai ilgas A. L. gydymosi ir reabilitacijos laikotarpis. Tačiau, specialistas, vertindamas po eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jam nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apeliaciniame skunde neginčijamas. Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių, gydydamasis ir privalėdamas lankyti reabilitacijas, nukentėjusysis iš tiesų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jautė nerimą, baimę dėl ateities, nepatogumus, jam buvo sunku bendrauti su savo šeima. Visa tai A. L. neabejotinai kėlė psichologinius išgyvenimus ir diskomfortą, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertinos skundžiamu nuosprendžiu, todėl jų pakartotinis vertinimas, padidinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju netikslingas.

23. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojamas nukentėjusiojo prarastas darbingumo lygis bei sumažėjusios pajamos, dėl kurių šeima nebegali įsigyti išsvajoto namo, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad po eismo įvykio A. L. iš tiesų buvo priverstas kurį laiką nedirbti, tačiau vėliau jis buvo grąžintas į darbą. Pasak nukentėjusiojo, dėl savo sveikatos būklės, jis buvo priverstas imtis mažiau apmokamų pareigų, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, A. L. sveikatos būklė nuolat gerėja, šiuo metu ji jam jau leidžia dirbti, todėl, įvertinus dar ir tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, neabejotina, kad vien tik tai, jog šiuo metu jis negali įsigyti namo, apie kurį svajojo, nesudaro pagrindo didinti jam priteistos neturtinės žalos dydį. Pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog tokia A. L. padėtis ateityje nepasikeis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šioje vietoje svarbu ir tai, jog nors A. L. teigimu, būsto paskola su banku iki eismo įvykio jau buvo galutinai aptarta, tačiau, sprendžiant iš banko pateikto paaiškinimo, akivaizdu, kad ir šie nukentėjusiojo teiginiai neatitinka tikrovės. Bankas šiuo atveju buvo pateikęs tik preliminarų sprendimą, kuris, net ir A. L. esant sveikam ir neturėjus eismo įvykio, neįpareigojo banko suteikti jo šeimai būsto kredito.

24. Nesutinkant su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais, būtina įvertinti ir tai, kad nors analizuojamu atveju pagrindinė sąlyga komentuojamam eismo įvykiui kilti buvo būtent A. B. veiksmai, tačiau A. L. nukentėjo ir dėl darbo saugos sąlygų nesilaikymo, atliekant jam priskirtas darbo funkcijas, ką patvirtina ir atlikta autotechninė eismo įvykio ekspertizė. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu A. L. buvo savo darbiniame automobilyje, stovėjusiame labai judrioje gatvėje, kur nuolat dideliu greičiu juda didelis sunkiasvorių transporto priemonių srautas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kas sėdėdamas automobilyje A. L. telefonu su savo darbo vadovu derino tolesnius darbinius klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vertinamas eismo įvykis buvo sąlygotas ir netinkamų darbo sąlygų, tai, ką eismo įvykio metu automobilyje veikė nukentėjusysis, sprendžiant jam priteistinos neturtinės žalos dydį, jokios reikmės neturi.

25. Svarbu ir tai, kad vertinamu atveju A. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Nuteistasis eismo įvykio metu buvo blaivus. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad vertinamu atveju A. L. priteistas neturtinės žalos dydis yra net didesnis, nei jis paprastai priteisiamas nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu patyrusiems asmenims teismų praktikoje.

26. Atsižvelgiant į aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiajam A. L. padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteista 5463 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (atitinka maksimaliai priteistiną sumą), todėl nukentėjusiojo A. L. prašymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 70000 eurų atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti šioje byloje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

27. Karu su nukentėjusiojo A. L. apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme jo turėtas 500 (penkių šimtų) eurų išlaidas jam suteiktą už teisinę pagalbą.

28. Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

29. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo nurodymas patvirtina nukentėjusiojo A. L. 500 eurų išlaidas, turėtas dėl advokatės E. Dargvainės teisinės pagalbos Kauno apygardos teismui pateikiant nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Be to, ta pati advokatė atstovavo A. L. ir Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje. 500 eurų suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas yra protinga, ji nėra per didelė, todėl priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo A. B.. Tokių išlaidų priteisimas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, negalimas.

30. Be to, 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 261,67 (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

31. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl civilinio ieškinio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl bloginančiais pagrindais pateikto apeliacinio skundo rašytinio proceso tvarka nebuvo galimas. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomos priteisti jų turėtos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. (A. L.) priteistos turtinės žalos dydžio, padidinant jį iki 3321,07 (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno euro, 7 ct).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiajam A. L. (A. L.) 500 (penkis šimtus) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteisti.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė