Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog atsakovas šiuo metu yra komandiruotėje, su juo pavyko susisiekti 2022 m. spalio 18 d. apie 12.00 val. pasikalbėti telefonu. Jis paaiškino, kad nesutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė, nes ji išėjo ir paliko vaikus atsakovui, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. Vyksta į komandiruotes, nes paėmė paskolą būstui įsigyti, kur šiuo metu su vaikais ir gyvena, nes seną butą paliko vyriausiajai dukrai, kuri jau pilnametė. Kai atsakovas išvyksta į komandiruotę, vaikus palieka ieškovei, bei pinigų jų išlaikymui. Ieškovė išlaikymo vaikams nemokėjo, todėl skolas išieško antstoliai. Vaikus palieka ieškovei, nes ji šiuo metu gyvena su mama, kuria pasitiki. Atsakovo manymu, ieškovė sugalvojo keisti vaikų gyvenamąją vietą, kad nereikėtų dirbti. Skyriaus nuomone netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės bei įvertinęs visas bylos aplinkybes išspręs visus klausimus priėmęs galutinį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

13. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant pas ieškovę, atsakovo teikiamas išlaikymas būtų nuolatinis ir reguliarus, todėl priimant skundžiamą nutartį nebuvo vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina B. J. bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nepilnamečių vaikų A. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J. gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškove. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, iš esmės argumentuoja tuo, kad nėra duomenų, jog atsakovas (vaikų tėvas) dirbdamas užsienyje rūpinasi vaikų auklėjimu ir ieškovei palieka pinigų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.

21. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-225-838/2020 dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teismas nusprendė patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu A. J. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje. Minėtos sutarties 6 punktu B. J. įsipareigojo nuo 2020 m, vasario 1 d. iki nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės kiekvienam teikti po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 27 d., o 2020 m. birželio 1 d. buvo išduotas Klaipėdos apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-225-838/2020 dėl išlaikymo išieškojimo iš B. J. .

22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. spalio 17 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atsakovas šiuo metu yra komandiruotėje, su juo pavyko susisiekti 2022 m. spalio 18 d. apie 12.00 val. pasikalbėti telefonu. Jis paaiškino, kad nesutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė, nes ji išėjo ir paliko vaikus atsakovui, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. Vyksta į komandiruotes, nes paėmė paskolą būstui įsigyti, kur šiuo metu su vaikais ir gyvena, nes seną butą paliko vyriausiajai dukrai, kuri jau pilnametė. Kai atsakovas išvyksta į komandiruotę, vaikus palieka ieškovei, bei pinigų jų išlaikymui. Ieškovė išlaikymo vaikams nemokėjo, todėl skolas išieško antstoliai. Vaikus palieka ieškovei, nes ji šiuo metu gyvena su mama, kuria pasitiki. Atsakovo manymu, ieškovė sugalvojo keisti vaikų gyvenamąją vietą, kad nereikėtų dirbti. Skyriaus nuomone netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės bei įvertinęs visas bylos aplinkybes išspręs visus klausimus priėmęs galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiams vaikams gyvenant su atsakovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, o Institucija pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodė, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų gyvenimas su tėvu neatitiktų vaikų interesų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo, t. y. netenkintas prašymas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, netenkino kitų ieškovės prašymų dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams bei vykdymo išieškojimo sustabdymo.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaikų gyvenamoji vieta su tėvu yra nesaugi, kad vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaikų interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.