- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- e2-424-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03043-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė, Jolita Mikulėnienė
- Kategorijos
- 2.1.1.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei Jolitai Mikulėnienei, atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. K. dėl pastato ir žemės valdymo asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: pripažinti sodo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), asmenine ieškovo nuosavybe; panaikinti atsakovei I. K. išduoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JŠ-8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti M. P. išduotą 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimą.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 1968 m. iki 1983 m. ieškovas buvo susituokęs su L. P.. Nutraukiant santuoką šalių turtas buvo padalintas. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismas 1985 m. birželio 24 d. sprendimu (toliau – ir LTSR Teismo sprendimas) inter alia (be kita ko) pripažino bendru ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. LTSR Teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieškovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu. Taigi ieškovas nuolat faktiškai ir teisiškai valdė ir naudojosi sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančiu sodo nameliu tiek būdamas santuokoje su L. P., tiek po santuokos nutraukimo 1983 m., o po Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimo šis turtas atiteko ieškovui asmeniškai. Šiuo turtu ieškovas naudojasi ir valdo bei savo lėšomis jį išlaiko iki šiol, nepertraukiamai. Praėjus 5 metams po LTSR Teismo sprendimo, 1990 m. lapkričio 29 d. ieškovas sudarė santuoką su M. S. (po santuokos – P.), atsakovės I. K. mama. Po LTSR Teismo sprendimo keitėsi santvarkos, valstybės valdymo formos ir suverenumas, ypač tai turėjo įtakos privačios nuosavybės į žemę ir statinius teisiniam reguliavimui. Todėl ieškovas įformino teisinę LTSR Teismo sprendimu priteisto jam turto registraciją jau būdamas santuokoje su M. S., nors turtą įgijo dar iki santuokos. Sodo namas ir žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre registruoti tik vieno ieškovo vardu, nenurodant, kad nuosavybė yra bendroji jungtinė.
3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. mirus ieškovo sutuoktinei M. P. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė, suklaidinta ar suklydusi, nesiaiškindama sodo namo ir žemės sklypo nuosavybės formos, nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir laiko, formaliai įvertinusi viešo registro žymas apie nuosavybės juridinį pagrindą, bet nevertinusi tokių aplinkybių kaip sodo namo statybos pabaigos metai, fakto, jog registracija atlikta vieno ieškovo vardu, nesiaiškindama turto įgijimo pagrindų, neteisėtai ir be pagrindo, be ieškovo žinios, priskyrė pusę sodo namo ir žemės sklypo M. P. nuosavybei ir paveldėjimą įformino mirusiosios dukteriai atsakovei I. K.. Kadangi sodo namą ir žemės sklypą ieškovas įgijo dar iki 1990 m. lapkričio 29 d. santuokos su mirusia M. P. (Sodo namo statybos pabaigos metai 1981 m., sodo namas ir žemės sklypas dar 1985 m. birželio 24 d. LTSR Teismo sprendimu pripažintas ieškovo turtu), šis turtas buvo ir turi būti pripažintas tebesančiu ieškovo asmenine nuosavybe ir dėl to negalėjo būti paveldėtas.
4. Kadangi šiuo metu paveldėjimas į ½ sodo namo ir ½ žemės sklypo jau yra įformintas atsakovei I. K., ieškovas prašo teismo pripažinti asmeninę nuosavybę į visą (1/1 dalį) sodo namą ir žemės sklypą, panaikinti neteisėtą paveldėjimą ir taip atstatyti neteisėtu paveldėjimu pažeistas ieškovo nuosavybės teises.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. K. prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismas 1985 m. birželio 24 d. sprendimu pripažinta ieškovui teisė naudotis sodo namu ir žemės sklypu su jame esančiais sodiniais, o ne nuosavybės teisė. Be to, nuo 1987 m. pab. ieškovas jau gyveno su M. P. (buvusi S,) jai nuosavybės teise priklausančiame bute. M. P. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus pagerino sodo namelį, išpirko-privatizavo žemės sklypą, nusipirko automobilį ir persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad tik 2004 m. sodo namas pripažintas tinkamu naudotis. Iki pat mirties, 2018 m. gegužės 12 d., M. P. kartu su ieškovu vedė bendrą ūkį, rūpinosi sodo namo priežiūra, mokėjo mokesčius ir t.t.
7. Atsakovė taip pat pažymėjo, ieškovas pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su M. P., įgyto turto ½ dalį bei sutikimą išduoti 2018 m. gegužės mirusiai jo sutuoktinei M. P., nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį jų santuokoje įgyto turto. Šiais savo veiksmais ieškovas pripažino, kad jis patvirtina, jog visas turtas, įgytas santuokoje, buvo bendra jo ir M. P. nuosavybė. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad notarė suklydo ar buvo suklaidinta. Ieškovas su atsakove kartu lankėsi pas notarę, jam buvo išaiškintos visos jų teisės ir pasekmės, ieškovas dar stebėjosi, iš kur notarė žino visą seną informaciją. Ši aplinkybė patvirtina, kad notarė, ištyrusi visą situaciją, išdavė tinkamus dokumentus, prieš tai ieškovui patvirtinus savo parašu, kad jis sutinka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei.
8. Trečiasis asmuo notarė Jurgita Šukienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, nes viešo registro duomenys liudijo apie tai, kad turtas įgytas ieškovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje. Be to, ieškovas pateikė notarei prašymus išduoti nuosavybės teisės liudijimą į mirusiajai ir ieškovui santuokoje įgyto turto dalį. Todėl notarė, patikrinusi registro duomenis ir nustačiusi, kad sodo namas ir žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka registruoti ieškovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje, neturėjo jokio teisinio nustatyti kitokį turto teisinį režimą nei esant jį bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Ieškovo 2018 m. liepos 26 d. prašymai, pateikti Vilniaus r. 7-ajam notaro biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai ir ieškovui santuokoje įgyto turto dalį vertintini kaip ieškovo atliktas teisiškai reikšmingas veiksmas, kuriuo jis, pripažindamas, kad mirusiajai priklausė ½ turto dalis ir prašydamas išduoti į šį turtą nuosavybės teisės liudijimą, išreiškė aiškią savo valią dėl turto teisinio režimo (laikė šį turtą bendrąja ieškovo ir mirusiosios nuosavybe) ir tuo pačiu sudarė prielaidas ginčo turtui paveldėti. Registro duomenys ir ieškovo notarei pateikti prašymai dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimų bei šių liudijimų gavimo ir priėmimo faktas patvirtina, kad tarp paveldėjimo procese dalyvaujančių asmenų nebuvo jokio ginčo, notarei nekilo jokių abejonių nei dėl turto teisinio režimo, nei dėl ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas A. P. ir L. P. buvo susituokę nuo 1968 m. iki 1983 m. (t. 1, b. l. 7–16). 1981 m. A. P. ir L. P. pradėjo sodo namelio statybą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57, 70-75). Sodo namelis tinkamas eksploatacijai valstybinės komisijos aktu pripažintas 1983 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 57). 1985 m. žemės sklype buvo pastatyti kiti statiniai (t. 1, b. l. 73–75). Ieškovas A. P. ir L. P. santuoką nutraukė (t. 1, b. l. 7–16). Po santuokos nutraukimo ieškovo ir L. P. bendras jų turtas buvo padalintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu. Teismas pripažino bendru ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. 126 sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. LTSR teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieškovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu (t. 1, b. l. 7–16).
11. Nuo 1986 m. gruodžio 19 d. iki 1990 m. balandžio 5 d. ieškovas A. P. buvo sudaręs santuoką su E. P. (t. 2, b. l. 28–29).
12. 1990 m. lapkričio 29 d. ieškovas sudarė santuoką su M. S. (po santuokos su ieškovu – P.), atsakovės I. K. motina (t. 1, b. l. 26, 65). 1993 m. ieškovas ir M. P. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. sausio 24 d. M. P. pardavė jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 50). 1994 m. gruodžio 7 d. A. P. iš valstybės nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64, 139). Ieškovas ir M. P. vykdė sodo sklypo ir namo pagerinimo darbus, keitė šildymo katilą. 2004 m. liepos 13 d. ieškovas VĮ Registrų centre įregistravo žemės sklypą ir sodo pastatą (t. 1, b. l. 66-67). 2004 m. liepos 13 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad minėto turto nuosavybė yra A. P.; statinio pripažinimas tinkamu naudotis aktas – 2004 m. birželio 22 d.; valstybinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis – 1994 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 66–67). 2005 m. kovo 17 d. A. P. ir M. P. sudarė bendros jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią M. P. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o A. P. savo turto dalies atsisakė (t. 2, b. l. 50). 2005 m. gegužės 4 d. M. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui J. S. (t. 2, b. l. 50). 2018 m. gegužės 12 d. mirė M. P. (t. 1, b. l. 35). M. P. testamento sudariusi nebuvo (t. 1, b. l. 36).
13. Notarė Jurgita Šukienė 2018 m. liepos 23 d. pažymoje nurodė, kad mirusios M. P. įpėdinė yra atsakovė I. K. (t. 1, b. l. 32). 2018 m. liepos 26 d. I. K. notarei Jurgitai Šukienei pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 30–31, 41). 2018 m. liepos 26 d. ieškovas A. P. pateikė prašymus išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimą, kad būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto (t. 1, b. l. 32–33). 2018 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centrui pateikta ataskaita-pranešimas apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą perleidimo sandorį, kuriame nurodyta, kad A. P. M. P. perleido ½ dalį ginčo turto (t. 1, b. l. 51). 2018 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. P. ir M. P. nuosavybės teisė po ½ dalį turto, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovei I. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad ji paveldi visą M. P. turtą: ½ dalį nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir sodo pastato), esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vieni iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris, naujo daikto pagaminimas, kiti įstatymų nustatyti pagrindais (CK 4.47 straipsnio 1, 4, 12 punktai). Kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1981 m. A. P. ir L. P. pradėjo sodo namelio, rūsio, ūkinio pastato, terasos stoginės ir priestato statybą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1983 m. lapkričio 2 d. valstybinės komisijos aktu sodo namas pripažintas tinkamas eksploatacijai. 1985 m. žemės sklype buvo pastatyti ir kiti statiniai (šulinys, betoninis takas, atmatų duobė, šiltnamis). Ieškovas A. P. ir L. P. santuoką nutraukė. Po santuokos nutraukimo ieškovo ir L. P. bendras jų turtas buvo padalintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu. Teismas pripažino bendru ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. LTSR teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieškovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu.
16. Atsakovė teigia, kad ieškovui buvo pripažinta teisė tik naudotis, o ne nuosavybės teise valdyti šį turtą, todėl jis negali būti laikomas ieškovo turtu. Atsakovė akcentavo, kad pagal iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvusį teisinį reguliavimą ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą ir sodo namą.
17. Pirmiausia, pažymėtina, kad šalys neginčija, jog teisę naudotis tiek žemės sklypu, tiek sodo namu ieškovas įgijo iki santuokos su M. P. sudarymu. Antra, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu šis turtas pripažintas bendru ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, teismas nekvestionuoja šio sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 18 straipsnis), todėl laiko, kad šis turtas iki santuokos nutraukimo su L. P. buvo bendras ieškovo ir L. P. turtas (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Trečia, nors po santuokos nutraukimo su L. P. teismo sprendimo pagrindu ieškovas įgijo tik teisę naudotis ginčo turtu, tačiau, akcentuotina, kad ši ieškovo asmeninė teisė buvo įgyta teisėtai nustatytų teisės aktų pagrindu. Be to, akivaizdu ir tai, kad minimu laikotarpiu M. P. šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, teisės naudotis ginčo turtu ar, juolab, nuosavybės teisės į jį nebuvo įgijusi.
18. Atsakovė taip pat nurodė, kad M. P. išpirko žemės sklypą, atliko kapitalinį sodo pastato remontą, pardavusi savo nuosavybės teise esantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, atsakovės nuomone, ginčo turtas buvo bendroji jungtinė M. P. ir A. P. nuosavybė.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad 1994 m. sausio 24 d. M. P. pardavė jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. P. ir valstybė 1994 m. gruodžio 7 d. sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovas ir valstybė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai M. P. pardavė butą, nesudaro pagrindo teigti, kad, pirma, kad abu sutuoktiniai buvo įgiję teisę šį žemės sklypą išsipirkti, antra, kad šis sklypas buvo pirktas iš bendrų sutuoktinių lėšų, trečia, kad buvo atliktas kapitalinis remontas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nurodyta, kad teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn žemės sklypą turi tik asmuo, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu (žr. šio nutarimo 1, 2, 4 punktus). Taigi atsakovės motina M. P. pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą ir pagal nustatytą tvarką nebuvo įgijusi teisės naudotis ginčo žemės sklypu, todėl darytina išvada, kad M. P. neįgijo teisės įsigyti žemės sklypo asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, ji negalėjo tapti žemės sklypo bendraturte, nes nebuvo statinio ant žemės sklypo bendraturtė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
21. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 nutarimo 2.1 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 7.3 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms parduodami už pinigus.
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dar iki santuokos su M. P. sudarymo mokėjo nario mokesčius. Be to, jis, vienas, sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas įmokėjo pinigus.
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis ginčo metu galiojančiais teisės aktais, konstatuoja, kad tik ieškovas įgijo teisę iš valstybės nusipirkti ginčo žemės sklypą. Nors atsakovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad privatizavimą teisės aktai nagrinėjamu atveju netaikytini, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų, išskyrus, kad sodo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis neatrodo kaip tipinė privatizavimo sutartis, nepateikė.
24. Teismas dėl šalių ginčo, už kokią kainą buvo pirktas ginčo žemės sklypas, pirmiausia pažymi, kad ši aplinkybė nuosavybės teisės turto teisiniam režimui neturi. Antra, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypas perkamas už 19,16 Lt. Taigi ieškovo nurodyta žemės sklypo kaina yra pagrįsta rašytiniais įrodymais.
25. Nors atsakovė ir liudytojas J. S. nurodė, kad žemės sklypas buvo perkamas už 2000 Lt, tačiau šie paaiškinimai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Kaip minėta, byloje pateikta rašytinė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas perkamas už 19,16 Lt. Atsakovės argumentai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta, jog į kasą įnešta tūkstantis devyni šimtai šešiolika reiškia, jog buvo tokia suma sumokėta litais, nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė ieškovo atstovė, Lietuvos Respublikoje litas buvo įvestas 1993 metais (1993 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos pinigų įstatymas), o potvarkis, kurio pagrindu Vilniaus rajono valdyba sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį – 1992 m. rugsėjo 16 d., kuomet galiojo laikinieji pinigai – talonai. Keičiant valiutas, nustatyta, kad vienas litas lygus 100 talonų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas A. P. pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkį įmokėjo 1916 talonų, o 1994 m., kuomet buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, konstatuota, kad žemės sklypas parduodamas už 19,16 Lt (tai atitinka 1916 talonų) (CPK 185 straipsnis). Šią teismo išvadą pagrindžia ir atsakovės bei liudytojo paaiškinimai, kad jų motinai M. P. atrodė, jog žemės sklypas perkamas už didelę kainą.
27. Aplinkybę, kad ieškovas A. P. turėjo asmeninių lėšų žemės sklypui išsipirkti (santaupų, taip pat lėšų, gautų pardavus kolekcijas) nurodė tiek pats ieškovas. Be to, aplinkybę, kad ieškovas (iki sukako pensinio amžiaus) buvo pasiturintis žmogus nurodė ir liudytojai teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Be to, teismas pažymi, kad 1992 m. rugsėjo 16 d. (kuomet Vilniaus rajono valdyba priėmė potvarkį) butas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nebuvo parduotas.
28. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad turtas buvo įregistruotas santuokos metu, be to, ieškovas notarei nurodė sutinkantis, kad ½ dalis ginčo turto priklausytų M. P.. Šios aplinkybės, jų nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad ginčo turtas buvo bendroji ieškovo ir M. P. nuosavybė.
29. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
31. Teismas pirmiausia pažymi, kad nors atsakovė nurodė, kad A. P. su M. S. (po santuokos su ieškovu – P.) jau nuo 1987 m. gyveno kartu, vedė bendrą, tačiau šio savo argumento nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje yra pateikti įrodymai, kad nuo 1986 m. gruodžio 19 d. iki 1990 m. balandžio 5 d. ieškovas A. P. buvo sudaręs santuoką su E. P. (žr. sprendimo 11 punktą). Ieškovas taip pat nurodė, kad tik nuo santuokos sudarymo su M. S., jis pradėjo su ja vesti bendrą ūkį. Be to, pati atsakovė nurodė, kad šalys iš pradžių gyveno bute. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo turte M. P. iki santuokos sudarymo su ieškovu negyveno, jo netvarkė ir neremontavo.
32. Antra, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypas, tiek sodo pastatas, teismo sprendimu pripažintas bendru ieškovo ir L., o ne M., P. turtu. Ieškovui liko teisė naudoti šiuo turtu (CK 4.47 straipsnio 12 punktas, 1.136 straipsnio 2 punktas). Ieškovas su L. P., o ne su M., pastatė sodo namą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Ieškovas sudarė sodo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise ginčo turtą įgijo dar iki santuokos sudarymo su M. P..
33. Trečia, pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas registruotas tik ieškovo A. P. vardu (CK 4.262 straipsnis). Vien aplinkybė, kad ši ieškovo nuosavybė viešame registre išviešinta tik 2004 metais nesuteikia pagrindo manyti, kad ginčo turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
34. Teismo vertinimu, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepaneigė šių minėtų faktų ir aplinkybių, įrodančių, jog sodo namą ieškovas pastatė ir asmeninę turtinę teisę įsigyti žemės sklypą įgijo iki santuokos su mirusia atsakovės motina M. P.. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovas A. P. santuokos su M. P. metu asmeninės nuosavybės teise valdė ginčo turtą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
35. Teismo vertinimu, išvados, kad ieškovas dar iki santuokos su M. P. asmeninės nuosavybės teise valdė ginčo turtą, nepaneigia ir jo prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimą, kad būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto.
36. Pirma, ieškovas nurodė, kad jis manė, jog ½ dalis nuosavybės teisės bus nustatyta į mirusiosios lėšas, esančias banke. Antra, byloje rašytinių įrodymų, kad jis sutinka, jog būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį ginčo turto, nėra. Trečia, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, jo prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimas, kad būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto, įgytų ieškovo asmeninės nuosavybės teise, nepakeičia turto teisinio režimo.
37. Ieškovui įgijus sodo namą ir teisę į žemės sklypą dar iki santuokos su atsakovės motina M. P. (t. y., sodo namui ir žemės sklypui buvus asmenine ieškovo nuosavybe), atsakovė turėtų teisę pripažinti tokią asmeninę ieškovo nuosavybę bendra jungtine ieškovo ir mirusios jo sutuoktinės M. P. sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jei įrodytų, kad santuokos metu sodo namas ir žemės sklypas buvo iš esmės pagerinti sutuoktinių bendromis lėšomis ar M. P. lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ieškovo ir M. P. santuokos metu buvo atlikti esminiai, kapitaliniai sodo namo ar žemės sklypo pagerinimai.
38. Iš kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos matyti, kad 1981 m. A. P. ir L. P. (o ne atsakovės motina) pradėjo sodo namelio, rūsio, ūkinio pastato, terasos stoginės ir priestato statybą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1983 m. lapkričio 2 d. valstybinės komisijos aktu sodo namas pripažintas tinkamas eksploatacijai. 1985 m., t. y. iki santuokos su M. P., žemės sklype buvo pastatyti ir kiti statiniai (šulinys, betoninis takas, atmatų duobė, šiltnamis). Faktą, jog ginčo turtas nebuvo iš esmės pagerintas nuo pat sodo namo pastatymo ir kad dabartinė turto būklė (įrengimo lygis, išorės ir vidaus apdaila, išplanavimas ir pan.) yra tokia pati (su natūraliu nusidėvėjimu), kokia buvo iki santuokos su M. P. (t. y. iki 1990 m.), paliudijo ir liudytojai L. P., A. B., R. V..
39. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad nebuvo kapitaliai suremontuotas nei namo fasadas, nei vidus. Nekilnojamojo turto registro išraše (tomas 1, b.l. 149-150) nurodoma, jog namo stogo danga – asbestcementinė, sienos – plytos. Analogiški faktai užfiksuoti ir pridėtose nuotraukose – nekeistos nei namo sienos (plytos), nei stogo danga (asbestcementinė danga). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nebuvo iš esmės pagerintas ir namo vidus: sienų danga (medžio dailylentės), grindų danga, langų rėmai, orlaidės, rankenos, elektros instaliacija ir jungikliai, radiatoriai, užuolaidų karnizai ir laikikliai, virtuvės ir WC plytelės, unitazas, buitinė technika (viryklė „Masha“, šaldytuvai su senoviniais rusiškais užrašais ir kt.) ir kita vidaus apdaila, įranga bei detalės yra sovietinio laikmečio.
40. Teismo vertinimu, atsakovės ir liudytojo J. S. nurodytos aplinkybės, kad buvo keisti šildymo katilai, radiatoriai, šiltnamio ir grindų danga, įvestas telefonas, suremontuota terasa, nereiškia kapitalinio remonto CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme bei nesuteikia pagrindo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgyto turto bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kad buvo atliktas tik kosmetinis remontas, teismo posėdžio metu paliudijo ir liudytojas M. P. sūnus J. S.. Atsakovės akcentuotas 2004 m. birželio 22 d. statinio pripažinimas tinkamu naudotis aktas, teismo vertinimu, nereiškia, kad statinys tik tuomet tapo tinkamu naudotis. Byloje įrodymais (rašytiniais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais) pagrįsta, kad sodo namu ir žemės sklypu buvo tinkamas naudotis ir juo buvo naudojamasi dar iki 1990 m. (CPK 185 straipsnis), o aktas surašytas juridinio fakto, kad turtas yra tinkamas naudotis, išviešinimo tikslu.
41. Teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, jog atsakovės sūnaus indėlis motinos ir ieškovo naudai (atliekami remonto darbai, kiti ūkio darbai, parėmimas finansiškai) taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės bendrąja jungtine.
42. Kiti atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu minėti ieškovo ir M. P. santuokos metu sudaryti sandoriai (turto pasidalijimo sutartis, kuria buvo pasidalytas kitas sutuoktiniams priklausęs butas, automobilių pirkimai, lėšų dovanojimas vaikams, ieškovo testamentas) neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir yra nesusiję su ieškovo teise į asmeninę ginčo turto nuosavybę (CPK 135, 180, 185 straipsniai).
43. Nebuvus ieškovo valios perleisti savo asmeninės nuosavybės dalį dar gyvai būnant M. P., nesudarius tokio sandorio (dovanojimo, pirkimo–pardavimo ar kt.) darytina išvada, kad aktai, kuriais nustatyta ½ dalis asmeninės ieškovo nuosavybės M. P., yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Juolab, nagrinėjamu atveju tokie aktai neturėjo teisinio pagrindo atsirasti po jos mirties, nes, mirus M. P., prarandamas civilinis teisnumas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis).
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina esant pagrįstais ieškovo A. P. reikalavimai pripažinti sodo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe, panaikinti atsakovei I. K. išduoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JŠ-8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti M. P. išduotą 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JŠ-8105 (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl ieškinio senaties
45. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
46. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau jo taikyti neprašė. Dėl to teismas neturi pagrindo taikyti ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo vertinimu, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
47. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovo pareikštam ieškinio reikalavimui taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškiniu ginčijamas atsakovės, kaip bendraturtės, nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumas. Ieškinio senaties pradžia – ieškovo sužinojimas apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), t. y. sužinojimas apie atsakovės paveldėjimą, kuris įformintas 2018 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimu. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl nuosavybės teisių gynimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo 27 d. Taigi 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl atsakovės tinkamumo atsakyti pagal pareikštą ieškinį
48. Kaip minėta, pagal ieškinio dalyką ir pagrindą ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl turto tarp bendraturčių – ieškovo ir atsakovės. Todėl atsakovė yra tinkama šalis ir atsakovė byloje. Priešingai nei nurodė atsakovė, paveldėjimą įforminusi notarė neturi būti atsakove šiame procese ir būtų netinkama šalis, kadangi notarė nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis, kuriam atsiranda pareiga atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
49. Teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį, kad atsakovės akcentuojami buvę geri šalių tarpusavio santykiai, nepanaikina ieškovui teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo bei į bylą ją patraukti kaip atsakovę (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
51. Nagrinėjamoje byloje ieškovas valstybei sumokėjo 447 Eur žyminio mokesčio, atstovei advokatei – 2430 Eur atstovavimo išlaidų (1200 Eur už ieškinio rengimą, 1230 Eur už ieškinio teismui užbaigimą ir dubliko rengimą). Šios atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos 2 877 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
52. Teismas patyrė byloje 53,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti visą sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Panaikinti mirusiajai palikėjai M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. JŠ-8104.
Panaikinti atsakovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JŠ-8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 877 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,36 Eur (penkiasdešimt tris eurus 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.