Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Piekienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei J. S., trečiajam asmeniui M. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui G. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 45-48) prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., gim. 2010-03-26, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Lt, skaičiuojant nuo 2013-09-01 iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G., gim. 2010-03-26, gyvenamąją vietą su atsakove J. S. bei nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad 2010-03-26 ieškovui ir atsakovei gimė sūnus Deividas, ieškovas su sūnumi bendravo nuo pat jo gimimo, padėjo prižiūrėti ir dalyvavo jo auklėjime, tačiau nuo 2013 m. balandžio mėn. pradžios, ieškovui išėjus gyventi atskirai nuo atsakovės, jo ir atsakovės santykiai tapo įtempti, kyla nuolatiniai ginčai dėl bendravimo su sūnumi, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaiku.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 95-99), kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka iš dalies, t.y. prašo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti dalyje dėl reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės paskyrimo nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja, tačiau nesutinka su ieškovo prašoma priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo sumą, taip pat prieštarauja ieškovo pasiūlytai bendravimo su vaiku tvarkai, pateikė savo siūlomą bendravimo su vaiku grafiką.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovė pateikė priešieškinį (b.l. 50-52) byloje, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G., gim. 2010-03-26, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 Lt, skaičiuojant nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gim. 2010-03-26, gyvenamąją vietą su atsakove bei nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pagal pateiktą grafiką.

Tretysis asmuo atsiliepimo į atsakovės priešieškinį nepateikė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, išlaikymo priteisimas iš ieškovo kas mėnesį po 350,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas atitinka vaiko interesus (b.l. 28-31).

Tretysis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė draudžia anūkui lankytis pas senelius kartu su ieškovu, nors susitikimų metu vaikas noriai bendravo, valgė, žaidė, nepastebėjo, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R.Piekienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys, išnaudojusios visas šios institucijos tarpininkavimo galimybes, niekaip nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Paaiškino, jog vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, todėl, mano, kad šiuo atveju turėtų būti nustatytos maksimalios ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nė karto nesikreipė į tarnybą dėl to, kad ieškovas nevykdo tėvų valdžios, bet kreipėsi pagalbos ieškovas, nes atsakovė neleidžia jam bendrauti su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. G. ir J. S. turi vaiką D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-08-26 ir 2013-09-24 duomenimis G. G. ir J. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 15, 64). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad G. G. vardu įregistruota transporto priemonė: „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). G. G. nuo 2005 m. dirba(duomenys neskelbtini), darbo grafikas slenkantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo vidutinis gaunamas mėnesio atlyginimas sudaro apie 1950,00 Lt (b.l. 17, 18, 19, 20-21). Iš 2013-08-27 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. V5-221 nustatyta, kad J. S. rūpinasi vaiku, stengiasi tenkinti būtiniausius jo poreikius (b.l. 32). J. S. nuo 2012-08-24 vykdo individualią veiklą, sudarinėja kryžiažodžius ir juos maketuoja, darbdavių charakterizuojama teigiamai, iš vykdomos veiklos ji vidutiniškai per mėnesį gauna apie 520,00 Lt (b.l. 37, 38, 66, 68). 2013-08-08 G. G. kreipėsi į J. S. su prašymu sudaryti taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (b.l. 10-11, 12, 13, 14). D. G. lanko Kretingos lopšelį-darželį „Žilvitis“ (b.l. 63). Vaiko priežiūrai J. S. iš G. G. per laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2013-10-08 gavo 1650,00 Lt piniginių lėšų, t.y. vidutiniškai apie 412,50 Lt per mėnesį (b.l. 69). J. S. detalizuotu paskaičiavimu vidutiniškai per mėnesį sūnaus D. G. išlaikymui reikia apie 1100,00 Lt (b.l. 70-74, 75-87).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametis sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena kartu su atsakove.

Kadangi byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. atsakove J. S.. Byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto neturi, abi bylos šalys gauna darbo užmokestį. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su sūnumi gyvena atsakovės motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, šalių nepilnametis sūnus turi normalias gyvenimo sąlygas, patalpa, kurioje jis gyvena ir kambarys, kur dažniausiai leidžia laiką yra šiltas, tvarkingas, jame yra visos būtiniausios sąlygos ramiam vaiko miegui, poilsiui, žaidimams, atsakovė rūpinasi vaiku, stengiasi tenkinti būtiniausius jo poreikius, vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi, lanko Kretingos lopšelį-darželį „Žilvitis“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba(duomenys neskelbtini), jo vidutinis gaunamas mėnesio atlyginimas sudaro apie 1950,00 Lt (b.l. 17, 18), atsakovė vykdo individualią veiklą, iš vykdomos veiklos ji vidutiniškai per mėnesį gauna apie 520,00 Lt (b.l. 37, 38), ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių, apart nepilnamečio sūnaus, taip pat neturi. Ieškovo žodiniu paaiškinimu jis turi įsiskolinimą už automobilį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių jo sveikatos būklę ir sunkią materialinę padėtį, į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 176-179 str.). Taip pat ieškovas, po kreipimosi į teismą dienos, vaiko išlaikymui sumokėjo 350,00 Lt (b.l. 69).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kitus išlaikytinius bei kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Remiantis byloje nustatytais duomenimis darytina išvada, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis ar ypač pabloginantis ieškovo padėtį. Tačiau teismas privalo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu ieškovas nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokų, todėl atsakovės prašomas ir vaiko išlaikymui reikalingas dydis mažintinas 100,00 Lt suma. Be to, teismas laiko, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš ieškovo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi, taip pat byloje nėra nustatyta, kad ieškovas turi kitų išlaikytinių.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2013-09-01, atsakovė prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo 2013-11-01. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, po kreipimosi į teismą dienos (2013-09-17), vaiko išlaikymui 2013-10-08 sumokėjo 350,00 Lt (b.l. 69), išlaikymas D. G. priteistinas nuo 2013-10-01, išskaičiuojant po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalims sutariant nustatytina, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikui proporcingai laikui, kurį vaikas praleis su ieškovu tuo atveju, jeigu vaikas su ieškovu bus daugiau nei dvi paras.

Atsakovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185-3.186 str.).

Atsakovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (Lietuvos respublikos CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Todėl šiuo atveju teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės remiasi ne tik paminėtomis principinėmis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bet ir išsiaiškina, ar ieškovo ir atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus realiai bus galima įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo ar atsakovės reikalavimas.

Pažymėtina, jog šiame vaiko gyvenimo etape jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Iš šalių ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimų bei procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad ieškovas su sūnumi bendrauja. Šios aplinkybės neginčijo nei ieškovas, nei atsakovė. Taigi, spręstina, jog ieškovo ir sūnaus nuolatinis ryšys nėra nutrūkęs. Atsakovė, pateikdama teismui priešieškinį, iš esmės teigė, kad aiškios bendravimo tvarkos nebuvimas didina ieškovo ir atsakovės galimybes konfliktuoti, pažeidžia vaiko teisę į poilsį bei nepagrįstai apsunkina atsakovės asmeninį gyvenimą, planuojant savo laiką ir veiklą. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas neturi jokių įgūdžių valgio gaminimo srityje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė ir, kaip pažymėjo institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, tuo klausimu į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė (Lietuvos Respublikos CPK 176-179 str.). Kaip minėta, Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo trečioji dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju priešieškiniu dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovė iš esmės prašo nustatyti ne ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime uždraudimą ar įpareigojimą tai daryti, pastarosios pareigos nevykdant, o esamo bendravimo minimalizavimui ir/ar detalizavimui. Pažymėtina, kad smulkiai detalizuotas bendravimas ir tikslus jo vykdymas vaiko dienotvarkės planavimo požiūriu jo interesų neapsaugotų labiau, nei laisvas bendravimas (vadovaujantis protingumo principais, dėl susitikimų laiko, tikslų bei kitų vaiko dienotvarkės elementų galima susitarti įvairiomis ryšio priemonėmis). Pažymėtina ir tai, kad pagal bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p.), todėl jie patys privalo pasirūpinti konfliktų nebuvimu vaiko akivaizdoje, o tarpusavio ginčus spręsti, prioritetą visur ir visada suteikiant teisėtiems vaiko interesams. Šiuo atveju konstatuotina, jog vaiko interesus pažeistų ne tiksliai neapibrėžtas bendravimas su ieškovu, o tokio bendravimo nebuvimas.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, išdėstytą 2013-11-12 atsiliepime į patikslintą ieškinį: iki vaikui sukaks 6 metai, ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį turi teisę sūnų 11.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.00 val., privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų porinių metų kovo 26 d. (vaiko gimtadienis) turi teisę sūnų 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 21.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų porinių metų pirmą šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), pirmą šv. Velykų dieną turi teisę sūnų 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 21.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų neporinių metų antrą šv. Kalėdų dieną, antrą šv. Velykų dieną turi teisę sūnų jo sutikimu 11.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.00 val., privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; vaikui sulaukus 6 metų: ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį turi teisę sūnų jo sutikimu 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų porinių metų Kūčių dieną turi teisę sūnų jo sutikimu 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip pirmą šv. Kalėdų dieną 15.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. turi teisę sūnų jo sutikimu 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.) 18.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų porinių metų šeštadienį prieš šv. Velykas turi teisę sūnų jo sutikimu 10.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip pirmą šv. Velykų dieną 15.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų neporinių metų pirmą šv. Kalėdų dieną turi teisę sūnų jo sutikimu 15.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip antrą šv. Kalėdų dieną 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; kiekvienų neporinių metų pirmą šv. Velykų dieną turi teisę sūnų jo sutikimu 15.00 val. paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip antrą šv. Velykų dieną 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; savo kasmetinių atostogų metu ieškovas turi teisę sūnų jo sutikimu paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos pusei kasmetinių atostogų laiko ir vėliau privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; vaikui pradėjus lankyti mokyklą ieškovas turi teisę: kiekvienais poriniais metais praleisti su sūnumi jo sutikimu pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų; kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi jo sutikimu antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų; kiekvienų metų Motinos dieną sūnus praleidžia su atsakove nežiūrint į tai, kad Motinos diena visada būna pirmą gegužės mėnesio sekmadienį; dėl sūnaus praleidimo su ieškovu Tėvo dieną atskirai neaptariama, kadangi Tėvo diena visada būna pirmą birželio mėnesio sekmadienį, o tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį ir sekmadienį; ieškovas turi teisę sūnų paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos į savo ir vaiko artimųjų giminaičių, įvardintų Lietuvos Respublikos CK 3.135 str., asmenines šventes ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 21.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei jos gyvenamojoje vietoje; tėvas turi teisę praleisti su vaiku sekantį savaitgalį, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių neturėjo galimybės bendrauti su vaiku pirmą ar trečią mėnesio savaitgalį.

Teismo vertinimu, atsakovės siūloma tvarka neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius. Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismo sprendimo priėmimo dienai vaikui D. G. jau yra suėję 3 metai ir 9 mėnesiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių tvyro įtampa, tačiau dėl tokių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Teismo vertinimu, delsimas nuolat bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą padarys sudėtingesniu, nes vaikas yra tokio amžiaus, kai sparčiai formuojasi jo pasaulėžiūra bei vertybės. Taigi, siekiant palaikyti normalų tėvo ryšį su vaiku, būtina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tarpusavio ryšio palaikymas yra neatidėliotinas. Teismo vertinimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas pagal atsakovės pageidavimą, ieškovui, iki vaikui sukaks 6 metai, būtų skiriamas minimalus laikas bendravimui su vaiku, per kurį neįmanoma palaikyti tinkamo ir glaudaus tėvo bei sūnaus tarpusavio santykio, kuris, šiuo metu nesudarius tinkamų sąlygų tėvo ir vaiko bendravimui, gali sumažėti ir galop visiškai nutrūkti. Byloje nėra nustatyta, jog nuolatinis bendravimas kenktų vaiko interesams, t.y. byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, jo tėvo valdžia nėra apribota. Teismas pažymi, kad vaikas yra mažametis, tad yra lengvai įtakojamas jam svarbių artimų žmonių, galimai didesnio dėmesio jam skyrimu, dėl to vaiko interesai nesutampa su jo norais, o jie negali būti tapatinami. Bylos duomenimis, vaikui tėvo namuose sudarytos tinkamos sąlygos viešnagei, taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog, nediferencijuojant bendravimo tvarkos su vaiku pagal jo amžių, yra pažeidžiami vaiko interesai. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti pereinamojo (prisitaikymo) laikotarpio, nes toks laikotarpis tik pablogintų vaiko ryšį su tėvu. Teismas, išklausęs ieškovo, jo atstovės bei atsakovės ir jos atstovo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimus, susipažinęs su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais teismui bei pateiktais duomenimis, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką, labiau atitinkančią abiejų tėvų ir vaiko interesus, t.y. nediferencijuojant pagal vaiko amžių, taip pat nustatyti, kad vaiką ieškovas galėtų paimti ne tiksliai nurodytą valandą, o per tam tikrą laiko tarpą bei tai, kad, ieškovui negalint, vaiką paimti ir jį grąžinti atsakovei galėtų tretysis asmuo vaiko močiutė M. G.. Be to, teismas mano, kad ieškovo siūlymas vaiką grąžinti atsakovei iki 20.00 val. yra netinkamas, kaip pažeidžiantis vaiko teisę į tinkamą poilsį prieš prasidedant naujai savaitei, todėl šis laikas trumpinamas iki 19.00 val.

Į vaiko auklėjimą ir bendravimą su juo abu tėvai turi žiūrėti lanksčiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 144,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 6), turėjo 1950,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 8, 8A, 101, 102, 102A, 103), t.y. viso 2094,00 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.

Šioje byloje atsakovei 2013-10-14 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1554-13 (b.l. 88-89) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 432,00 Lt (b.l. 100).

Tenkinus patikslintą ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti 50 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovės ieškovui priteistina 1047,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo priteistina 216,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai.

Nesumokėtas žyminis mokestis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sudaro 144,00 Lt, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d., šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str. 5 d., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina atsakove J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų), išlaikymą priteisiant nuo - 2013-10-01 iki vaiko pilnametystės, įskaitant po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad ieškovas G. G. neteikia išlaikymo vaikui D. G. proporcingai laikui, kurį vaikas praleis su ieškovu tuo atveju, jeigu vaikas su ieškovu bus daugiau nei dvi paras.

Paskirti atsakovę J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Nustatyti ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

Atsakovė J. S. įpareigojama nedelsiant informuoti ieškovą G. G. apie sūnaus D. G. susirgimus ar nelaimingus atsitikimus ir įsipareigoja netrukdyti ieškovui lankyti sūnų bet kurią dieną ligos metu.Atsakovė J. S. įpareigojama nekliudyti ieškovui G. G. domėtis sūnaus D. G. elgesiu ir pasiekimais darželyje ir mokykloje bei dalyvauti jį auklėjant.Ieškovas G. G. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei, jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. kiekvienų porinių metų kovo 26 d. (vaiko gimtadienis) turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip tą pačią dieną iki 21.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė J. S. įpareigojama suteikti galimybę ieškovui G. G. pasveikinti vaiką gimtadienio proga tikrąją dieną, t.y. kiekvienų metų kovo 26 d., jei tą dieną vaikas praleidžia ne su ieškovu.Ieškovas G. G. kiekvienų porinių metų Kūčių dieną turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip pirmą šv. Kalėdų dieną iki 15.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu iki 17.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas G. G. kiekvienų porinių metų šeštadienį prieš šv. Velykas turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip pirmą šv. Velykų dieną iki 15.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. kiekvienų neporinių metų pirmą šv. Kalėdų dieną turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 15.00 val. iki 16.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip antrą šv. Kalėdų dieną iki 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. kiekvienų neporinių metų pirmą šv. Velykų dieną turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 15.00 val. iki 16.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip antrą šv. Velykų dieną iki 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjęs vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos pusei kasmetinių atostogų laiko ir vėliau privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas G. G., vaikui D. G. pradėjus lankyti mokyklą, turi teisę kiekvienais poriniais metais praleisti su sūnumi jo sutikimu pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų; kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi jo sutikimu antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų.Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas D. G. praleidžia su atsakove J. S. nežiūrint į tai, kad Motinos diena visada būna pirmą gegužės mėnesio sekmadienį.Ieškovas G. G. kiekvieną pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) turi teisę sūnų D. G. jo sutikimu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos ir ne vėliau tą pačią dieną iki 19.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje, jei tą savaitgalį ieškovas praleidžia ne su vaiku.Ieškovas G. G. turi teisę sūnų D. G. paimti iš atsakovės J. S. gyvenamosios vietos į savo ir vaiko giminaičių, įvardintų Lietuvos Respublikos CK 3.132 - 3.133 str., asmenines šventes, apie tai informuodamas atsakovę prieš savaitę laiko, ir ne vėliau kaip tą pačią dieną iki 21.00 val. privalo perduoti vaiką atsakovei J. S., jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovas G. G. turi teisę praleisti su vaiku D. G. sekantį savaitgalį, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių neturėjo galimybės bendrauti su vaiku pirmą ar trečią mėnesio savaitgalį.Ieškovas G. G. turi teisę praleisti su sūnumi D. G. keletą iš eilės einančių savaitgalių 3 p. numatytais terminais, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių su sūnumi nepraleido jam pagal 3 p. tenkančių savaitgalių.Atsakovė J. S. veda žurnalą, kuriame ieškovas G. G. pasirašo apie vaiko D. G. paėmimą ir grąžinimą atsakovei nurodydamas datą ir laiką.Abiem šalims iš anksto sutarus, ieškovas G. G. turi teisę bendrauti su vaiku D. G. bei jį pasiimti iš jo buvimo vietos ir šioje bendravimo tvarkoje neaptartu laiku, o atsakovė J. S. įpareigojama tam netrukdyti ir neriboti susitikimų, jei tam nėra kliūčių.Abiem šalims iš anksto sutarus šioje bendravimo tvarkoje numatytas vaiko paėmimo iš atsakovės ar jo buvimo vietos ir grąžinimo atsakovei laikas gali būti keičiamas.Ieškovas G. G. turi teisę nustatytu laiku negrąžinti sūnaus D. G. atsakovei J. S., jei įvyksta nenumatytos aplinkybės (liga, blogos ir pavojingos oro sąlygos, automobilio gedimas ir pan.).Ieškovui G. G. negalint, vaiką D. G. iš atsakovės J. S. ar vaiko buvimo vietos gali paimti bei jį grąžinti ir ieškovo mama, vaiko močiutė M. G..Abi šalys įpareigojamos laiku ir tinkamai informuoti viena kitą apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą, o J. S. – G. G. ir apie vaiko pasikeitusią gyvenamąją vietą.Nė viena iš šalių, be kitos šalies sutikimo, neišveš vaiko už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 1 savaitės laikotarpiui.Šalys viena kitai nekliudys vežtis vaiko už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam nei 1 savaitės laikotarpiui apie tai kitą šalį įspėjusi ne vėliau kaip prieš 2 savaites (šalys geranoriškai perduoda viena kitai vaiko asmens dokumentą).Visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1047,00 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.