- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-807-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00104-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista kardomąją priemone – suėmimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L., gimęs 1966-04-25, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 1 dalyje tuo, kad jis 2007 m. birželio 18 d. Ispanijos Karalystės Sevilijos provincijos (duomenys neskelbtini) kaime, namo koridoriuje tyčia sudavė vieną smūgį metaliniu įrankiu Lietuvos Respublikos piliečiui M. N. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. N. muštinę žaizdą kairėje kaktinėje smilkininėje galvos dalyje su kaukolės kaulų lūžiu, ko pasakoje išsivystė astenizacija, galvos skausmai bei svaigimas, vangus tapo mąstymas, labai bloga atmintis, išsivystė nuotaikos, pažinimo bei koordinacijos sutrikimai, neteko 45 % darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Šia nutartimi taip pat paskelbta kaltinamojo paieška ir netenkintas gynėjos prašymas dėl ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimo kaltinamajam.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. L. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį, paskiriant kaltinamajam V. L. ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę ir paliekant jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde nurodoma, kad 2013-03-14 teismui buvo pateikta pažyma apie tai, kad kaltinamasis V. L. serga psichine liga - sunkia depresija, ir kad jo gydymas bus tęsiamas daugiau nei du mėnesius, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad jo sveikatos būklė yra bloga, nes jis gydytas ir Rokiškio psichikos centre. 2013-03-14 teismas protokoline nutartimi nusprendė, kad prašymas dėl ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo bus sprendžiamas gavus duomenis iš gydymo įstaigų, todėl skundo autorei nėra suprantama, kai gavus duomenis apie tai, kad V. L. serga sunkia depresijos forma, teismas, prieštaraudamas savo ankstesnei nutarčiai, atsisakė skirti psichiatrinę ekspertizę, kuri nustatytų, ar dėl ligos kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, ar jis supranta savo veiksmų esmę ir geba juos valdyti. Taip pat nesuprantama, kokiu būdu teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis šiuo metu serga psichine liga, kai ambulatorinės kortelėse konstatuota, jog kaltinamajam yra nustatyta sunki depresijos forma. Tokia teismo nutartis prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Skunde teigiama, kad susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, kad V. L. skirtina psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė, nustatant, ar jis gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Neatmetama tokia situacija, kad šiuo metu būtent dėl ligos kaltinamasis į teismo posėdžius nevyksta, nes jis net nesuvokia, kad jam reikia dalyvauti teisme. Skunde teigiama, kad nepagrįsta teismo nutartis ir toje dalyje, kur kaltinamajam yra pakeista kardomoji priemonė į suėmimą. Nors teismas nutartyje nurodė, kad V. L. buvo paskirta kita kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad pastarasis nevykdo jam paskirtos kardomosios priemonės, teismas neturi, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajam turi būti skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog kaltinamasis be priežasties neatvyksta į teismo posėdžius, nors rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad jis serga ir dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Skundo autorė mano, kad kaltinamojo atžvilgiu skirtina kita kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės neįsigilino į bylos medžiagą, neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus dėl kaltinamojo sveikatos būklės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą bei pažeidė LR BPK 122 str. nuostatas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinas.
LR BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai pakeitė V. L. paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, t. y. suėmimu.
LR BPK 247 straipsnyje nurodyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis į paskirtus teismo posėdžius be pateisinamos priežasties neatvyko du kartus, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai – asmeniškai pasirašytinai (b.l. 16, 40). Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme, jam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, tačiau kaltinamojo pristatyti į 2013-05-15 paskirtą teismo posėdį taip pat nepavyko, nes nuolatinėje gyvenamojoje vietoje kaltinamasis nerastas.
LR BPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, neatvykti į teismą kaltinamasis gali tik esant svarbiai priežasčiai (LR BPK 37 straipsnis). LR BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad svarbia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Kaltinamojo gynėja teismo posėdžių metu nurodydavo kaltinamojo neatvykimo priežastis, susijusias su sveikatos problemomis, tačiau teismui nepateikė jokių kaltinamojo neatvykimo pateisinamas priežastis patvirtinančių medicininių dokumentų, atitinkančių LR sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymu Nr. V-989 patvirtintos statistinės apskaitos formos Nr. 094-1/a reikalavimus. Apygardos teismo nuomone, byloje esantys kaltinamojo gynėjos pateikti medicininiai dokumentai nėra pakankami konstatuoti, kad kaltinamasis V. L. šiuo metu serga ir gydosi bei jo dabartinė sveikatos būklė neleidžia jam dalyvauti teismo procese.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nevyko į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties ir teismui nepavykus kaltinamojo atvesdinti, bei įvertinus tai, kad V. L. kaltinamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, apylinkės teismas pagrįstai nutarė, kad kaltinamasis slapstosi nuo pradėto teismo proceso ir nevykdo LR BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaltinamojo pareigos atvykti į teismo posėdžius, tokiu savo elgesiu trukdydamas bylos nagrinėjimui teisme. Aukštesniojo teismo nuomone, neatvykdamas į teismo posėdžius, kaltinamasis manipuliuoja sveikata ir taip siekia vienokio ar kitokio palankaus sau procesinio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktus medicininius dokumentus vertina kaip kaltinamojo piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip trukdant teisminį procesą.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paskirta švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nepavyko pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų, todėl siekiant netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta švelnesnė kardomoji priemonė pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskelbta kaltinamojo paieška, pagrįstai.
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas skirti V. L. kardomąją priemonę - suėmimą, pagrįstai manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, ir toliau vengs atvykti į teismo posėdžius ir dėl to nebus užtikrintas jo dalyvavimas teisminiame procese, t.y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, taip trukdydamas bylos nagrinėjimui.
Iš kaltinamojo gynėjos skundo matyti, kad ji skundžia ir nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės skyrimo kaltinamajam. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamojo gynėjos prašymas dėl ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo buvo pateiktas 2013 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BPK 439 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad žemesniojo teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų išsprendimo yra neskundžiamos, taigi iš to seka, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti gynėjos prašymą skirti ekspertizę, yra neskundžiama, todėl šioje dalyje skundas nenagrinėtinas.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai kaltinamajam V. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.