Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VJ projektai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AHL Design & Engineering LLC ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VJ projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Escolit“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Escolit“ (užsakovė) su atsakove UAB „VJ Projektai“ (rangovė) 2018 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo užsakovei įrengti švariąsias patalpas 1–6 zonose. Siekdama įgyvendinti rangos sutartį atsakovė UAB „VJ Projektai“ pasitelkė Rumunijos valstybėje registruotą juridinį asmenį – ieškovę AHL Design & Engineering LLC – dėl subrangos paslaugų suteikimo. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 5 d. sudarė tiekimo sutartį, 2018 m. birželio 6 d. montavimo sutartį, šių sutarčių priedus ir papildomus susitarimus pagal Komercinį pasiūlymą, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti: 1) švarių patalpų pertvarų projektavimą; 2) detaliojo projekto parengimą prieš vykdymą; 3) siūlomų medžiagų įsigijimą; 4) visų medžiagų transportavimą ir pristatymą. Be to, ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo (užsakovė) 2020 m. liepos 20 d. sudarė susitarimą „Dėl 5 proc. apmokėjimo sąlygų nuo medžiagų vertės pagal 2018 m. birželio 5 d. pasirašytą sutartį“. Komerciniame pasiūlyme bei minėtame Susitarime ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė sumoka ieškovei 5 proc. (48 780,58 Eur) nuo Komerciniame pasiūlyme nurodytos švariųjų patalpų medžiagų vertės (975 611,61 Eur). Remiantis Susitarimo 2.3 bei 4 punktais, šią sumą (48 780,58 Eur) atsakovė privalo sumokėti per 7 dienas nuo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Trečiasis asmuo, atsakovė ir ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. sudarė Švariųjų patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo nustatė, jog švariosios patalpos sumontuotos ir įrengtos pagal projekto reikalavimus. Taigi atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 48 780,58 Eur per 7 dienas nuo 2021 m. balandžio 8 d. Priėmimo–perdavimo akto sudarymo, t. y. iki 2021 m. balandžio 15 d., tačiau 48 780,58 Eur skolai grąžinti atsakovė 2022 m. balandžio 6 d. atliko tik vieną – 12 000 Eur mokėjimo pavedimą, o 36 780,58 Eur skolos suma iki šios dienos nesumokėta.

24. Ieškovė AHL Design & Engineering LLC 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. spalio 28 d. siuntė atsakovei UAB „VJ Projektai“ rašytines pretenzijas. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovės vadovas pripažino esamą 48 780,58 Eur skolą ir žadėjo ją sumokėti iki 2021 m. liepos mėnesio, kuomet įvykdys visus įsipareigojimus užsakovei ir gaus iš jos galutinį apmokėjimą. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį ir gavo jo rašytinį atsakymą, kad atsakovė visus darbus yra atlikusi ir su ja visiškai atsiskaityta.

Dėl atsakovės teisės sulaikyti ieškovei mokėtiną sumą

26. Byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės sustabdyti kreditoriui pagal rangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimą. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovei nepašalinus nustatytų jos atliktų darbų defektų, apeliantė neturėjo pareigos vykdyti savo priešpriešinės prievolės ieškovei ir atsiskaityti visa apimtimi už nekokybiškai atliktus darbus, dėl to apeliantė, pasinaudodama įstatyme numatyta teise sulaikyti ieškovei mokėtinas pinigines lėšas, sulaikė ieškovei mokėtiną 36 780,58 Eur dydžio sumą. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįrodė ieškovės netinkamai suteiktų rangos darbų atlikimo fakto, todėl turi atsiskaityti pagal rangos sutartimi nustatytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs atsakovės prievolę ieškovei protingu 30 procentų dydžiu, palengvino atsakovės finansinę naštą, tačiau šis sumažinimas nereiškia būsimų nuostolių tikslaus dydžio, kurio nepatvirtina ir atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai.

27. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

28. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas bylai reikšmingus faktus, sprendė, kad, nors visi rangos darbai buvo atlikti, 2021 m. balandžio 8 d. šalių sudarytu darbų priėmimo–perdavimo aktu priimti ir galutinis atsiskaitymas su generaliniu rangovu (atsakove) atliktas, tačiau į bylą atsakovė yra pateikusi 2022 m. birželio 28 d. vykusios apžiūros metu surašytą Defektų aktą, kuriame nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai, kurie nėra pašalinti. Todėl atsakovė turėjo teisę stabdyti galutinį atsiskaitymą su ieškove, tačiau atsakovės prievolės įvykdymo sustabdymas turėjo būti adekvatus netinkamai įvykdytai sutarties daliai ir sustabdymo teise šalis privalėjo naudotis sąžiningai ir protingai. Dėl to, teismo vertinimu, prievolės sustabdymas nuo 2021 m. balandžio 15 d., kai pagal 2020 m. liepos 20 d. Susitarimo 2.3 ir 4 punktus atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 48 780,58 Eur per 7 dienas nuo 2021 m. balandžio 8 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo iki 2022 m. birželio 28 d. defektų nustatymo, nebuvo teisiškai pagrįstas, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

30. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo prievolė yra dvišalė – skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar atsakovės mokėjimo ieškovei prievolės įvykdymo sustabdymas buvo adekvatus ieškovės neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; atitinkamai, keliamas klausimas ir dėl atsakovės galimo nesąžiningumo sustabdžius savo prievolės įvykdymą. Viena vertus, nors atsakovė pateikė į bylą 2022 m. birželio 28 d. vykusios apžiūros metu surašytą Defektų aktą, kuriame nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai, kurie nėra pašalinti, tačiau ieškovė galbūt nustatytų defektų nėra pripažinusi. Kita vertus, atsakovės apmokėjimo už darbus prievolė ieškovei atsirado 2021 m. balandžio 8 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu ir turėjo būti įvykdyta iki 2021 m. balandžio 15 d., tuo tarpu galimi ieškovės darbų defektai, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, užfiksuoti žymiai vėliau – 2022 m. birželio 28 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. birželio 28 d. neadekvačiai sustabdė savo priešpriešinės prievolės (apmokėjimo už darbus) įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nereiškė procesinio reikalavimo dėl ieškovės atliktų darbų defektų apimties ir jų pašalinimo kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai ieškovės priešpriešinę prievolę ištaisyti defektus (ar atlyginti defektų taisymo išlaidas) vertino 30 proc. suma nuo visos 2018 m. birželio 5 d. sutartyje sutartos 48 780,58 Eur kainos ir ieškovei iš atsakovės priteisė 22 146,41 Eur skolą.

Dėl atsakovės gynimosi būdo

31. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reikalavimo sumokėti visą nustatytą atlyginimą, prieštaravimuose dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. preliminaraus sprendimo nurodė, kad ši jos pareiga atsiranda tik už kokybiškai atliktus ieškovės darbus, kadangi ieškovė turi pareigą pašalinti Defektų akte nurodytus ieškovės atliktų darbų defektus, todėl jai pareigos sumokėti visą Susitarime nurodytą atlyginimą ieškovei neatsiranda.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

34. Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus (prieštaravimus), gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atvejų, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis), tiek atsakovo prieštaravimai (CPK 430 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį (prieštaravimuose), tačiau, jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti nuostolius ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti Susitarime nustatytą atlyginimą gynėsi prieštaravimuose išdėstydama aplinkybes, susijusias su jos būsimų nuostolių, susijusių su nustatytų galimai ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidomis. Tokios aplinkybės iš esmės sudaro savarankišką reikalavimą atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas; jos turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o ieškovei turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovės reikalavimo gintis. Teismas negali nustatinėti ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes bylos dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju susiję ne su jos, o su atsakovės civilinės atsakomybės klausimais. Atsakovė, savo ruožtu, atsikirtimais nepaneigė materialiųjų ieškinio patenkinimo prielaidų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovės priešpriešinė prievolė ištaisyti defektus (ar atlyginti defektų taisymo išlaidas) yra reali, pagrįstai sumažino atsakovės prievolę ieškovei, sumažindamas atliktų darbų (medžiagų) kainą 30 procentų nuo visos sutartos 48 780,58 Eur kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti atsakovės prievolę ieškovei šiuo metu nėra pagrindo.

36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepareiškus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstai nenagrinėjo jos argumentų dėl žalos (nuostolių) atsiradimo priežasčių ar dydžio, nevertino atsakovės pateiktų komercinių pasiūlymų ir ginčą išsprendė pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudaryto Susitarimo nuostatas ir taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.