Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-28500-869/2025 pagal pareiškėjų J. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų J. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11. Apeliantų atstovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus – 2025 m. rugsėjo 2 d. atsakymą elektroniniu paštu į pareiškėjų atstovės paklausimą dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka.

13. Apeliantų atstovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, pateiktas susirašinėjimas nėra oficialus atsakymas, iš jo nėra galimybės identifikuoti jį pateikusio notaro. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pateiktą papildomą įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

17. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) nors pareiškėjai faktiškai kartu negyvena, tačiau tarp jų egzistuoja bendri turtiniai įsipareigojimai prisiimti būtent santuokos laikotarpiu ir už kuriuos jie bendrai atsako kreditoriui; (2) formalus bendro gyvenimo nebuvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog šalys nebėra susijusios bendru ūkiu; (3) bendrų skolinių įsipareigojimų egzistavimas rodo ekonominį ryšį, kuris yra reikšmingas vertinant santuokos nutraukimą bendru sutarimu; (4) dėl 2025 m. gegužės 12 d. Kredito sutartimi prisiimtų skolinių įsipareigojimų pareiškėjai neatitinka įstatyme nurodytos sąlygos, kad sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu turi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra: (1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; (2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; (3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

21. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai (1) sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir (2) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

22. Taigi, šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų šių visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

23. Pažymėtina, jog įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio, pateiktų duomenų apie 2025 m. gegužės 12 d. sudarytą Kredito sutartį būsto pirkimui, kuria prisiimti bendri įsipareigojimai ir abu pareiškėjai yra nurodyti kredito gavėjais, duomenų apie 2025 m. gegužės 21 d. įsigytą butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors pareiškėjai ir nurodo gyvenantys skyrium, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus laiko netvarko bendro ūkio. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu konkrečiu atveju spręsdamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų J. P. ir M. P. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.