- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-643-317/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties, kuria atsisakyta priimti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-04-14 Jonavos rajono apylinkės teisme su Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gauta baudžiamoji byla, kurioje S. R. ir M. J. kaltinami padarę nusikalstamas veikas numatytas LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi bylą grąžino prokurorui vadovaudamasis LR BPK 429 str. 2d., 432 str. 2d.
Šalies argumentai
2011-04-27 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė skundą dėl 2011-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, kuriame prašo panaikinti 2011-04-21 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-28 nutartimi atsisakė priimti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog LR BPK 432 str. 2 d. numato, kad bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog jos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, teismas priima nutartį grąžinti bylą prokurorui ir ši nutartis yra neskundžiama.
Šalies argumentai
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde prašo panaikinti 2011-04-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti skundą nagrinėjimui. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, atsisakydamas priimti vyriausiojo prokuroro skundą, pažeidė BPK 253 str. ir 432 str. 2 d., nes nutartis buvo priimta neišklausius dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomonės, 2011-04-21 nutartis grąžinti bylą prokurorui priimta kai joks teisminis nagrinėjimas jau nevyko. Be to, nors BPK 432 str. 2 d. nurodo, kad nutartis neskundžiamą, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui.Apeliantas konstatuoja, jog teismas nurodė neteisingą nutarties priėmimo teisinį pagrindą.
Skundo autorius pažymi, jog Baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nusako, kad nutartį gražinti bylą prokurorui teismas priima „bylos nagrinėjimo metu", t.y. įrodymų tyrimo metu, o ne baigus tirti įrodymus bei konstatavus, kad įrodymų tyrimas baigtas. Jo nuomone, teismas priimdamas 2011-04-21 nutartį, neteisingai taikė BPK 432 str. 2 d. nuostatas, nurodydamas, kad teismo teisė grąžinti bylą prokurorui nėra siejama su konkrečia bylos nagrinėjimo teisme procesine stadija, nes įstatymų leidėjas numatė, kad tokio pobūdžio nutartis priimama „bylos nagrinėjimo teisme metu“. Dėl to, teismo 2011-04-21 nutartis priimta pažeidžiant BPK nuostatas ir negali būti neskundžiama.
Prokuroras pažymi, jog 2011-04-21 nutartyje nurodytų motyvų vertinimas yra svarbus teisės taikymo aspektu, nes spręstina, ar teismas išnaudojo visas galimybes aplinkybėms išaiškinti, ar užteko tik kelių proceso dalyvių apklausos, kad konstatuotų nepakankamą aplinkybių aiškumą. Taikydamas analogiją dėl bylos aplinkybių nustatymo, prokuroras pažymėjo, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, įpareigoja teisėją nagrinėti bylą teisme, jei bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.
Prokurorui nėra aišku, ar teisingai teismas aiškina sąvoką „bylos nagrinėjimo metas", nurodydamas, kad į šią sąvoką įeina proceso stadija, kai išnagrinėjęs bylą teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties. Toks išplėstinis minėtos sąvokos aiškinimas prieštarauja BPK 432 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.
Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties bei prokuroro skundo argumentas, konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prokuroro skundą dėl 2011-04-21 nutarties, yra teisėta iš pagrįsta.
Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2011-04-14 Jonavos rajono apylinkės teismas pagreitinto proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R. ir M. J. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. padarymu.
Apylinkės teismas nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, be to, prokuroras nesiėmė priemonių atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kuriame M. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 38 str., 2011-04-21 nutartimi pagrįstai nusprendė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui bei konstatavo, jog nutartis grąžinti bylą prokurorui yra neskundžiama.
Prokuroro teiginys, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad jo nutartis yra neskundžiama, kadangi priimta jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, yra neteisingas. Su tokiu prokuroro skundo argumentu sutikti negalima, nes LR BPK 426 str. suteikia teisę prokurorui nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra visiškai aiškios. LR BPK 432 str. 2 d. numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui ir ši nutartis yra neskundžiama. Taigi, įstatymų leidėjas būtent teismui, o ne prokurorui suteikia teisę nuspręsti, ar bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, o nusprendus, jog jos nėra aiškios, priimti neskundžiamą sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Akivaizdu, jog tokia straipsnio formuluote įstatymų leidėjas siekė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų tikslų ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Jei vadovautis skundo argumentais, teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra aiškios, turėtų priimti ydingą, o gal ir neteisingą sprendimą byloje vien dėl to, jog byla jau išnagrinėta, kas prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai ir jo principams.
Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje ir išėjęs į pasitarimų kambarį, negalėjo priimti nutarties bylą grąžinti prokurorui, nes tokią nutartį galima priimti tik bylos nagrinėjimo metu. LR Baudžiamojo proceso kodekso V dalis reglamentuoja bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Ši dalis susideda iš eilės skyrių ir skirsnių, kurie reglamentuoja procesą pirmosios instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso teisės teoriją, bylų procesą pirmosios instancijos sudaro du etapai: bylos parengimo nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimo teisme. Bylos nagrinėjimą teisme sudaro: 1) parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, 2) įrodymų tyrimas, 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis, 4) nuosprendžio priėmimas. Taigi, bylos nagrinėjimą teisme sudaro ne tik įrodymų tyrimas, bet ir baigiamosios kalbos bei nuosprendžio priėmimas, todėl teismui išėjus į pasitarimų kambarį, bylos nagrinėjimas nebuvo pasibaigęs. Apylinkės teismas, nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, nepažeisdamas LR BPK 432 str. 2 d. reikalavimų, visiškai pagrįstai ir teisėtai bylą grąžino prokurorui bei nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama. Teismas tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai atsisakė priimti prokuroro skundą dėl minėtos nutarties.Teismui nusprendus, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, turi būti laikomasi BPK 429 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros t.y. prokuroras perduoti bylą į teismą gali tik surašęs kaltinamąjį aktą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą 22 punkte išaiškinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 straipsnis), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 straipsnis) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Be to, minėto nutarimo 22.3 punkte išaiškinta, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, atvykusius nukentėjusiuosius, kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės) ir šias aplinkybes galima nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausiant naujus liudytojus, specialistus, išreikalaujant dokumentus, kitus įrodymus, skiriant ekspertizes ar atliekant kitokius BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia prokuroro dėmesį į tai, jog jo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-357/2005 ir Nr. 2K-418/2007 nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes šiose nutartyje aptartos baudžiamosios bylos, kuriose asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. yra atleistas nuosprendžiais, baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, nes M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ne teismo nuosprendžiu, o 2010-07-16 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį 2010-07-20 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Taigi, šiuo atveju teismas teisingai nurodė, jog prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 217 str. 2 d. privalėjo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir spręsti M. J. baudžiamąją atsakomybę už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti prokuroro skundą bei panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.