- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- e2-6216-1012/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01119-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. J.-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. V. 87,16 Eur skolos, 20,56 Eur palūkanų, 7,89 Eur nuostolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2013-10-01 kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti 144,81 Eur kreditą 12 mėnesių laikotarpiui bei sutiko su Vartojimo kredito sutarties sąlygomis. Ieškovas suteikė atsakovui prašytą paskolą, 2013-10-01 mokėjimo pavedimu šias lėšas pervesdamas į atsakovo sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo kredito sumą ir sutartas palūkanas grąžinti iki 2014-10-02. Suėjus nustatytam terminui, atsakovas skolos negrąžino, į raginimus neatsakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
A. G. V. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2018-02-02 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2013-10-01 kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti 144,81 Eur kreditą 12 mėnesių laikotarpiui bei sutiko su Vartojimo kredito sutarties sąlygomis. Ieškovas suteikė atsakovui prašytą paskolą, 2013-10-01 mokėjimo pavedimu šias lėšas pervesdamas į atsakovo sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo kredito sumą ir sutartas palūkanas grąžinti iki 2014-10-02. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ieškovas prašo priteisti 87,16 Eur skolą, 20,56 Eur palūkanas ir 7,89 Eur nuostolius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis).
Ieškovas ieškinyje nurodo, suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovas skolos negrąžino, todėl liko įsiskolinęs 87,16 Eur pagrindinės skolos ir 20,56 Eur palūkanų. Taip pat ieškovas, remdamasis CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 7,89 Eur nuostolių atlyginimo (palūkanų) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. birželio 19 d. pažymėdamas, jog už nurodytą kreditą buvo skaičiuojamos sutartyje numatytos 78 proc. metinės palūkanos. Tokiu būdu palūkanos per dieną sudaro 0,21666666 procento (42,00/360) nuo Kredito sumos, todėl už 180 dienų iš viso buvo paskaičiuota 34,20 Eur palūkanų. Ieškovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašo sumažina palūkanų dydį ir prašo priteisti tik 0,05 proc. dydžio nuostolius nuo laiku negrąžintos pinigų už kiekvieną už kiekvieną uždelstą dieną, todėl likusi atsakovo nepadengta nuostolių suma už terminą nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. birželio 19 d. yra 7,89 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar, kaip jau minėta, būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 87,16 Eur negrąžinto kredito bei 7,89 Eur nuostolių.
Ieškovas, remdamasis CK 6.261 straipsniu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20,56 Eur nuostolių atlyginimo (palūkanų). Nors ieškovas nurodo, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 9.1. punktą – jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir / ar nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat suėjus periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, – tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kaip minėta, šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja ieškovui atlyginti šios patirtus nuostolius ir ieškovas nurodo, kad už atsakovui suteiktą kreditą skaičiuojamos 78 proc. metinės palūkanos, t. y. – palūkanos per dieną sudaro 0,21666666 proc. nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas pradžioje paskaičiavo palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, todėl tokios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne nuostoliai (palūkanos), bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tačiau ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad savo noru vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina palūkanų dydį ir prašo priteisti tik 0,05 proc. dydžio nuostolius nuo laiku negrąžintos pinigų už kiekvieną už kiekvieną uždelstą dieną, todėl likusi atsakovo nepadengta nuostolių suma yra 20,56 Eur., t. y. iš esmės prašo priteisti nuostolius taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, todėl esant tokioms aplinkybėms, šis ieškovo reikalavimas priteisti 20,56 Eur nuostolių (palūkanų) taip pat tenkinamas.
Atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš jos ieškovo naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos 115,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-01-17, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nurodo, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 160 Eur už teisines paslaugas.
Bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto 15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 160 Eur už teisines paslaugas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos tenkinus ieškinį visiškai priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3, 00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB “Minibank”, j. a. k. 301850677, naudai 87,16 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 16 ct) skolos, 20,56 Eur (dvidešimt eurų 56 ct) mokėjimo palūkanų, 7,89 Eur (septynis eurus 89 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (115,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.