- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2YT-25601-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15402-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė Luminor Bank
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01052, 0090/18/01053, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank, antstolė Rima Gražienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. skundas, kuriuo ji skundžia antstolės Rimos Gražienės veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01052, 0090/18/01053 (b. l. 6–9). Skundu pareiškėja prašo panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-90-12612; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. raginimą įvykdyti hipoteka arba įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą Nr. 16/S-1773; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-18-90-12664; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktą; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą priima vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-18-90-12613; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. raginimą įvykdyti hipoteka arba įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą Nr. 16/S-1772; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-18-90-12663; panaikinti antstolės Rimos Gražienės 2018 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktą; nutraukti užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0090/18/01052 ir Nr. 0090/18/01053.
Pareiškėja skunde nurodo, kad kadangi antstolės Redos Vizgaudienės užvestos vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01546 ir Nr. 0074/17/01547 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos negalėjo būti užbaigtos, nes yra teismo nutartimis sustabdytos, vadinasi antstolė Reda Vizgaudienė neturėjo teisės grąžinti vykdomųjų dokumentų išieškotojai AB Luminor Bank. Tuo pačiu, išieškotoja AB Luminor Bank negalėjo šių vykdomųjų dokumentų perduoti iš naujo vykdyti kitam antstoliui, o naujasis antstolis negalėjo tokių vykdomųjų dokumentų priimti ir pradėti naujų vykdomųjų bylų. Naujasis antstolis turi pareigą tikrinti ar teisėtai jam yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai. Išieškotoja AB Luminor Bank antstolės Redos Vizgaudienės neteisėtai grąžintus vykdomuosius dokumentus perdavė vykdyti antstolei Rimai Gražienei. Antstolė Rima Gražienė, priimdama vykdymui vykdomuosius dokumentus, nepatikrino, ar teisėtai jai yra pateikiami vykdomieji dokumentai, ar prieš tai buvusios antstolės Redos Vizgaudienės vykdomosios bylos užbaigtos teisėtai. Antstolei Rimai Gražienei neturėjo būti sudėtinga patikrinti, kad dar vis galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolės Redos Vizgaudienės vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01546 ir Nr. 0074/17/01547, užvestos pagal tuos pačius išieškotojos AB Luminor Bank vykdomuosius dokumentus, yra sustabdytos. O tai reiškia, kad antstolė Reda Vizgaudienė negalėjo užbaigti savo pradėtų vykdomųjų bylų ir grąžinti AB Luminor Bank vykdomųjų dokumentų. Jei tai būtų patikrinusi, antstolė Rima Gražienė būtų nustačiusi, kad ji negali priimti vykdyti AB Luminor Bank vykdomųjų dokumentų, nes antstolė Reda Vizgaudienė yra neteisėtai nutraukusi vykdomąsias bylas ir tuos vykdomuosius dokumentus neteisėtai grąžinusi išieškotojai AB Luminor Bank. Antstolės Rimos Gražienės veiksmai bei priimti patvarkymai, kiti procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes atsiradę kaip pasėka neteisėtų antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, pačios antstolės Rimos Gražienės neteisėtų veiksmų / neveikimo (nepatikrinimo ar teisėtai priima vykdymui išieškotojos AB Luminor Bank pateiktus vykdomuosius dokumentus) ir tokie veiksmai / neveikimas pažeidžia vieną iš pagrindinių teisės principų, jog „iš neteisės negali atsirasti teisė“.
Suinteresuotas asmuo antstolė Rima Gražienė pateikė byloje patvarkymą dėl skundo netenkinimo (b. l. 4–5).
Patvarkyme nurodo, kad antstolė Rima Gražienė gavusi AB Luminor Bank pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš UAB „Elektros gelmė“ nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdymui: 1) vykdomuosius dokumentus pateikė tam teisę turintis asmuo, 2) skolininkės buvimo vieta – Kauno mieste, todėl vykdomieji dokumentai vykdytini antstolės Rimos Gražienės, kuri vykdo veiklą Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijoje, 3) vykdomųjų dokumentų turinys atitinka jam keliamus reikalavimus, 4) vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdomuosius dokumentus nustatyta nebuvo. Skolininkė UAB „Elektros gelmė“ teigia, kad antstolė Rima Gražienė privalėjo patikrini, ar teisėtai antstolė Reda Vizgaudienė užbaigė vykdomąsias bylas ir ar teisėtai vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojai AB Luminor Bank. Pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumą tikrina ne kiti antstoliai, o teismai, kurių teritorijoje antstoliai vykdo savo veiklą. Todėl tikrinti teisėtai ar ne antstolė Reda Vizgaudienė užbaigė vykdomąsias bylas yra ne antstolės Rimos Gražienės kompetencija. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas sustabdė antstolės Redos Vizgaudienės vykdymo veiksmus, t. y. teismas sprendžia antstolės veiksmų teisėtumą, o ne išieškotojos. Todėl vykdymo veiksmų sustabdymas negalėjo sukliudyti AB Luminor Bank pasinaudoti savo teisėmis ir atsiimti vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš UAB „Elektros gelmė“ bei pateikti juos vykdyti iš naujo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB Luminor Bank pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos skundą (b. l. 26–28).
Atsiliepime nurodo, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomųjų dokumentų, nes nebuvo akivaizdžių kliūčių numatytų įstatyme vykdomajam dokumentui priimti. Tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas sustabdė antstolės Redos Vizgaudienės atliekamus vykdymo veiksmus, nėra pagrindas nepriimti išieškotojos pateiktų vykdomųjų dokumentų vykdymui, nes teismas nagrinėja antstolės Redos Vizgaudienės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, o ne išieškotojos. Be to, teismo antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų įvertinimas nedaro jokios įtakos antstolės Rimos Gražienės veiksmams. Vykdymo veiksmų sustabdymas nedraudžia išieškotojai pasinaudoti teise atsiimti vykdomąjį dokumentą nepaisant to, jog yra sustabdyti vykdymo veiksmai dėl aplinkybės, jog yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Išieškotoja, susigrąžinusi vykdomąjį dokumentą, turi teisę per 5 metus nuo vykdomojo dokumento grąžinimo vėl jį pateikti vykdyti. Šiuo atveju negalioja joks draudimas išieškotojai pasinaudoti šia teise. Jokių išimčių, dėl kurių vykdomojo dokumento grąžinimas gali būti atidėtas, įstatymas nenumato, t. y. teisės normos visiškai neriboja išieškotojo teisės bet kada iki pilno jo įvykdymo susigrąžinti vykdomąjį dokumentą iš antstolio. Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą buvo žinoma apie tai, jog bankas susigrąžino vykdomuosius dokumentus, tačiau teismas nekonstatavo jokio antstolės veiksmų neteisėtumo tuo aspektu, jog antstolė grąžino vykdomuosius dokumentus, nors byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai. Be to, priėmus šią nutartį baigė galioti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jokie teisės aktai nenustato antstoliui nei pareigos, nei teisės kvestionuoti kito antstolio atliekamų veiksmų bei priimamų patvarkymų. Todėl antstolė Rima Gražienė neturėjo teisės tikrinti antstolės Redos Vizgaudienės priimtų patvarkymų teisėtumo. Išieškotojai paprašius grąžinti vykdomuosius dokumentus antstolė Reda Vizgaudienė privalėjo nedelsiant, t. y. nelaukiant kol bus baigti nagrinėti skundai dėl jos veiksmų, juos grąžinti išieškotojai bei užbaigti vykdomąsias bylas. Antstolė Rima Gražienė nepažeidė skolininkės ir išieškotojos interesų.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (b. l. 31–32) (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėja nurodo, kad kadangi antstolės Redos Vizgaudienės užvestos vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01546 ir Nr. 0074/17/01547 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos negalėjo būti užbaigtos, nes yra teismo nutartimis sustabdytos, vadinasi antstolė Reda Vizgaudienė neturėjo teisės grąžinti vykdomųjų dokumentų išieškotojai AB Luminor Bank. Tuo pačiu, išieškotoja AB Luminor Bank negalėjo šių vykdomųjų dokumentų perduoti iš naujo vykdyti kitam antstoliui, o naujasis antstolis negalėjo tokių vykdomųjų dokumentų priimti ir pradėti naujų vykdomųjų bylų. Antstolė Rima Gražienė, priimdama vykdymui vykdomuosius dokumentus, nepatikrino ar teisėtai jai yra pateikiami vykdomieji dokumentai, ar prieš tai buvusios antstolės Redos Vizgaudienės vykdomosios bylos užbaigtos teisėtai.
Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas tik dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų, o ne dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, todėl teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, nes tai yra ne šios bylos dalykas.
Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
CPK 631 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Sutiktina su antstolės ir išieškotojos argumentais, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas sustabdė antstolės Redos Vizgaudienės vykdymo veiksmus, t. y. teismas sprendžia antstolės veiksmų teisėtumą, o ne išieškotojos. Todėl vykdymo veiksmų sustabdymas negalėjo sukliudyti AB Luminor Bank pasinaudoti savo teisėmis ir atsiimti vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš UAB „Elektros gelmė“ bei pateikti juos vykdyti iš naujo. Išieškotoja AB Luminor Bank per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikė Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. 14-5334 ir Nr. 5332 vykdyti antstolei Rimai Gražienei, kuri 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti (v. b. l. 12, 13, CPK 631 straipsnio 3 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 651 straipsnis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 2YT-10888-650/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
Antstolė Rima Gražienė patikrinusi, nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, todėl pagrįstai patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo juos vykdyti.
Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog antstolė Rima Gražienė turėjo patikrinti, ar prieš tai buvusios antstolės Redos Vizgaudienės vykdomosios bylos užbaigtos teisėtai ir tai nustačius negalėjo priimti vykdyti AB Luminor Bank vykdomųjų dokumentų, nes antstolė Reda Vizgaudienė yra neteisėtai nutraukusi vykdomąsias bylas ir tuos vykdomuosius dokumentus neteisėtai grąžinusi išieškotojai AB Luminor Bank. Nustatytina, kad antstolio veiksmų teisėtumą tikrina ne kiti antstoliai, o teismai, kurių teritorijoje antstoliai vykdo savo veiklą. Todėl tikrinti teisėtai ar ne antstolė Reda Vizgaudienė užbaigė vykdomąsias bylas yra ne antstolės Rimos Gražienės kompetencija (CPK 510 straipsnis).
Tai, kad buvo sustabdyti antstolės Redos Vizgaudienės vykdymo veiksmai, negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstolei Rimai Gražienei teisę atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius įrašus, kadangi toks antstolės veiksmas pažeistų išieškotojos teisėtus interesus ir prieštarautų esminiam vykdymo procesui – tikslui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad pareiškėja neįrodė, kad antstolei Rimai Gražienei priimant vykdomuosius įrašus vykdyti buvo akivaizdžios kliūtys juos priimti. Akivaizdumas turi būti matomas, o ne menamas ar nuslėptas nuo kitų proceso dalyvių – antstolio.
Aiškumo dėlei, pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3651-323/2018 nutarė pareiškėjos UAB „Elektros gelmė“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3144-618/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Redos Vizgaudienės žinioje esančių vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos BUAB „Elektros gelmė“, sustabdymą (b. l. 11–14, 15–17).
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1059-524/2018 nutarė palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį (b. l. 38–44).
Apibendrinus nustatytina, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus teismo motyvus, teismas konstatuoja, kad antstolė Rima Gražienė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, antstolės veiksmai nepažeidžia skolininkės interesų. Antstolės priimti patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, kad kadangi pareiškėja iš esmės skundžia tik antstolės patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, ir nurodo savo argumentus tik dėl šio antstolės veiksmo, dėl kitų pareiškėjos prašymų nepasisakytina.
Dėl bylos sustabdymo
2018 m. lapkričio 8 d. gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvestą civilinę bylą Nr. 2YT-25601-454/2018 iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad kol Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nėra priimta įsiteisėjusi nutartis, kuria būtų išnagrinėti antstolės Redos Vizgaudienės veiksmai užbaigiant vykdomąsias bylas pareiškėjos atžvilgiu, nėra pagrįsta nagrinėti civilinę bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų. Pareiškėja mano, kad šios bylos yra išimtinai susijusios.
Pažymėtina, kad nustačius, jog šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas tik dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų, o ne dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą, nes šią civilinę bylą galima išnagrinėti išsprendus antstolės Rimos Gražienės veiksmus, nelaukiant kol bus išspręsta kita civilinė byla dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų. Antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų įvertinimas kitoje civilinėje byloje nedaro jokios įtakos antstolės Rimos Gražienės veiksmams ir nekliudo teismui išnagrinėti šią civilinę bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 162³ straipsnis).
Teismui atmetus pareiškėjos skundą, iš pareiškėjos priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,68 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01052, 0090/18/01053 atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“, į. k. 302874236, 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.