Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. D. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 7 d., 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), D. D. vairuodamas automobilį Audi Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklaustas 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – neneigė, kad padarė eismo įvykį, tačiau paaiškino, kad nejautė automobilių susidūrimo. Eismo įvykį padarė važiuodamas atbuline eiga, tamsiame kieme, jo automobilyje garsiai grojo muzika. Šalia sėdėjo draugas, jis taip pat nieko negirdėjo. Kai draugas atidarė duris, girdėjo signalizaciją, tačiau kur – nematė. Kitą rytą jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, jog jis padarė eismo įvykį. Nuėjo iki mašinos, apžiūrėjo ir jo automobiliui Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pabraižytas galinis dešinės pusės buferis. Žalą atlygino (b. l. 44).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad įvykio dieną sėdėjo kambaryje su sūnumi ir išgirdo smūgį, paskui išgirdo signalizaciją. Nuėjo pasižiūrėti į virtuvę ir matė, kaip pro jų mašiną Ford Focus pravažiuoja kitas automobilis. Užsirašė pravažiuojančio automobilio numerį, automobilis buvo stabtelėjęs. Po penkių minučių grįžo vyras, ji nurodė jam pažiūrėti, ar jų mašina neapdaužyta. Vyras nuėjo apžiūrėti ir pastebėjo, kad apgadintos galinės kairės pusės durelės (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad įvykio dieną buvo išėjęs su dukra, grįžtant namo už poros šimtų metrų išgirdo signalizacijos ir stuktelėjimo garsus. Parėjo namo, jam žmona pasakė, kad jų automobilį kažkas įbrėžė. Nuėjo apžiūrėti, buvo įrėžtos dvi detalės, galinis sparnas ir galinės kairės pusės durys. Jo žmona matė, kas apgadino jų automobilį, užsirašė numerius. Iškvietė policiją, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žalą atlygino, atsiprašė (b. l. 52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad įvykio dieną apžiūrėjo apgadintą automobilį, įvykio vietoje darė fotonuotraukas. Patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 4) užfiksuotas aplinkybes (b. l. 53).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. D. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą dėl eismo įvykio, iš kurio vienas vairuotojas pasišalino. Su kolega R. P. paėmė paaiškinimą iš liudytojų, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, padarė fotonuotraukas, surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 53).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugę ir paskambino draugui D. D., jog jį atvažiuotų paimti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvažiavo, paėmė jį ir išvažiavo iš kiemo. Jokio smūgio nejautė, buvo vakaras, tamsu, apie 22 val., išvažinėjo iš kiemo atbulomis, gal ir girdėjo kaukiant signalizaciją, tačiau mašinoje garsiai grojo muzika (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė automobilių kontakto, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. D. D. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojos K. B. parodymai, jog įvykio dieną ji, būdama namuose, išgirdo smūgį, paskui išgirdo signalizaciją, pro virtuvės langą matė, kaip pro jų šeimos automobilį pravažiuoja kitas automobilis, užsirašė pravažiuojančio automobilio numerius. Grižus vyrui nurodė, kad galimai jų automobilis buvo apgadintas, todėl vyras nuėjo automobilį Ford Focus apžiūrėti ir rado apgadinimus (b. l. 51-52). Liudytojos K. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos vyro, teismo posėdžio metu liudytojo apklausto G. B. parodymai apie tai, kad įvykio dieną jis buvo lauke, netoli namų girdėjo signalizacijos ir stuktelėjimo garsus, o grižus namo žmona pasakė, kad jų automobilis galimai apgadintas, apžiūrėjus automobilį pastebėjo apgadinimus ir iškvietė policiją (b. l. 52). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojų K. B. ir G. B. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų R. P. ir L. D. duoti paaiškinimai, kurie atvyko į įvykio vietą ir joje buvo tik vienas automobilis, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio įvykio vietoje nebuvo (b. l. 53).

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 32-37). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas ant automobilio Ford Focus atitinka automobilio Audi A6 apgadinimus, ant automobilių esančios braukimo žymės akivaizdžiai matomos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), G. B. paaiškinimas (b. l. 6), K. B. paaiškinimas (b. l. 7).

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo R. K. parodymais, kadangi R. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, įvykio metu jie buvo kartu, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas D. D., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti D. D. administracinės atsakomybės.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. D. įgalioto atstovo advokato Vytauto Merkšaičio nurodytos aplinkybės dėl to, kad D. D. vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 54), nagrinėjamu atveju nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei automobiliams padarytos žalos mastą, kontaktų pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, aplinkybę, kad susidūrus automobiliams įsijungusią signalizaciją girdėjo tiek liudytoja K. B., tiek liudytojas G. B., darytina išvada, kad D. D. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), D. D. vairuodamas automobilį Audi Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. D. D. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. D. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

D. D. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061335861. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.