Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-04-26 nutarimu A. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, nubaudė 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2016-06-28 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-26 nutarimas paliktas nepakeistas ir A. K. apeliacinis skundas netenkintas.

A. K. 2017-04-06 (reg. data 2017-04-10) pateikė teismui prašymą sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, terminą (reg. Nr. GD-1708). Nurodė, kad teisė vairuoti reikalinga ieškantis darbo bei siekiant padidinti savo pajamas. Prašymą grindžia sunkia materialine padėtimi, kadangi yra pirmo kurso studentė Mykolo Romerio universitete Vilniuje, studijos mokamos, o šeimoje dirba tik mama. Kadangi mama gauna minimalų darbo užmokestį, pinigų neužtenka dienpinigiams ir pragyvenimui Vilniuje. Vykimas visuomeniniu transportu į darbą sudaro papildomas išlaidas bei užima daug laiko. Baudą sumokėjo, išklausė papildomus vairuotojų mokymo kursus. Suprato savo poelgio pasekmes, gailisi dėl padarytų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

A. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. buvo nubausta už tai, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovėjimui paliktą kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ją apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešdama policijai ir nukentėjusiajam. Tai laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.). Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Todėl, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Kauno apygardos teismo 2015-11-10 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1092-397/2015). Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytus tikslus.

Ta aplinkybė, jog A. K. vairuotojo pažymėjimas reikalingas siekiant rasti darbą ir pagerinti savo turtinę padėtį, atsižvelgiant į ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų pavojingumą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. pateiktą prašymą motyvuoja sunkia materialine padėtimi, tačiau pareiškėja pateikė tik nefinansuojamų studijų sutartį tarp A. K. ir Mykolo Romerio universiteto, jokie kiti įrodymai nepateikti. Atsižvelgtina ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-283-814/2016 nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atsižvelgta į A. K. padarytų teisės pažeidimų pavojingumą, A. K. asmenybę (jauno amžiaus, gimnazijos mokinė) ir sušvelninta jos atsakomybė, t. y. skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. taikytas ATPK 30¹ str. Pažymėtina, jog apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėja dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kalta pati pažeidėja.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS KPP pateikta pažyma, A. K. po 2014-04-26 nutarimo priėmimo ir nuobaudos jai skyrimo 2016-09-19 padarė naują administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d. Taigi darytina išvada, kad prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų galima pagrįsti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą, o ta aplinkybė, kad dėl šios teisės atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patiria nepatogumus, nėra pagrindas pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, todėl nėra pagrindo A. K. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.