- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-425-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15875-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- J. Č., A. K., Z. Č., K. Š., M. S., V. S., A. J., M. R.
- Advokatai
- Romualdas Drakšas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mindaugo Povilansko ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Č. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, J. Č. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (M. T. (M. T.) epizode) ir jai paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės dydį buvo įskaitytas J. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 9 d. 10.00 val. iki 2015 m. birželio 10 d. 17.05 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir J. Č. paskirta galutinė 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dalyje pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (R. L. epizode), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (M. T. epizode), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (T. B. (T. B.) epizode), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (J. T. (J. T.) epizode), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (F. S. (F. S.) epizode) buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. K., Z. Č., K. Š. (K. Š.), M. S. (M. S.), V. S. (V. S.), A. J. (A. J.), M. R., A. J. (A. J.), tačiau apeliaciniai skundai dėl šių asmenų paduoti nebuvo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. Č. nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: ji, būdama iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. K., 2015 m. sausio 15 d. įkalbėjo M. T. sudaryti „Luminor Bank“ AS (buvęs – AB „DnB“ bankas) elektroninių paslaugų teikimo sutartį, o pastarajam sutikus, ji, J. Č., kartu su A. K. nuvežė M. T. į „Luminor Bank“, AS banko skyrių, esantį Prekybos centre „Ozas“, adresu Ozo g. 18, Vilnius, M. T. nuėjus į banką, sudarius elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei į šiame banke turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešus prieš tai A. K. jam duotus 2,00 Eur, M. T. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. sausio 15 d. 16.07 val., savo vardu išduotus „Luminor Bank“ AS (buvęs – AB „DnB“) banko elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą, prisijungimo slaptažodį bei kintamų kodų kortelės duomenis su unikaliais prisijungimo prie nukentėjusiojo M. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor Bank“ AS banke, kodais, atidavė jai, J. Č., ir A. K.. Tokiu būdu ji, J. Č., kartu su A. K. šiuos svetimus M. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai įgijo ir juos laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką ir nenustatytoje vietoje. Šiais savo veiksmais J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. Č. gynėjas advokatas (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajai paskirti mažesnio dydžio bausmę.
2.1. Apelianto vertinimu, J. Č. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl yra neteisinga. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos šeimyninę padėtį bei realias galimybes per du mėnesius sumokėti tokio dydžio baudą. Taip pat teismas nevertino tokių veiksmų atlikimo galimų neigiamų pasekmių nuteistosios mažamečiams vaikams.
2.2. Pažymima, kad J. Č. turi penkis mažamečius vaikus, šiuo metu laukiasi šeštojo. Ji netekėjusi, dėl to vaikų priežiūra užsiima viena, gyvena iš vaikams skirtų pašalpų. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad nuteistajai paskirta bauda yra pernelyg didelė, viršija nuteistosios mėnesines pajamas, todėl ją sumokėti yra objektyviai neįmanoma.
2.3. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji šiuo metu dirbti negali, kadangi laukiasi ir turi rūpintis savo penkiais mažamečiais vaikais, nepriklausomai nuo to, kad ji yra darbinga. Be to, nuteistoji neturi išsilavinimo, todėl net ir dirbdama du mėnesius objektyviai negali surinkti ir sumokėti 1 807,68 Eur. Tokio dydžio baudą nuteistoji galėtų sumokėti tik panaudodama kelių mėnesių vaikų išlaikymo pašalpas, tačiau tokiu atveju ji rizikuotų savo ir savo vaikų sveikata bei negimusio kūdikio gyvybe.
2.4. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, tokia situacija neabejotinai prieštarauja teisingumo principui ir rodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino skirtos bausmės tikrojo poveikio nuteistajai ir jos mažamečiams vaikams. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio BK 47 straipsnio nuostatomis, nuteistajai paskirtą bausmę galima mažinti ir paskirti tinkamą bausmę įvertinus visas individualias J. Č. gyvenimo aplinkybes. Tai padaryti iš esmės būtina, kadangi taip bus išvengta bausmės vykdymo mažamečių vaikų sąskaita.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios J. Č. gynėjo advokato apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma paskirti mažesnio dydžio baudos bausmę. Skunde pabrėžiama, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistosios šeimyninę padėtį, realias galimybes per du mėnesius sumokėti tokio dydžio baudą, taip pat, kad teismas nevertino paskirtos baudos galimų neigiamų pasekmių nuteistosios mažamečiams vaikams. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
8. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas bendrininkų grupėje (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), nenustatyta jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į jos asmenybę – jauno darbingo amžiaus, netekėjusi, auginanti 5 mažamečius vaikus, nedirbanti, pateiktais duomenimis registruojasi Užimtumo tarnyboje (37 t., b. l. 139), 2023 m. vasario 6 d. duomenimis bausta administracine tvarka už smulkiąją vagystę, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (38 t., b. l. 73), teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (38 t., b. l. 23–26), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 35 MGL dydžio bauda, tačiau nagrinėjamu atveju padaryta veika dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio priėmimo, po to nebuvo teista, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra (24 t., b. l. 144–147).
10. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat proceso trukmę, konstatavo, kad J. Č. skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį – 50 MGL. Pritaikius BK 66 straipsnį, paskirta galutinė 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda. Skundžiamame nuosprendyje išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad, vadovaujantis BK 47 straipsniu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), už apysunkį nusikaltimą galima skirti minimalią 1 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos 48 MGL dydžio baudos bausmės nėra jokio pagrindo mažinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis yra net 10 kartų mažesnis nei šios sankcijos vidurkis. Tokia bausmė ir jos dydis savaime negali būti vertinami kaip per griežti ir neteisingi.
12. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su mažamečių vaikų auginimu, egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu, kurios nesutrukdė nusikalsti. Kaip matyti iš bylos duomenų (37 t., b. l. 132–137), nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką J. Č. padarė turėdama 3 vaikus. Taip pat akcentuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu J. Č. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už veikas, kurių viena padaryta 2013 m. rugsėjo 3 d. (38 t., b. l. 23–26), o vienas iš vaikų gimė 2013 m. rugsėjo 4 d. (37 t., b. l. 132–137). Taigi ir tuo metu buvęs nėštumas nesutrukdė daryti nusikalstamos veikos. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu J. Č. nuteista, be kita ko, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos, padarytos nuo 2013 m. lapkričio 12 d.). Taigi, praėjus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams po vaiko gimimo ji jau darė nusikalstamas veikas. Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės atmetamos kaip nepagrįstos, nes tokios su mažamečiais vaikais ir nėštumu susijusios aplinkybės, egzistavusios ir anksčiau, nesutrukdė nuteistajai daryti nusikalstamas veikas. Tai kaip tik rodo nuteistosios nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir paisyti visuotinai priimtinų elgesio normų.
13. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad nuteistoji viena prižiūri ir išlaiko vaikus, iš esmės gyvena iš jiems skirtų pašalpų. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga. Kaip matyti iš bylos medžiagos (37 t., b. l. 133–137), visų vaikų tėvas yra A. K., kuris yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis, nurodęs, kad vykdo individualią veiklą, ir su kuriuo nagrinėjamu atveju nuteistoji veikė bendrininkų grupėje, todėl skunde nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad J. Č. turi būti paskirta mažesnio dydžio baudos bausmė.
14. Skunde įvardijamos neigiamos baudos pasekmės mažamečiams vaikams kaip tik turėjo būti įvertintos pačios nuteistosios prieš padarant nusikalstamą veiką. Turėdama mažamečių vaikų ji turėjo suprasti, kad nusikalstamos veikos padarymas jai ir jos vaikams sukels neigiamą poveikį. Pažymėtina, kad mažamečių vaikų turėjimas ir nėštumas savaime negali sukurti nebaudžiamumo jausmo.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai J. Č., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. Č. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.