- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 2VP-22266-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16809-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Skolininkas
- (duomenys neskelbtini)
- Kreditorius
- Libava Trans Holding
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo S. M., suinteresuoti asmenys skolininkas – (duomenys neskelbtini), išieškotojas – Libava Trans Holding, skolininko vadovas – S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolis Darius Stakeliūnas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis vykdo privesrtinį išieškojimą iš skolininko UAB ,,Lietmaz-Servis Ekspedicija“, išieškotojo Libava Trans Holding naudai. Antstolis nustatė, kad skolininko vadovas yra S. M.. 2020-04-01 skolininko oficialiais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas antstolio reikalavimas per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei lėšas kredito įstaigose. Taip pat pateikti kasos knygą bei įmonės pagrindinių priemonių sąrašą. Iki šiol antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti. Antstolis teismo prašo bausti UAB ,,Lietmaz-Servis Ekspedicija“ vadovą už antstolio reikalavimų nevykdymą ir skirti vienkartinę 500,00 Eur dydžio baudą.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko (duomenys neskelbtini) išieškotojo Libava Trans Holding naudai.
Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, remdamasis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad skolininko (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2007 m. vasario 9 d. yra S. M.. Antstolis 2020 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-32-2224 dėl skolininkui priklausančio turto nurodymo bei patvarkymą Nr. S-20-32-2225 dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, kuriais pareikalavo per 5 dienas nuo raštų įteikimo dienos pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei lėšas kredito įstaigose. Taip pat pateikti kasos knygą bei įmonės pagrindinių priemonių sąrašą bei sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas. Minėti patvarkymai buvo išsiųsti tik elektroniniais paštais: (duomenys neskelbtini).
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovas yra įgaliotas vadovauti įmonės veiklai (vidinis atstovavimas), atstovauti įmonės interesus santykiuose su kitais subjektais (išorinis atstovavimas) bei savo kompetencijos ribose vykdant jam suteiktus įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, todėl jam nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų jam atsiranda su tuo susijusi atsakomybė.
Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje (vykdymo procesas). Taigi antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai). Taip pat procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 604, 605 straipsniai. Minėtos įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos tik formaliai, o turėtų būti įvertinamos ir aplinkybės, ar asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, turėjo galimybę susipažinti su dokumento turiniu.
Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad teisės normas teismas taiko ne statiškai, formaliai, o atsižvelgdamas į individualios situacijos teisinių santykių ypatybes ir nustatyto teisinio reglamentavimo tikslus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad patvarkymai, už kurių nevykdymą antstolis prašo skirti baudą, buvo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog G. P. skolininko vadovu buvo tik iki 2019 m. spalio 29 d., ir nors Juridinių asmenų registro išraše nurodytas elektroninio pašto adresas yra likęs, tačiau antstolio reikalavimų siuntimo metu šis asmuo jau apie 5 mėnesius nebeturėjo ryšių su skolininku (nebebuvo jo vadovu). Taip pat reikalavimus antstolis siuntė ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas skolininko internetinės svetainės tinklapyje. Iš vykdomoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis anksčiau priimtus procesinius dokumentus siuntė skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti, nurodant, kad ,,UAB šiuo adresu jau nėra“.
Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 2, 4 d.). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog procesiniai antstolio patvarkymai buvo siųsti skolininko registruotos buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre galioja nuo 2019 m. lapkričio 14 d. Taip pat nėra jokių duomenų, jog antstolis išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo galimybę juos įteikdamas Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko vadovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Taigi bylos duomenys patvirtina, jog antstolis kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais procesinių dokumentų skolininkui neįteikinėjo, todėl vertintina, kad antstolis neišnaudojo visų įstatyme numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad juridiniam asmeniui skirtas antstolio procesinis dokumentas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis įteikiamas juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui, o šių asmenų neradus – bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Nepavykus aukščiau nurodyta tvarka įteikti procesinių dokumentų, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso dokumentai skolininkui buvo siunčiami tik elektroniniais paštais, kurie teismo vertinimu nėra visai patikimi. Pažymėtina, jog nepagrįstai antstolio priimtų reikalavimų nebuvo bandoma įteikti (siųsti) skolininko (juridinio asmens) registruotos buveinės adresu, vadovui registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Nors iš vykdomosios bylos duomenų (konkrečiai iš vykdomojoje byloje esančio JAR išrašo) matyti, jog skolininko vadovas bei akcininkas S. M. viešai buvo nurodęs (deklaravęs) duomenis registre apie savo gyvenamąją vietą, ir tokie duomenis antstoliui turėjo būti žinomi. Antstolio priimtuose patvarkymuose su reikalavimais nurodytus konkrečius veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas šių patvarkymo turinys, t. y. apie šiuos reikalavimus bei apie vykstantį vykdymo procesą asmuo informuotas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, teismo nuomone, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Tokiu būdu antstolis siekdamas tinkamo neformalaus įteikimo (realaus skolininko informavimo apie vykdymo procesą bei apie priimtus konkrečius vykdymo proceso dokumentus) pagal CPK 123 str. nuostatas, turėjo pareigą naudotis ir kitomis proceso įstatyme numatytomis dokumentų įteikimo galimybėmis, t. y. siųsti dokumentus juridinio asmens registruotos buveinės adresu, juridinio asmens vadovui viešame registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu.
Pažymėtina, kad antstolis įstatymo nuostatomis turi vadovautis ne formaliai, bet atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog realiai UAB ,,Lietmaz-Servis Ekspedicija“ vadovas negavo antstolio patvarkymų, už kurių nevykdymą prašoma skirti baudą, esant neišnaudotai galimybei dokumentus persiųsti skolininko registruotos buveinės ar/ ir vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismo vertinimu, būtų paprasčiausiai neteisinga skolininko vadovo atžvilgiu taikyti procesinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad kiekviena teisinė situacija turi būti vertinama ir per teisingumo bei protingumo principų prizmę. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra duomenų apie patvarkymų, kurių pagrindu prašoma skirti bauda, realų įteikimą skolininkui. Taip pat į bylą nepateikta ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininko vadovui, nurodytam Juridinių asmenų registre – S. M., kitu būdu tapo žinoma informacija apie antstolio priimtus patvarkymus ir dėl to jam kilo pareiga juos vykdyti.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad bauda skiriame su tikslu paskatinti skolininką greičiau įvykdyti prievolę, o skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju remtis vien Juridinių asmenų registre nurodytu nebegaliojančiu bendrovės buveinės adresu ir elektroniniu paštu antstolio patvarkymo įteikimo atveju yra nepakankama ir laikyti bendrovės vadovui procesinius dokumentus įteiktais tinkamai, jų realiai neįteikus. Prašymas skirti baudą per se (savaime) neužtikrina vadovo pareigos įvykdyti antstolio reikalavimus. Bauda gali pasiekti savo tikslus, kai įmonės vadovas buvo informuotas apie reikalavimą, ir teismui yra pateikti duomenys, jog vadovas raštu ir/ar kitokia forma atsisakė jį vykdyti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nesant patikimų duomenų apie faktišką patvarkymų, kurių pagrindu prašoma skirti bauda, įteikimą skolininko vadovui nėra pagrindo teigti, jog jam tapo žinoma apie patvarkymuose nurodytas pareigas bei, kad dėl tokių pareigų nevykdymo atsiranda pagrindas jam taikyti atsakomybę, sukeliančią neigiamus turtinius padarinius.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką bauda asmeniui už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti paskirta tik nustačius, kad jam buvo žinoma apie antstolio reikalavimus. Aplinkybė, kad skolininko darbdaviui bei jo vadovui realiai neįteiktas patvarkymas dėl skolos išieškojimo nereiškia, kad bendrovės vadovas tikslingai trukdo vykdymo procesui, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo skirti baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 593 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.