Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

2020-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-69-780/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
II-69-780/2020
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00046-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Pažeidėjas
V. T.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-69-780/2020Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00046-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo adminis­tra­ci­nio teisės nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-434-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-434-2020 V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020-03-10, 22.45 val. Lazdijų r. sav., Agarinių k., vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1, 8 punktą, 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože atliko lenkimo manevrą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pažeidė kelio ženklo Nr. 109 reikalavimus.

Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. prašo šį nutarimą panaikinti arba pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant piniginę baudą (b. l. 7–9).

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad kurį laiką važiavo mažesniu, nei leistina greičiu paskui automobilių koloną ir laukė kelio atkarpos, kur būtų saugu atlikti lenkimo manevrą, ir pripažįsta, kad žiūrėdamas į iš priekio atvažiuojančius automobilius nepastebėjo kelio ženklo Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės). Prasilenkęs su dviem transporto priemonėmis matė, kad kelias laisvas ir pradėjo lenkti koloną. Kelias toje vietoje buvo pažymėtas siaura brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.5 punktas), todėl toje vietoje lenkimo manevras nėra draudžiamas. Ištisinę liniją jis privažiavo tuo momentu, kai jo automobilis susilygino su policijos automobiliu sankryžoje, o lenkimo manevrą užbaigė kirsdamas ištisinę liniją atgal į savo eismo juostą. Jis neturėjo tyčios padaryti nusižengimą, nes susiklosčiusioje situacijoje buvo tamsus paros metas, kelio ženklinimas buvo prieštaringas - iš vienos pusės prie kelio įrengtas kelio ženklas Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės), o iš kitos pusės kelio horizontalus ženklinimas leido atlikti lenkimo manevrą, nes kelyje buvo tik siaura brūkšninė linija (KET 3 priedo 1.5 punktas). Skunde nurodyta, kad atsakomybė už administracinius teises pažeidimus, numatytus ANK 420 ir 417 straipsniuose, atsiranda kai pažeidimai daromi tyčia, todėl nesant jo tyčios prašė nutraukti bylą, tačiau posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad kelio ženklo nepastebėjimas nepašalina atsakomybės, tik mano, kad policija skirdama nuobaudą ne į visas aplinkybes atsižvelgė. Prašo dėl netyčinio taisyklių pažeidimo neskirti administracinio poveikio priemonės, nes jo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik jis ir buhalterė ir jam būtina teisė vairuoti, be kurios jis negalės dirbti ir gauti pajamų. Jam reikia važinėti pas klientus ir konsultuoti dėl parduodamų įrankių, be to, jis turi įmonę Baltarusijoje ir tenka labai dažnai į ją važiuoti. Taip pat turi paskolą, kurios negalės grąžinti, jeigu negalės dirbti ir užsidirbti. Jis nėra piktybinis pažeidėjas ir prašo skirti tik baudą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta (b. l. 16). Atsiliepime prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad paskirta minimali sankcijoje nustatyta administracinio poveikio priemonė, išskirtinių aplinkybių švelninti paskirtą priemonę nėra. V. T. yra baustas už KET pažeidimus ir šis pažeidimas nėra atsitiktinis, o jo elgesys rodo, kad taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą. ANK 34 straipsnio 5 dalis taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o tokių aplinkybių nėra (b. l. 17–18).

Tarnybiniame vyriausiojo patrulio G. C. pranešime nurodyta, kad 2020-03-10, apie 22.45 val. V. T. vairuojamas automobilis aplenkė patrulinį automobilį ir dar du automobilius kirsdamas ištisinę liniją ir pažeidė kelio ženklo Nr. 109 reikalavimus (administracinio teisės nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-434-2020 b. l. 5).

Vaizdo įraše matyti, kad V. T. vairuojamas automobilis pravažiavo kelio ženklą Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės), lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas siaurą brūkšninę liniją (KET 3 priedo 1.5 punktas), tačiau policijos automobilį aplenkė važiuodamas sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės, kai kelio žymėjimas toje vietoje buvo „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedo 1.1 punktas), o į savo eismo juostą grįžo kirsdamas šią išsitinę liniją (administracinio teisės nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-434-2020 b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl V. T. veiksmų kvalifikavimo

Aukščiau aptartas vaizdo įrašas patvirtina, kad V. T. lenkimo manevrą atliko važiuodamas per sankryžą su šalutiniu keliu iš dešinės ir į savo eismo juostą jis grįžo jau pravažiavęs šią sankryžą bei kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šis vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kad V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1. punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, nes sankryža buvo pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir joje kelio žymėjimas buvo - „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedo 1.1 punktas).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta alternatyvi atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, arba 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, arba 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, arba 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, arba 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šio teisinio reguliavimo ir aptartų įrodymų kontekste pripažintina, kad V. T., aplenkdamas policijos automobilį sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto reikalavimą, draudžiantį lenkti sankryžoje, todėl jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš nurodytų alternatyvių pažeidimų - lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tai reiškia, kad priimant skundžiamą nutarimą jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Kaltės forma dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Skunde nurodomas argumentas, kad V. T. nepastebėjo įspėjamojo ženklo apie priekyje esančią sankryžą ir neturėjo tyčios lenkti sankryžoje nešalina jo atsakomybės, nes kelio ženklų nepastebėjimas neatleidžia nuo atsakomybės už jų pažeidimą. Vairuotojai privalo būti atidūs, sekti kelio ženklus ir jais vadovautis jeigu tam nėra objektyvių dirbtinių kliūčių. Šiuo atveju vaizdo įrašas patvirtina, kad kelio ženklas buvo gerai matomas, jis nebuvo nusuktas į kitą pusę, jo neužstojo pašaliniai objektai, jis atsispindėjo tamsoje nuo automobilio šviesų. Nors V. T. nepamatė ženklo ir dėl to netinkamai pasirinko lenkimo manevro laiką ir vietą, kad suspėtų jį užbaigti iki sankryžos, tačiau pagal nurodytas kelio sąlygas ir savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo matyti kelio ženklą, galėjo ir turėjo suvokti, kad lenkimo manevro pradžioje buvusi siaura brūkšninė linija pasibaigs prieš sankryžą, kurioje lenkimas draudžiamas. Turėdamas galimybę ir pareigą tinkamai vertinti situaciją kelyje, bet to nepadaręs jis šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija dėl pažeidimo, kai draudžiama lenkti vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles tai daryti draudžiama, nereikalauja nustatyti kokias nors konkrečias teisines pasekmes, kurias šie veiksmai sukėlė. Atsakomybė nustatyta už šių veiksmų atlikimą – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi, tokius veiksmus konstatavus, pagrįstai buvo taikyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta atsakomybė.

Tačiau teismas pripažįsta, kad skundžiamu nutarimu V. T. nepagrįstai pripažintas kaltu dar ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, nes nenustatyta, kad jis tai padarė pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Minėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad į priešpriešinę eismo juostą V. T. išvažiavo kirsdamas ne siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas, o siaurą brūkšninę liniją, kurią kirsti leidžia KET 3 priedo 1.5 punktas. Tai reiškia, kad išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas nebuvo padarytas. Tai, kad kelio žymėjimas vėliau pasikeitė ir V. T. baigdamas lenkimo manevrą kirto išsitinę liniją grįždamas į savo eismo juostą sudaro nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir šio veiksmo nereikia papildomai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas, kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pašalintina iš nutarimo.

II. Dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2At-68-507/2015).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. prašymą iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės visų pirma pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 5 numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas lenkimą draudžiamoje vietoje laiko tokio pavojingumo lygio nusižengimu, kad už bet kokiomis aplinkybėmis padarytą nusižengimą imperatyviai numato privalomą teisės vairuoti atėmimą. Todėl skundo argumentai dėl konkrečių šio nusižengimo aplinkybių ir neatsargios kaltės formos nesudaro pagrindo visiškai neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės. Toks teisinės padėties švelninimo būdas, kai visiškai neskiriama privaloma administracinio poveikio priemonė, nedera su valstybės siekiu griežtinti nedrausmingiems vairuotojams atsakomybę už pavojingiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, todėl visiškas netaikymas poveikio priemonės iš esmės neleistų pasiekti visų nuobaudos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 2AT-27-697/2018).

Taigi, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. V. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį privalomai skiriamas teisės vairuoti atėmimas, todėl jo patiriami nepatogumai dėl šios teisės praradimo yra jo pavojingo elgesio teisėtas rezultatas ir pasekmė, apie kuriuos ji iš anksto žinojo prieš sėsdamas už vairo ir pasirinkdamas tokį vairavimo būdą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašymas iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai būtų neproporcingai švelni ir nepakankama nuobaudos tikslams pasiekti atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimą.

Tačiau sprendžiant, ar V. T. paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka kasacinio teismo suformuotus protingos ir teisingos nuobaudos kriterijus pažymėtina, kad jis iš esmės pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė grėsmės konkrečioje situacijoje. Šiuo atveju sankryžoje nebuvo kitomis kryptimis važiuojančių ar artėjančių transporto priemonių, kurioms jis būtų sukliudęs ar privertęs keisti važiavimo greitį, jo važiavimo greitis lenkimo metu taip pat nebuvo viršytas, todėl pats veikos pavojingumo laipsnis nėra toks didelis, kaip lenkimas iš priekio atvažiuojant kitoms transporto priemonėms ar viršijant greitį. Taigi, šiuo atveju yra ANK 35 straipsnio 6 dalies taikymui būtina sąlyga - mažesnis veikos pavojingumas.

Vertinant V. T. asmenybę pažymėtina, kad nors per pastaruosius penkerius metus jis yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau didžioji dauguma padarytų nusižengimų nėra tiesiogiai susiję su vairavimu. Kaip įmonės vadovas dažniausiai jis buvo baustas už pareigos apdrausti transporto priemones nevykdymą. Kiti KET pažeidimai tai pat nebuvo susiję su ANK 420 straipsnyje numatytu pavojingu vairavimu, todėl tai patvirtina, kad V. T. nėra linkęs pavojingai vairuoti, jo asmenybė nekelia didelio pavojaus visuomenei. Iš Įmonių registro duomenų ir viešai skelbiamų UAB (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad V. T. vadovaujamoje įmonėje dirba tik du darbuotojai, įskaitant jį patį, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai ir neišvengiamai susijęs su jo darbine veikla (b. l. 20-22). Iš verslo duodamų pajamų jis pragyvena ir išlaiko patį verslą, be to, jis labai dažnai verslo reikalais važinėja į Baltarusiją (b. l. 23), kur turi dar vieną įmonę. Akivaizdu, kad ilgesnį laiką neturint teisės vairuoti V. T. galimybės dirbti ir išlaikyti verslą būtų labai apsunktinos, todėl tokie patiriami suvaržymai dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo net ir minimaliam trijų mėnesių terminui šiuo atveju sukelia neproporcingas pasekmes pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui. Teismo vertinimu tai sudaro pagrindą atsakomybę individualizuoti ir proporcingumo principą užtikrinti pritaikant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonės terminą nei įstatyme numatytas minimumas.

Įvertinus aukščiau aptartas V. T. asmenybę, jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti jį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą, t. y. per trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, teismas pripažįsta, kad tris mėnesius drausti vairuoti transporto priemones šioje byloje nėra proporcinga, todėl skundžiamas nutarimas, dalyje dėl kvalifikacijos ir dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas, iš nutarimo pašalintina kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskirtina švelnesnė nuobauda, nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi

nutaria:

V. T. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-434-2020 dalį dėl kvalifikacijos ir dėl administracinio poveikio priemonės: pašalinti iš nutarimo veikos kvalifikaciją pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti V. T. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.

Likusią Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-434-2020 dalį dėl baudos paskyrimo palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka