- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e1-930-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36494-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, prokurorės pareiškime nurodytais duomenimis neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 14 val. 30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo S. K. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2017 metais už 1 900 Eur už asmenines santaupas savo reikmėms pirko 2001 m. laidos automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį registravo savo vardu. Šiuo metu automobilio vertė apie 1 200 Eur. Automobiliu naudojosi tik jis. Automobiliu važinėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1983 metų. 2022 m. rugsėjo 23 dieną ryte automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Alytaus atvažiavo į savo sodybą. Sodyboje apie 12 val. išgėrė apie 350 g degtinės. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. Apie 14 val. jis sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią gal už 3-4 kilometrų nusipirkti degtinės. Iš sodybos automobiliu VW Passat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kaimo parduotuvėje nusipirko 0,2 degtinės ir sėdo į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neblaivus važiavo atgal į namus. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet vis vien nusprendė vairuoti. Niekas nematė, kad jis neblaivus vairuoja transporto priemonę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu, pavažiavus apie 500 metrų, pamatė paskui važiuojantį tarnybinį policijos automobilį. Policijos pareigūnai įjungė garsinį signalą ir švyturėlius, ir sustabdė jo vairuojamą automobilį. Policijos pareigūnai prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, paklausė ar jis vartojo alkoholį. Policijos pareigūnams jis iš karto pasakė, kad vairuoja neblaivus, kad yra vartojęs alkoholį. Pareigūnai jam patikrino alkotesteriu ir nustatė 2,30 promilių, o pakartotinio patikrinimo metu 2,38 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo, o automobilį priverstinai išgabeno į automobilių saugojimo aikštelę. Prašo automobilį grąžinti.
Liudytoja I. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 dieną dirbo su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. B.. Apie 14.30 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo keliu važiuojantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio važiavimas sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius (duomenys neskelbtini) automobilį, dokumentus patikrinti nuėjo vyriausiasis patrulis E. B.. Automobilį vairavo S. K., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas S. K. paklaustas pasakė, kad jis vairuoja neblaivus, kad yra vartojęs alkoholio, todėl jį patikrino alkoholio kiekio matuokliu. Pirmu tikrinimu 14.31 val. S. K. nustatyta 2,30 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 14.50 val. nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio. Neblaivumo tikrinimai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Su nustatytu girtumu S. K. sutiko. Vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo, liudytojos I. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) S. K., būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų I. S. ir E. B.. Alkoholio kiekio matuokliu S. K. pirmu tikrinimu 14.31 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas, antru tikrinimu 14.50 val. nustatytas 2,38 promilių girtumas;
neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ ARKL-0681, S. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. 14.31 val. nustatyta 2,30 promilių, o pakartotinio patikrinimo metu 14.50 val. nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio. Nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad S. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 14 val. 30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punktu policijos pareigūnai nustatė 2,30 promilių neblaivumą. Tokiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už S. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (2,30 promilių) girtumas.
Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, našlys, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, UAB „MediCA klinika“ neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, S. K. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti aštuonių mėnesių laikotarpiui. Teismas pažymi, kad prokuroro prašomos skirti kaltinamajam bausmės dydis ir rūšis teismo nesaisto.
Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
Šiuo atveju nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad kaltinamasis neteistas, tačiau baudžiamojoje byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis, nors ir neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau jis 2012 m. birželio 14 d. procesiniu sprendimu Prancūzijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, 2013 m. gruodžio 4 d. procesiniu sprendimu Vokietijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, 2014 m. gegužės 13 d. procesiniu sprendimu Vokietijoje pripažintas kaltu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, 2014 m. spalio 21 d. procesiniu sprendimu Vokietijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, 2016 m. gegužės 18 d. procesiniu sprendimu Vokietijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, 2018 m. gruodžio 17 d. procesiniu sprendimu Švedijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau daro naujus nusikaltimus, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra jokio pagrindo.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,30 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis), neskaitant arešto bausmės atlikimo termino.
Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti transporto priemonę automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju kaltinamasis, suvokdamas, jog vairuoja neblaivus, vairavo sau pačiam priklausančią transporto priemonę, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamoje byloje prokurorei prašant konfiskuoti neblaivaus kaltinamojo vairuotą jo transporto priemonę, prokurorės prašymas tenkintinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kaltinamajam S. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.
Bylos duomenimis matyti, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2023 m. kovo 27 d. laikinai apribota S. K. teisė į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.
S. K. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., neskaitant arešto bausmės atlikimo termino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti S. K..
S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti S. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.