Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-87-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centre 2024 m. lapkričio 21 d. automatiniu būdu buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu V. K., pasiūlant iki 2024 m. gruodžio 21 d. sumokėti 300 Eur baudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-87-2025 V. K. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirta 615 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Iš pateikto JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, V. K. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir bendrovės vadovas. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu V. K. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo neneigė, ją pripažino, prašė teismo svarstyti galimybę neskirti jam baudos arba ją sumažinti. Teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui apskritai neskirti administracinės nuobaudos. Nors pareiškėjas nurodė, kad apie jam administraciniu nurodymu paskirtą 300 Eur baudą nebuvo tinkamai informuotas, nes VĮ Registrų centras jam skirtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siuntė netinkamu el. pašto adresu, todėl jis laiško laiku nepamatė ir praleido administraciniu nurodymu pasiūlytos baudos sumokėjimo terminą, tačiau, kaip teisingai pažymėta atsiliepime, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų – oficialiu valstybės registre nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šis adresas Administracinių nusižengimų registre yra nurodytas kaip pareiškėjo el. pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio reikalavimus. Tai, kad V. K. VĮ Registrų centrui kaip kontaktinį el. pašto adresą buvo nurodęs oficialų įmonės el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jam šiuo atveju VĮ Registrų centras privalėjo siųsti su administracinio nusižengimo byla susijusią informaciją paminėtu el. pašto adresu. Kontaktinis el. pašto adresas, nurodytas VĮ Registrų centrui, kaip paslaugų teikėjui, nėra laikomas atitinkančiu ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo įteikimas el. pašto adresu, kuris nėra nurodytas oficialiame valstybės registre ar informacinėje sistemoje, nebūtų laikomas tinkamu įteikimu ANK prasme. Be to, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo siunčiami ne juridiniam asmeniui, o fiziniam asmeniui, nes būtent jis buvo traukiamas atsakomybėn. Taigi, pareiga informuoti pareiškėją apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą buvo įvykdyta tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pats privalėjo užtikrinti, kad registre būtų nurodytas jo realiai naudojamas, pasiekiamas ir reguliariai tikrinamas el. pašto adresas, o ne tas, kuriuo jis naudojasi ir tikrina retai, todėl turi prisiimti ir kilusias pasekmes. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmeniui tenka pareiga pasirūpinti aktualios kontaktinės informacijos atnaujinimu registruose, o šios pareigos nevykdymas nesudaro pagrindo pripažinti, jog dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas vėliau pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. ANK nuostatos numato, jog dokumentų pateikimas po įstatyme nustatyto termino laikytinas pavėluotu ir nešalina jau įvykdyto administracinio nusižengimo fakto. Todėl nors pareiškėjo veiksmai rodo pastangas ištaisyti padėtį, pavėluotas dokumentų pateikimas neeliminuoja padaryto pažeidimo esmės.

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo V. K. teisėtumą, nustatė, kad Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama jam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą artimą minimaliai 615 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą į rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pateikė VĮ Registrų centrui privalomus dokumentus, iš bylos medžiagos matyti, kad jis taip pat sumokėjo paskirtą 615 Eur baudą, tai patvirtina jo pastangas ištaisyti susidariusią situaciją ir laikytis teisės aktų reikalavimų. Taipogi pažymėtina, kad pareiškėjas anksčiau už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą baustas nebuvo, paaiškino, jog būtų sumokėjęs administraciniu nurodymu pasiūlytą 300 Eur baudą, jei būtų laiku pastebėjęs VĮ Registrų centro siųstą laišką, o tai leidžia spręsti, kad jis nevengė administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Institucijos 2025 m. sausio 8 d. nutarimas keistinas, V. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-87-2025 administracinio nusižengimo byloje.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.