Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1585-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-20
Bylos Nr.
2A-1585-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
M. L.
Ieškovas
S. L.
Trečiasis asmuo
J. R.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-1585-527/2013;
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Ramūno Mitkaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-359-374/2013 pagal ieškovo S. L. įstatyminės atstovės E. J. ieškinį atsakovui M. L. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (trečiasis asmuo – J. R., institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja (motina) bei priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (pradiniu ieškiniu prašė po 425 Lt) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-01-07) iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius – 10 800 Lt (pradiniu ieškiniu prašė 15 300 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-03-27 sprendimu (b. l. 66–69) ieškinį tenkino iš dalies ir nepilnamečio sūnaus S. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui S. L., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-01-07) iki jo pilnametystės bei 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius; priteisė valstybei iš atsakovo 90 Lt žyminio mokesčio, 24 Lt teismo pašto išlaidų ir 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme. Teismas nustatė, kad E. J. ir M. L. yra nepilnamečio sūnaus S. L. tėvai. Šalių santuoka 2000-12-04 teismo sprendimu nutraukta. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, ieškovė be sūnaus S. augina dukrą U. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina nedirba, registruota darbo biržoje, jos pajamos per mėnesį sudaro 173,33 Lt nedarbo draudimo išmoka ir 169 Lt ligos pašalpa, su šeima gyvena tėvų bute, savo turto neturi, sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia virš 800 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sūnaus išlaikymui tegali skirti 150 Lt per mėnesį, nes augina dar vieną vaiką, yra neįgalus, jo gaunamos mėnesinės pajamos tik 278 Lt. Teismas, išsireikalavęs duomenis apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai bloga. Atsakovo vardu registruotas žemės sklypas bei gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., bei keletas transporto priemonių, kurios per paskutinius du metus buvo perkamos ir parduodamos. Teismas sprendė, kad atsakovas, nepateikdamas savo turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, nuslėpė duomenis apie tikrąją savo šeimos padėtį, nurodydamas kaip vienintelį pajamų šaltinį tik nedidelę netekto darbingumo pensiją. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo pastangas įsidarbinti pagal savo sveikatos stovį ar kitokio darbo paieškas. Trečiasis asmuo J. R., auginanti su atsakovu kitą atsakovo nepilnametį sūnų, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie sūnaus poreikius ir šeimos pajamas, nepareiškė jokios nuomonės dėl šio ieškinio. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi neapskaitomų pajamų, nes nenurodė jokio kito pajamų šaltinio, išskyrus netekto darbingumo pensiją, iš kurios pasiruošęs skirti sūnui po 150 Lt ir iš likusios sumos su šeima išgyventi. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismas vertino kritiškai. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko poreikius, į atsakovo gaunamas pinigines lėšas – netekto darbingumo pensijos dydį, byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 250 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį. Atsakovui nepateikus teismui įrodymų apie jo teiktą išlaikymą, teismas sprendė, jog atsakovas sūnaus neišlaiko daugiau kaip 36 mėn. ir iki ieškinio padavimo teismui dienos priteisė materialinio išlaikymo įsiskolinimą 9 000 Lt (36 mėn. x 250 Lt). Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir nustatė nepilnamečio sūnaus S. gyvenamąją vietą kartu su motina.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 86–89) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui S. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis fiksuotomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt dydžio nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-01-07) iki vaiko pilnametystės, reikalavimą priteisti iš atsakovo 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius atmesti, visas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis. Apeliantas nurodo, kad instancijos teismas nepakankamai objektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, juos aptarė vien ieškovei naudinga linkme, neatsižvelgė į realius ir socialiai reikšmingus principus, kurie turėjo įtakos sumažinant priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, t. y. teismas turėjo priteisti tokią realiai galimą ir mokėtiną piniginę sumą, kuri nepažeistų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas formaliai konstatavo aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai bloga ir vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie, atsakovo manymu, neatspindi objektyvios atsakovo turtinės padėties ir tokie duomenys negali būti visiškai bei neginčijamai tikri. Atsakovo nuosavybės teise turima namų valda yra kaimiškoje vietovėje (vienkiemyje), gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai 1942 m. statybos, juos dalinai paremontavus, atsakovui yra galimybė juose gyventi su šeima ir naudotis kaip gyvenamuoju būstu be visų patogumų, būdingų mieste gyvenančiam ieškovui ir jo įstatyminei atstovei - vaiko motinai. Be to, atsakovo turėtos ir per pastaruosius tris metus realizuotos transporto priemonės buvo parduotos ir perkamos pigesnės ne tam, kad atsakovas galėtų leisti gautas pinigines lėšas bet kur ir bet kam. Šios lėšos buvo panaudotos teikti išlaikymą ieškovui - savo sūnui ne tik grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis, bet ir nuperkant jam tam tikrus daiktus (pvz. 2012 m. atsakovas nupirko 900 Lt vertės mobilųjį telefoną). Per pastaruosius tris metus ieškovas savarankiškai lankydavosi pas atsakovą (ne mažiau kaip po 5 kartus per metus) ir kiekvieno jo atvykimo proga ieškovas į rankas gaudavo ne mažiau kaip 200–400 litų, t. y. per tuos penkis apsilankymus pastarųjų trejų metų bėgyje atsakovas realiai sūnui duodavo grynaisiais pinigais apie 1 500 litų. Ieškovui atvykus pas atsakovą, jis duodavo ir pinigų apsilankyti Druskininkų vandens pramogų parke, pinigų pramogoms ir laisvalaikiui. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir pats ieškovas, jeigu tam neigiamos įtakos nedarytų jo įstatyminė atstovė ir išvadą byloje teikianti institucija. Tokiu būdu atsakovo geranoriškai ir pagal galimybes teiktas ir teikiamas išlaikymas ieškovui yra nuolatinio pobūdžio ir neatitinka teismo padarytų išvadų. Atsakovas, nors ir būdamas tik 50 procentų darbingas, yra registruotas Druskininkų darbo biržoje, kuri jam pagal turimą specialybę (šaltkalvis) nepasiūlė jokio darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę ir turimus įgūdžius, o pastaruoju metu pasiūlė tik persikvalifikavimo mokymus, kurie vėliau gali turėti įtakos susirasti bet kokį darbą. Tačiau atsakovo į darbą niekas nepriima, nes jis turi ryškų judėjimo funkcijos sutrikimą po patirtos 2006 metais avarijos ir būtina pakeisti kairės kojos čiurnos sąnarį bei dešinės kojos klubo sąnarį. Atsakovas gali judėti tik su specialiu invalidams skirtu vežimėliu. Net sąnarių keitimui neturi lėšų, o jų keitimui gautų tik nedidelę valstybės finansinę paramą. Šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos ir jas teismas laikė nesvarbiomis, konstatuodamas, kad atsakovas, turintis tik 50 procentų darbingumo lygį, gali susirasti darbą bei gauti papildomas pajamas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsakovas pateikia išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų ir sveikatos būklės aprašymo lapą. Ieškovo atstovė nepateikė visas pajamas pagrindžiančių įrodymų, nuslėpė tikrąsias gaunamas pajamas, nes ieškovas atsakovui ne vieną kartą yra sakęs, kad motina statosi gyvenamąjį namą Marijampolėje ir apie tai teismui sąmoningai neteikė tokių duomenų. Darytina išvada, kad vaiko motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo ir ji gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo teikimo. Atsakovas su trečiuoju asmeniu J. R. augina 6 mėnesių mažametį vaiką ir J. R. gaunamos mėnesio pajamos sudaro tik 92 Lt. Šios piniginės lėšos skiriamos vaiko išlaikymui, kitų jokių pajamų ar kitų piniginių lėšų nėra. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 9 000 litų išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. Ši teismo išvada taip pat prasilenkia su objektyviomis ir realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, teikiančiomis pagrindo išvadai, kad, atsižvelgiant į atsakovo nelengvą turtinę padėtį ir neįgalumą bei nesant galimybei gauti bet kokio darbo didžiausia bedarbyste garsėjančioje Druskininkų savivaldybėje, per pastaruosius metus atsakovas teikė išlaikymą pagal savo finansines galimybes, todėl iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas išlaikymo sūnui įsiskolinimas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas nurodo, kad jis ir ieškovas bei jo įstatyminė atstovė buvo susitarę, kad jų sūnus gyvens su savo motina jos gyvenamojoje vietoje, todėl, nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo įstatyminės atstovės pareikštą reikalavimą. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos lygiomis dalimis. Su ieškovo motina atsakovas tarėsi, kad sūnui geranoriškai teiks išlaikymą pagal savo finansines galimybes ir prašė nesikreipti į teismą ir nedidinti išlaidų. Aplinkybes, kad iki ieškinio padavimo teismui savo sūnui atsakovas teikė išlaikymą, gali patvirtinti pats ieškovas, nesant įtakos iš šalies. Vaiko motina atsakovui buvo užsiminusi, kad jai į teismą būtina kreiptis tik todėl, kad ji nedirbdama negaus jokios socialinės paramos. Tai reiškia, kad ieškovas ir jo įstatyminė atstovė į teismą kreipėsi nesilaikydami žodinio susitarimo dėl išlaikymo teikimo ir jo nuolatinio pobūdžio ir nepagrįstai padavė ieškinį teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (LAT 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 250 Lt išlaikymo dydį mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį. Teismas nustatė, jog atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo vardu iki 2013-02-12 buvo registruotos 11 transporto priemonių (b. l. 36–38, 52–56). Nors atsakovas nurodė, jog jo turimas turtas yra kaime, statiniai 1942 m. statybos, reikalingas remontas, todėl nekilnojamojo turto registro duomenys yra neobjektyvūs, tačiau šiems argumentams paneigti teismui nepateikė jokių įrodymų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 92 300 Lt, o gyvenamojo namo – 86 000 Lt (b. l. 36–38). Šie duomenys tik patvirtina, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra didelės vertės. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir duomenis apie atsakovo netektą darbingumą ir apie netekto darbingumo pensiją. Duomenų, susijusių su turimu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, atsakovas teismui neteikė. Taip pat teismui nebuvo pateikti kiti duomenys, susiję su atsakovo turtine padėtimi, t. y. trečiojo asmens J. R., su kuria atsakovas gyvena, gaunamos pajamos. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas slepia duomenis apie tikrąją savo šeimos padėtį. Kad atsakovas turi pajamų pragyvenimui, galima spręsti ir iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir iš apeliacinio skundo. Atsakovas skunde nurodo, kad sūnus tris metus savarankiškai lankydavosi pas jį ir kad jis duodavo sūnui ne mažiau kaip 200–400 Lt, o 2012 metais nupirko sūnui 900 Lt vertės mobilųjį telefoną, kai tuo tarpu atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sūnui S. teikdavo finansinę paramą kas mėnesį apie 150 Lt, duodamas šiuos pinigus sūnui asmeniškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, be to, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti geresnę (nei konstatavo apylinkės teismas) vaiko motinos turtinę padėtį, todėl keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė teismo posėdyje (b. l. 64) paaiškino, jog atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, su sūnumi atsakovas pradėjo bendrauti prieš trejus metus, sūnus pas atsakovą nuvažiuodavo vieną, du kartus per metus ir atsakovas duodavo jam 100–200 Lt. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog teikė išlaikymą sūnui, todėl išlaikymo įsiskolinimas, atsakovo teigimu, iš jo negali būti priteistas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis nepilnamečiam sūnui teikė išlaikymą. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko ir paaiškinimų nedavė, jokių kitų įrodymų apie teiktą išlaikymą nepateikė, todėl vadovautis vien tik atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais, kuomet ieškovė teigia priešingai, ir daryti išvadą, jog išlaikymas buvo teikiamas, nėra jokio teisėto pagrindo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nepilnamečio gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir nekilo ginčo dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. atsakovas neginčijo šio reikalavimo, ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su ja. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai pagrįstai, nes nutraukiant 2000-12-04 teismo sprendimu šalių santuoką nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas nebuvo spręstas.

Be to, apelianto teigimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurios turėjo būti paskirstytos lygiomis dalimis. Su šiuo argumentu kolegija sutinka iš dalies. Kadangi pradiniu ieškiniu iš atsakovo buvo prašoma priteisti išlaikymą po 425 Lt per mėnesį, o priteista tik po 250 Lt, tokiu būdu reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo patenkinant tik 58,8 procentais, pripažintina, jog iš atsakovo nepagrįstai priteista visa 400 Lt suma už advokato pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus (240 Lt) bei už atstovavimą teisme (160 Lt), kuri, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (įvertinus ir atsakovo neginčytą reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo), atitinkamai mažintina iki 250 Lt. Be to, iki 15 Lt mažintinos priteistos teismo turėtos pašto išlaidos, nekoreguojant priteisto 90 Lt žyminio mokesčio dydžio, paskaičiuoto nuo priteistos išlaikymo sumos už vienerius metus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. kovo 27 d. sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nepilnamečiui nustatymą, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), iki 250 Lt sumažinant iš atsakovo valstybei priteistas advokatės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti priteistą iš atsakovo M. L. valstybei 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme sumą iki 250 Lt ir 24 Lt teismo pašto išlaidų sumą iki 15 Lt.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija LozoraitytėRamūnas Mitkus