- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1013-547/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32065-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kaltinamasis
- S. T. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, 40 procentų darbingumas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. T. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, o būtent: 2019 m. liepos 28 d. 16.55 val. Varėnos m., Vytauto gatvėje vairavo transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,85 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis S. T. K. savo kaltę pripažino visiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 16.55 val. Varėnos mieste, Vytauto gatvėje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Buvo išgėręs alkoholinio alaus. Alų gėrė ryte, apie 8 val., tiksliai laiko neprisimena, būdamas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Išgėrė tris skardines alaus, stiprumo ir pavadinimo neprisimena. Išgėręs alų buvo sodyboje, dirbo įvairius darbus, pjovė žolę. Jis nurodė, kad pas jį svečiuose buvo pusbrolis, tai iš vakaro jie taip pat vartojo alkoholį. Apie 16.30 val. sugalvojo nuvažiuoti į Varėnos miestą nusipirkti maisto. Atvykęs sustojo miesto centre ir nuėjo į kavinę, esančią prekybos centro „IKI“ patalpose, kurioje norėjo įsigyti alkoholio išsinešimui. Kavinės darbuotojai atsisakė parduoti jam degtinės, nurodydami, kad alkoholio negalima išsinešti, jį reikia išgerti vietoje. Tuomet nuėjo į kitą kavinę, esančią kitoje gatvės pusėje. Kavinėje nusipirko 400 gramų degtinės. Degtinę atsinešus prie staliuko, susipylė į su savimi turėtą plastikinį butelį. Persipylęs degtinę, iš kavinės išėjo. Degtinę kavinėje pirko, nes buvo sekmadienis ir tuo metu prekybos centrai alkoholiniais gėrimais neprekiavo. Išėjęs iš kavinės įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti link parduotuvės „Maxima“. Pavažiavus apie 200 metrų, pastebėjo paskui važiuojantį tarnybinį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad yra stabdomas. Sustojus policijos pareigūnai du kartus alkotesteriu jam tikrino blaivumą. Pirmą kartą jam buvo nustatyta apie 1,8 promilės neblaivumas, o antrą kartą apie 2 promilių neblaivumas. Su alkotesterio nustatytais neblaivumo parodymais sutinka visiškai. Dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Vairavo transporto priemonę, nes jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs, galvojo, kad ryte išgertas alkoholis jau yra išsiskaidęs ir jis yra blaivus. Tai pirmas toks atvejis, kai vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus. Paaiškino, kad supranta, kad pasielgė labai blogai, susivokia, kad taip elgtis negalima. Kaltinamasis nurodė, kad automobilis yra registruotas jo vardu, bet juo naudojosi visa šeima. Nurodė, kad automobilio vertė dabar yra mažesnė, nei nurodo prokuroras dokumentuose. Kaltinamasis paaiškino, kad jis labai gailisi dėl padaryto ir užtikrina, kad padarė išvadas ir daugiau tokie dalykai nepasikartos.
Apklausta teisme laiduotoja J. K. parodė, kad S. T. K. jos sūnus. Jis gyvena atskirai, bet labai dažnai pas ją lankosi, padeda jai buitiniuose ir kituose darbuose, prižiūri sodą. S.T. K. yra atsakingas, tvarkingas žmogus, nebaustas, neteistas, jis labai gailisi vairavęs būdamas neblaivus, labai dėl to išgyvena. 2009 m. jam buvo operuota širdis, protezuota aorta, dabar jo darbingumo lygis 40 proc. Ji šiuo metu pensininkė, 45 metus dirbo gydytoja, nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, į savo darbą visada žiūrėjo labai atsakingai, yra ne vieną kartą skatinta padėkos raštais ir pan. Ji gali ir nori laiduoti už savo sūnų S.T. K., nes juo pasitiki. Jis dažnai būna pas ją, padeda susitvarkyti įvairius buities darbus. Kadangi S. T. K. veiksmai nesukėlė niekam jokių pasekmių, nepadarė niekam žalos, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir leisti jai tapti jo laiduotoja. Mano, kad ateityje jis tikrai nesuklys. Jei juo nepasitikėtų - neprašytų būti jo laiduotoja.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, jis kaltinamas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad kavinės ,,Šaka“ darbuotojas pranešė, jog Varėnos mieste iš pažiūros neblaivus žmogus nusipirko alkoholio ir eina prie automobilio, ketina vairuoti. Policijos pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. T. K., nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, vairuotojas neneigė ryte vartojęs alų. Jam buvo nustatytas pirmu bandymu 1,85 promilės, antruoju bandymu – 2,10 promilių girtumas (b. l. 7-8).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matosi, kad 2019-07-28 buvo apžiūrėta vieta Varėnos mieste, Vytauto g. 8, kur sustabdytas patikrinimui automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros protokole nurodoma, kad jis neapgadintas (b. l. 11-13, 14-19, 20-22). Automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VĮ „.Regitra“ duomenis priklauso . S. T. K. (b. l. 51).
2019-07-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad S. T. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą (b. l. 38-40).
2019-07-28 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmu tikrinimu nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, antru 2,10 promilės neblaivumas (b. l. 44). Vairuotojas S. T. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 48).
Vidutinė automobilio „Mitsubishi Pajero“ (2000-2002) kaina be PVM yra 2842 Eur (b. l. 53). Automobilis yra sulaikytas ir saugomas Alytaus r. MB ,,Užubalis”, Alytaus kelias 124, Užubalių kaime, Alytaus rajone (b. l. 49).
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019-07-28 dirbo su vyr. patrule G. G.. Apie 16.50 val. dirbo Varėnos mieste. Gavo pranešimą, kad Varėnos mieste, Vytauto gatvėje, prie kavinės „Šaka“ stovi automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, pirko kavinėje alkoholio, ketina vairuoti. Nuvykus prie kavinės „Šaka“, pastebėjo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pradėjo važiuoti. Automobilį sustabdė. Vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Paaiškėjo, kad automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavo Vilniaus miesto gyventojas S. T. K.. Kalbant su S. T. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis neneigė ryte vartojęs alkoholį. Alkotesteriu S. T. K. du kartus buvo patikrintas girtumas. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas, o antru bandymu 2,10 promilės girtumas (b. l. 25-27).
Dėl veikos kvalifikavimo
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. S. T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad 2019 m. liepos 28 d. būdamas neblaivus, nustatytas 1,85 promilių girtumas, vairavo jo vardu registruotą automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promilės.
Dėl asmens charakteristikos ir atleidimo nuo bausmės motyvai
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą mamos, J. K., atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką. Jie gyvena netoli vienas nuo kito, daug bendrauja, jis dažnai būna pas mamą ir padeda jai įvairiuose buities darbuose. Byloje yra pateiktas laiduotojos J. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja J. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį sūnų S. T. K. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu pensijoje, tačiau iki to aktyviai dirbusi, ne kartą skatinta. Laiduotoja nurodė, kad ji kaltinamajam yra autoritetas ir tiki, kad sugebės padaryti jam tinkamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, jis (S. T. K.) labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti laidavimo instituto ir skirti kaltinamajam bausmę. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis praeityje kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir jam šiuo atveju buvo nustatytas vidutinis girtumas, todėl jam neturėtų būti taikomas laidavimo institutas. Teismo nuomone vien aplinkybė, kad kaltinamasis anksčiau buvo baustas vieną kartą administracine tvarka, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad S. T. K. nesilaikys įstatymų ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismas, vertindamas ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi vertinti ne tik baustumus, bet visas bylos aplinkybes. S. T. K. praeityje baustas administracine tvarka už greičio viršijimą 2018-10-18. Jam buvo paskirta bauda, kuri yra sumokėta (b. l. 102), tačiau ši nuobauda galioja. Kaltinamojo S. T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. T. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 103). Jis turi galiojančią administracinę nuobaudą (už greičio viršijimą), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gruodžio 17 d. paskirta bauda sumokėta nedelsiant, t. y. per 10 dienų po protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, šiuo metu nedirbantis, nes jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokia turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, civilinio ieškinio nėra, laiduotoja J. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį bei ji patvirtinusi, kad ji sūnumi tiki, nes visą gyvenimą jis buvo doras, gerai mokėsi, sąžiningas, dėmesingas bei jos sūnus neturi problemų su alkoholio vartojimu. Teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. T. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą J. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti J. K. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu pensijoje. Laiduotoja J. K. iki pensijos 44 metus dirbo vaikų gydytoja. Dirbdama praktinį darbą, apsigynė disertaciją (medicinos mokslų daktaro). Buvo pakviesta dirbti į Sveikatos apsaugos ministeriją, respublikos vyriausiąja pediatre. Išdirbo 16 metų, taip pat tuo metu dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą. Darbe už ypatingus nuopelnus, buvo išrinkta Lietuvos pediatrų garbės nare, daug kartų apdovanota Vyriausybės garbės raštais. Todėl teismas netikėti laiduotoja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, visuomenės saugumas gali būti užtikrinamas ir kitomis priemonėmis – pvz. skiriant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamasis S. T. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių girtumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, praeityje nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą nustatant trumpesnį nei maksimalus.
Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas jis ir yra (tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Mitubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė S. T. K. padarytam teisės pažeidimui.
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017). Nagrinėjamu atveju S. T. K. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Dėl kitų klausimų
Byloje prašoma priteisti iš S. T. K. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-07-28, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur, saugojimo išlaidos nuo 2019-07-28 skaičiuojant po 1,21 Eur už parą (b. l. 82-95). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačio kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendžia transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo.
S. T. K. buvo laikinai sulaikytas 2019-07-28 d. 17:20 val. BPK 140 straipsnio tvarka (b. l. 104-105), paleistas iš sulaikymo 2019-07-29 d. 15:20 val. (b. l. 116-117).
Kaltinamajam . S. T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir perduoti jį laiduotojos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pušų g. 24, Vilniuje, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai J. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl S. T. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti . S. T. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, . S. T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti valstybės nuosavybėn S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą iš S. T. K., ir saugomą MB ,,Užubalis”, Alytaus kelias 124, Užubalių kaime, Alytaus rajone, kaip nusikalstamos veikos priemonę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą . S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-07-28, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.