Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., gim. 1979 m. gegužės 25 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,52 promilių girtumas), pakartotinai, būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, 2015 m. spalio 5 d., apie 16.00 val., Druskininkų sav., Viečiūnų k., Verpėjų gatvėje vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. M. vardu, neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. V. S. apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma paskirtą administracinį areštą pakeisti į ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą baudą, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Analizuojant pirmos instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas, motyvuodamas nuobaudos skyrimą, nurodė, jog V. S. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad V. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 5 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad V. S. jau trečią kartą per vienerius metus vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, iš paskirtų nuobaudų jokių išvadų nedaro, o jo daromi administraciniai teisės pažeidimai yra keliantys didelę grėsmę.

Taigi pirmos instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskyrė galutinę nuobaudą – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde V. S. akcentuoja, kad turi 9 mėnesių vaiką ir vienas išlaiko šeimą. Tačiau pažymima, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą (šiuo atveju ir jo šeimos narių), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Taigi net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.