Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2576-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-17Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
2S-2576-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00458-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Suinteresuotas asmuo
Luminor Bank AB
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2576-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00458-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.5., 3.4.2.8.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Luminor Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018 pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens L. J. (toliau ir bankrutuojantis fizinis asmuo, pareiškėja) bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (toliau ir bankroto administratorius) prašymas patvirtinti teikiamą teismui tvirtinti L. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo patikslinto plano projektą, kuriam nepritarė antrasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2018 m. liepos 16 d. (toliau – patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas). Bankroto administratoriaus teigimu, bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto administratoriui pateikė mokumo atkūrimo plano projektą nepraleidęs nustatyto termino jam pateikti, t. y. 2018 m. gegužės 15 d. Nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AB (toliau ir suinteresuotasis asmuo, kreditorius) balsavo prieš siūlymą pritarti mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikė rašytines pastabas. Atsižvelgiant į tai, anot bankroto administratoriaus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalies nuostata, mokumo atkūrimo plano projektas buvo tikslinamas atsižvelgiant į suinteresuoto asmens pastabas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Paaiškino, kad, savo ruožtu, 2018 m. liepos 16 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelio kreditoriaus - Luminor Bank AB balsų dauguma (98,90 proc.) nutarta nepritarti patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratorius taip pat pažymi, kad išvadoje dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto bankroto administratorius nurodė, kad šis patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimams ir gali būti įgyvendinamas. Bankroto administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėja dėjo pastangas taisyti mokumo atkūrimo plano projektą atsižvelgiant į suinteresuoto asmens pirmajame kreditorių susirinkime išdėstytas pastabas bei į reikalavimus, kuriems turi atitikti mokumo atkūrimo plano projektas. Nurodo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo palikti prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam nepritarė antrasis 2018 m. liepos 16 d. vykęs kreditorių susirinkimas, nurodydamas nepagrįstas priežastis ir priežastis, nesusijusias su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tvirtinimo nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 18 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Teismas sprendė, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte numatytas priemones, pareiškėjos gaunamas pajamas, numatomas išskaitas, reikalingų fizinio asmens kasdieniams poreikiams tenkinti išlaidų dydį ir šių išlaidų padengimo būdą, taip pat skolų atsiradimo aplinkybes, pareiškėjos elgesį, laikytina, jog pateiktas planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, yra realus, įgyvendinamas, todėl tvirtintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AB atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą netvirtinti ir pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.Anot suinteresuoto asmens, pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų bei FABĮ paskirties. Nurodo, kad bankroto procesu naudojamasi siekiant tik panaikinti esamus skolinius įsipareigojimus, o ne užtikrinti tinkamos fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis stokoja motyvacijos - iš pateiktos nutarties turinio nėra aišku, ar teismas pakankamai atidžiai įsigilino ir/ar analizavo suinteresuoto asmens išsakytas pastabas dėl mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, jų reikšmės fizinio asmens mokumo atkūrimui, tinkamam kreditorių interesų užtikrinimui.Nurodo, kad pareiškėja yra vienintelė (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuriai priklauso net 1 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur. Savo ruožtu, anot suinteresuoto asmens, pareiškėja pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nėra pateikusi duomenų, pagrindžiančių, jog jai priklausančių akcijų vertė nukrypo (sumažėjo) nuo nominalios akcijų vertės ir ar, kad šios akcijos yra bevertės. Pažymi, kad nenustačius realios pareiškėjai priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, egzistuoja reali grėsmė reikšmingai nukrypti nuo vieno iš pamatinių FABĮ tikslų - išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, nes parduodamų akcijų vertė gali reikšmingai skirtis nuo realios akcijų vertės.Be to, suinteresuoto asmens nuomone, patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nenumatyta jokių priemonių, kurios gali leisti tikėtis bent minimalaus pareiškėjos pajamų augimo. Pažymi, kad pareiškėja turėdama itin didelių skolinių įsipareigojimų, būdama sveika, jauna ir darbinga, suvokdama, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, kadangi gaunamų mėnesinių pajamų nepakanka per protingą terminą padengti turimas skolas kreditoriams, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ir/ar geriau apmokamą darbą, dirbti viršvalandžius, naktinį darbą, nuotolinį darbą, ieškoti geriau apmokamo darbo kitoje vietovėje, o taip pat kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą išsilavinimą ir/ar kitais būdais siekti reikšmingai gerinti savo turtinę padėtį idant būtų mažinamos skolinių įsipareigojimų apimtys. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog neketina imtis aktyvių veiksmų skolinių įsipareigojimų mažinimui, tuo tarpu savo galimai ateityje didėsiantį darbo užmokestį grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio savo pačios samprotavimais. Atkreipia dėmesį, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjos ir jos pilnametės dukters G. J. gyvenamojo būsto išlaikymui pagal panaudos sutartį reikalinga lėšų suma yra 150 Eur/mėn. Anot suinteresuoto asmens, vertinant tai, kad pareiškėją bei gyvenamojo būsto savininką sieja panaudos santykiai, kurie savo esme yra neatlygintiniai, patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nurodytos 150 Eur dydžio išlaidos gyvenamojo būsto išlaikymui yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos. Pažymi, jog tuo atveju, jei faktiškai šalis sieja ne panaudos, o nuomos santykiai, pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės minėta nuostatą koreguoti patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte, be kita ko, kreditoriams pateikiant nuomos teisinius santykius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs minėtą neatitikimą privalėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto netvirtinti arba vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 6 dalimi nustatyti terminą patikslinto mokumo atkūrimo plano techniniams trūkumams (jei būtų nustatyta, kad tai išties techninis trūkumas) pašalinti, tačiau to nepadarė, o skundžiamoje nutartyje dėl pagal panaudos teisinius santykius bankrutuojančio fizinio asmens mokamų periodinių mėnesinių 150 Eur dydžio mokėjimų teisėtumo kreditorių atžvilgiu nepasisakė.Nurodo, kad tiek pradiniame mokumo atkūrimo plano projekte, tiek ir patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte yra numatytos lėšos, skirtos pareiškėjos dukters G. J. būtinųjų poreikių tenkinimui (patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte šių išlaidų dydis sudaro 62,42 Eur/mėn.). Suinteresuoto asmens nuomone, vien aplinkybė, jog pareiškėjai yra iškelta bankroto byla, neabejotinai patvirtina, kad bankrutuojantis fizinis asmuo neturi realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, todėl lėšų skirtų pilnametės G. J. išlaikymui patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte apskritai neturėjo būti numatyta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte, skirtingai nei pradiniame mokumo atkūrimo plano projekte, pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos lėšos išaugo daugiau nei dvigubai, t. y. nuo 117,02 Eur/mėn iki 285,80 Eur/mėn. Nurodo, kad kreditoriams nebuvo pateikti paaiškinimai, kas lėmė tokį ženklų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų lėšų išaugimą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas kreditoriams tvirtinti pateiktas 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime, t. y. kiek daugiau nei po mėnesio nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2018 m. birželio 11 d. Nurodo, kad nagrinėjamu pareiškėja elgiasi nesąžiningai, t. y. viena vertus teigia, jog atsižvelgė į kreditoriaus reikalavimą ir sumažino pilnametei dukrai skirtų lėšų sumą, kita vertus nepagrįstai padidina savo pačios būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sumas, iš esmės taip kompensuodama atsisakytų lėšų pilnametės dukros išlaikymui dalies.Pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas įvertino visas patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimui reikšmingas aplinkybes, kadangi teismas nepateikė bent apibendrinto visų argumentų, įskaitant ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, tinkamo ir teisingo įvertinimo. Teigia, jog aiškių ir nedviprasmiškų argumentų stoka skundžiamoje nutartyje apriboja kreditorių teisę į apeliaciją, kadangi iki galo nėra aišku, kokių motyvų pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Išanalizavus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą aplinkybėmis, jog pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų bei FABĮ paskirties (patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) akcijų vertės sumažėjimą ar tai, jog šios akcijos yra bevertės; nenumatyta jokių priemonių, kurios leistų tikėtis bent minimalaus pareiškėjos pajamų augimo; 150 Eur dydžio išlaidos gyvenamojo būsto išlaikymui bei 62,42 Eur išlaidos pareiškėjos dukters būtinųjų poreikių tenkinimui yra visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodytos patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte; būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos lėšos išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su pradiniu mokumo atkūrimo plano projektu), o ginčo nutartis stokoja motyvacijos, t. y. iš šios nutarties turinio, anot suinteresuoto asmens, nėra aišku, ar teismas pakankamai atidžiai įsigilino ir/ar analizavo suinteresuoto asmens išsakytas pastabas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, jų reikšmės fizinio asmens mokumo atkūrimui, tinkamam kreditorių interesų užtikrinimui. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą remdamasis faktu, jog teismui yra pateikti atitinkami dokumentai - prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo, patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, 2018 m. liepos 17 d. išvada dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, bei įvertinęs bendro pobūdžio aplinkybes, susijusias su pareiškėjos elgesiu bei patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto turiniu. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, bylos medžiagą bei spręsto ginčo nutartimi klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pateiktą bankroto administratoriaus prašymo dėl patikslino mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pagrįstumą vertinimo formaliai taikydamas FABĮ nuostatas bei atitinkamai neatsižvelgęs į nustatytą įstatyme klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, sprendimo teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, jog viena iš FABĮ 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Nustatyta, jog pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas įvyko 2018 m. birželio 11 d. Iš šio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nepritarti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui. Bylos duomenimis, 2018 m. birželio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo tik suinteresuotasis asmuo, kuris ir balsavo antruoju darbotvarkės klausimu „prieš“, nurodydamas savo pastabas (dėl nekilnojamojo turto pardavimo, dėl duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) turtą nepateikimo, dėl gyvenamojo būsto išlaikymui bei pilnametės dukros išlaikymui skirtų sumų nepagrįstumo). Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog jau antram kreditorių susirinkimui, kuris įvyko 2018 m. liepos 16 d., pareiškėja pateikė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau ir šiam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta, suinteresuotam asmeniui balsuojant šiuo klausimu „prieš‘ bei nurodant savo pastabas. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjos patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuris jau buvo vieną kartą tikslinamas bei kuriam pakartotinai antrame kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2018 m. liepos 16 d., nebuvo pritarta, pateikiant vienam iš kreditorių šiuo darbotvarkės klausimu atitinkamas pastabas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą pagrįstumo, pirmiausia turėjo įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikomasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo ne tik analizuoti įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros tinkamumą, bet taip pat ir vertinti suinteresuoto asmens pateiktų tiek pirmame, tiek antrame kreditorių susirinkime pastabų pobūdį bei nustatyti, ar šios pastabos yra susijusios su FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais mokumo atkūrimo planui, kadangi tik nustačius šias aplinkybes galima daryti išvadą apie kreditorių susirinkimo (ne)pritarimo pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui pagrįstumą bei tai, ar šis patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (ne)atitinka įstatymo reikalavimus, (ne)pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Savo ruožtu, nagrinėjamu atveju egzistuojant situacijai, kuomet antram kreditorių susirinkimui buvo pateiktas jau patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam kreditoriai pakartotinai nepritarė, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti ir tiek pirminio mokumo atkūrimo plano projekto, tiek ir patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto turinį tuo aspektu, ar mokumo atkūrimo plano projektas buvo patikslintas, atsižvelgiant į kreditorių susirinkime nurodytas kreditoriaus pastabas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visų šios nutarties 21 punkte nurodytų aplinkybių nevertino, neanalizavo bei dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo šioje fizinio asmens bankroto byloje buvo išspręstas netinkamai, neatsižvelgus į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias šio klausimą sprendimą, dėl ko spręstina, jog ginčo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, klausimas dėl bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė antrasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2018 m. liepos 16 d., perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

suinteresuoto asmens Luminor Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018 tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018 ir klausimą dėl bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė antrasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2018 m. liepos 16 d., perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė