Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2023 m. sausio 19 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei, kaltinamajai E. R., jos gynėjui advokatui Vadimui Makušinui, nukentėjusiajam A. B., ekspertei S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2022 metų gegužės 19 dieną, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus – atsižvelgdama į važiavimo greitį privalėdama laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, saugaus atstumo nesilaikė iki priekyje važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., ir šiam ruošiantis sukti posūkiui į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini) teritoriją, atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo A. B. sveikata – jam nustatytas kaklo raiščių patempimas, kairės pusės 9, 10 – o šonkaulių lūžiai, dubens sumušimas.

Kaltinamoji E. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną (2022 m. gegužės 19 d.) važiuojant (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), žvilgsnį nukreipė į kitą gatvės pusę ir nepamatė automobilio, kuris pristabdė ir ruošėsi sukti į dešinę pusę, todėl savo automobiliu atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį. Po įvykio išlipo iš automobilio, išlipo ir nukentėjusysis susiėmęs už šono ir tada kaltinamoji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskui atvyko pareigūnai, supildė dokumentus ir tik tyrimo eigoje sužinojo, kad nukentėjusysis patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus.

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, kaltinamoji parodė, kad nukentėjusiojo automobilis nuo smūgio neatsitrenkė į nieką kitą. Kokiu greičiu važiavo įvykio metu, negalėjo tiksliai atsakyti, bet ne daugiau kaip 50 km/h. Kaltinamosios automobilyje avarinės sistemos nėra, kad pats automobilis stabdytų. Negalėjo tiksliai atsakyti kiek automobilis pavažiavo į priekį po smūgio, nes po smūgio pati patyrė šoką. Oro pagalvės neiššovė. Ar nukentėjusysis buvo užsisegęs diržą, nežino. Draudimas atlygino žalą nukentėjusiajam.

Tęsdama parodymus, E. R. tvirtino, kad važiavo nuo sankryžos link ligoninės. Smūgis nebuvo stiprus, ji pati nepatyrė jokių sužalojimų. Šiuo metu gyvena iš Užimtumo tarnybos išmokų ir dabar yra dekretinėse atostogose. Nedirba nuo 2022 m. sausio 25 d. Sužinojusi, kad laukiasi, minimaliai ieškojosi darbo. Šiai dienai yra apskaičiuota motinystės išmoka, o prieš tai nedarbingumo išmoka buvo tarp 900-800 eurų. Paskutinius pusę metų automobilį vairuoja retai. Aptariamas įvykis ir kad laukiasi lėmė, kad vairuoja rečiau, yra padidėjusi atsakomybė bei baimė.

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, kaltinamoji nurodė, kad vienas automobilis yra jos vardu, bet juo naudojasi brolis ir niekada ji baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neperleisdavo jam, tiesiog priimdavo sau tas nuobaudas, nors realiai ji tiek daug pažeidimų nėra padariusi, negalvojo, kad taip jai gali pakenkti.

Kaltinamoji E. R. atsakydama į gynėjo advokato Vadimo Makušino klausimus, nurodė, kad mama yra jos pats artimiausias žmogus. Mama ją užaugino viena ir jos turi labai glaudų ryšį. Mama tiek savo požiūriu, tiek vertybėmis kaltinamajai yra autoritetas. Galima tikėtis, kad mama jai darys teigiamą įtaką, ypatingai kai ji pati dabar ruošiasi būti mama.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. R. dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, nes sukėlė jam sužalojimus ir nepatogumus. Teigė, kad nuoširdžiai gailisi ir pripažino, kad kartais atlaidžiai žiūrėdavo į savo nusižengimus, niekada negalvojo, kad atsidurs teisme ir čia jai didžiausia pamoka.

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 19 d., prieš 12:00 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas manevrą į dešinę pusę, įsitikinęs, kad iš priekio kliūties nėra, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Prieš atlikdamas manevrą rodė dešinį posūkį, suko į (duomenys neskelbtini) kompleksą ir prieš sukdamas pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Posūkio signalą buvo įjungęs prieš 10-15 metrų iki posūkio. Niekas netrukdė jam atlikti manevrą į dešinę pusę. KET laikėsi. Automatiškai, tikriausiai, buvo sureaguota atleisti stabdžio pedalą, išvengiant didesnių automobilio remonto darbų, tai reiškia, kad kai smūgis yra amortizuojamas – mažiau pavojingesnis (aptariama nuotrauka 1 t., b. l. 14). Negalima įsukti į (duomenys neskelbtini) komplekso teritoriją kaip sankryžoje, yra šaligatvio bordiūras ir tvorelė. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio metu jis kiek įmanoma, laikėsi dešinės pusės, kad neužkliudytų nei bortelio, nei tvorelės. Prie pat dešinio krašto nevažiavo, nes neįmanoma užsisukti. Kad padaryti posūkį į tą vietą, reikia laikytis apie pusę metro atstumu iki šaligatvio, kad užsukti nekliudant bortelio ar tvorelės. Negali atsakyti, ar sukant jam į dešinę pusę, kai automobilis buvo ne visai dešinėje kelio pusėje, nesuklaidino kaltinamosios. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę ir tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad įvykio vietos schemą jam rodė ligoninėje, tai jis jos net neanalizavo, pasirašė.

Teisėjui pagarsinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. B. nustatyta kaklo raiščių patempimas, kairės pusės 9,10-to šonkaulių lūžiai, dubens sumušimas (klinikiniais duomenimis), sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi), galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis, ar panašiai, dėl nustatytų kairės pusės 9,10-to šonkaulių lūžių A. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 83), nukentėjusysis A. B., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad smūgio metu rankomis rėmėsi į priekinę panelę. Įvykio metu jam buvo sumušta dubens kairė pusė. Negali paaiškinti, kokiu būdu atsitiko tie sužalojimai, į kurias kėbulo dalis, nes saugos diržą buvo prisisegęs. Smūgis nebuvo stiprus, bet netikėtas. Nuo smūgio mašina pajudėjo į priekį. Kiek - negalėjo atsakyti. Po smūgio automobilis buvo pastumtas beveik tiesiai. Kairė koja buvo ištiesta. Į kurias automobilio salono vietas šonkaulius susilaužė, jeigu kaltinamosios automobilio smūgis buvo į jo automobilį iš užpakalio, negalėjo atsakyti. Jis negalėjo atsakyti, kaip vairuotojo kūnas pagal fiziką juda, jeigu į automobilį atsitrenkiama iš užpakalio. Galvoja, kad matyt kūnas juda į priekį.

Į gynėjo klausimus nukentėjusysis nurodė, kad žaidžia ledo ritulį. Treniruojasi porą kartų į savaitę. Dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 19 d. dar dirbo. Jis yra (duomenys neskelbtini) administratorius. Ledo nebebuvo jau nuo balandžio 15 d. Paskutinį kartą iki įvykio ledo ritulį žaidė balandžio mėnesį. Po įvykio kaltinamoji skambino ir teiravosi dėl jo sveikatos. Kaltinamoji pasielgė pilietiškai. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamoji suprato, kad tikrai ateityje reikėtų saugotis pačiai ir saugoti kitus, kad taip nebebūtų.

Teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji nukentėjusiojo žmogaus nematė, buvo vertinami medicininiai dokumentai. Patvirtino, kad išvadą surašė nematydama žmogaus. Išvadą surašė iš ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės. Kai jai yra nurodoma, kad eismo įvykio metu nukentėjo sėdintis automobilyje vairuotojas ir yra sužalojimai, tai jie paprastai ir padaromi į kietus, bukus daiktus, į salono dalis, todėl išvadoje taip ir nurodė. Išvada padaryta iš sužalojimų, kurie nustatyti ligoninėje. Šonkaulių lūžis neabejotinas ir kaklo raiščių patempimas taip pat neabejotinas. Jeigu diagnozėje parašyta „įtartina“ arba su klaustuku, tada jie dar tikslinasi, šiuo atveju klaustuko nebuvo. Kuris konkrečiai šonkaulis lūžęs nukentėjusiajam, liudytoja teisiamojo posėdžio metu pasakyti negalėjo. Ekspertei nebuvo iškilę papildomų klausimų, kaip gali būti sužaloti vairuotojo šonkauliai, dubuo, jeigu kaltininkės automobilio smūgis buvo į nukentėjusiojo automobilio užpakalinę dalį ne posūkyje, o tiesiai. Čia ne jos kompetencija. Šonkauliai lūžę kairėje pusėje, tai vairuotojas galėjo susižaloti į durų porankį, į kitas automobilio atsikišusias dalis. Tai dažna vairuotojų trauma. Tiek nuo kūno grįžimo į savo vietą po smūgio tokia trauma galima, tiek nuo kūno atsitrenkimo. Jeigu yra abejojama dėl šonkaulių lūžio šviežumo, tai irgi galima siųsti radiologui. Šonkaulių lūžio šviežumas (eismo įvykio metu) ekspertei nekėlė abejonių. Gali sužalojimams įtakoti vairuotojo sėdėjimo pozicija. Jeigu kūno padėtis buvo kitokia, pavyzdžiui, jeigu vairuotojas sėdėjo pasisukęs, tai visai gali būti, kad tokia pozicija įtakojo šonkaulio lūžį.

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, ekspertė S. M. nurodė, kad šiuo atveju šonkaulių lūžiai švieži, tą šviežumą jie gali vertinti maždaug 10 dienų ribose, bet jeigu jis tik tą dieną darytas ir tą dieną lūžęs, tai pirminiai medikai ir aprašo dažniausiai kaip ūmus sužalojimas, nes lūžiai be 10 dienų net nepradeda gyti, tai pasakyti, ar iš vakaro padarytas, ar šiandien - tikrai labai sunku, bet radiologas dažniausiai įvertinęs rentgenogramas parašo, kad lūžiai galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu arba negalėjo būti padaryti, nes jie seni, kraštai užapvalėję, pradedantys gyti. Kaklo slankstelių panirimas (asimetrija) taip pat duoda nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra reagavimo skyriaus antrojo poskyrio tyrėjas. Buvo paprasta situacija. Mercedes markės automobiliui į galą įvažiavo kitas automobilis ir, jei gerai atsimena, Mercedes markės automobilio vairuotojui lūžo šonkaulis. Salėje sėdinti moteris buvo kaltininkė, o vyras - nukentėjusysis. Liudytojas neatsimena, su kokiu automobiliu važiavo moteris. Jis nėra eismo įvykių specialistas, jie visi yra universalūs pareigūnai, nes policijoje trūksta žmonių, specializuotų pareigūnų dabar nėra. Jis pats vairuoja automobilius 8-9 metus. Vairuoja daug, praktikos turi. Tuo metu liudytojui nekilo mintis, dėl ko nukentėjusiajam lūžo šonkauliai, jeigu buvo atsitrenkta į jo automobilio užpakalinę dalį. Neįsivaizduoja nuo ko jie lūžo, gal nuo neįsitempusio diržo, policijos pareigūnai to nespėlioja. Policijos pareigūnai surenka pirminę medžiagą ir atiduoda toliau tirti. Vietos apžiūros metu jam buvo keista, kad dėl tokio mažo smūgio atsirado nukentėjusiajam šono skausmas, bet jie ne daktarai, kad galėtų spręsti, bet smūgis tikrai buvo nedidelis. Automobilių sugadinimai nedideli.

Pagal įvykio vietos schemą (1 t., b. l. 13) kaltinamosios automobilio galinis dešinysis ratas nuo bortelio 1.80 m., o priekinis 2.00 m., šukių nebuvo, avarija buvo nerimta. Dėl stabdymo žymių - jie šiaip jas visada žymi, bet tuo atveju neatsimena - buvo jos ar ne. Pažymi ir galimą susidūrimo vietą. Visada, kai forminamas eismo įvykis ir žmogus išvežamas į ligoninę, policijos pareigūnai turi dar kartą ji susirasti ir jiems ateina į kompiuterį informacija, kokie sužalojimai buvo nustatyti vairuotojui. Jeigu būna tik sumušimas, tai jokio tyrimo nebūna. Apie nukentėjusiojo šonkaulio lūžimą liudytojas išsiaiškino vėliau.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Reagavimo skyriaus 2-jo poskyrio tyrėjo P. K. 2022 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. gegužės 19 d. dirbant ekipaže „P1113“ kartu su vyr. patrule E. N., apie 12.00 val. iš budėtojo gautas nurodymas vykti (duomenys neskelbtini), kur susidūrė du automobiliai, vienas iš vairuotojų jaučia kaklo skausmus. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio Mercedes-Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. jau buvo paguldytas į medikų automobilį. Jis skundėsi kaklo ir dubens skausmu. Buvo nustatyta, kad minėtas vairuotojas visiškai blaivus. Jis paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir norėjo sukti į dešinę, tačiau pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, po eismo įvykio pajuto kaklo ir dubens skausmą. Minėtą asmenį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Kito automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja E. R. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir nepastebėjo prieš ją sustojusio automobilio Mercedes-Benz, t. y. jį pastebėjo per vėlai ir į jį atsitrenkė. Moteris eismo įvykio metu buvo blaivi ir nenukentėjo. Užregistruotas eismo įvykis Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. ligoninėje nustatytas kaklo raiščių patrempimas, dubens sumušimas, kairės pusės 9 ir 10 šonkaulių lūžiai. Jis išleistas į namus. (1 t., b. l. 5-6)

Iš 2022 m. gegužės 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinė rato ašis yra 10,20 m atstumu nuo išvestinės linijos nuo (duomenys neskelbtini) namo, dešinės pusės užpakalinės rato ašis nuo pietinio šaligatvio yra 1,80 m atstumu, priekinė automobilio rato dešinės pusės ašis pietinio šaligatvio yra 2,00 m atstumu. Atstumas nuo automobilio Renault priekinės dešinės pusės priekinio rato ašies iki kito automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės rato ašies yra 3,90 m atstumas. Automobilio Mercedes-Benz užpakalinė dešinės pusės ašis yra 2,90 m atstumu nuo pietinio šaligatvio, o priekinė dešinės pusės rato ašis yra 3,10 m atstumu. Po eismo įvykio transporto priemonės nebuvo patrauktos. (1 t., b. l. 9-13)

Iš 2022 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis ir bagažinės dangtis. (1 t., b. l. 17-21)

Iš 2022 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis ir radiatoriaus grotelės. (1 t., b. l. 27-31)

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant pilną įrodymų tyrimą.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą galima tik tada, kai Kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai su šiame baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais susiję priežastiniu ryšiu, kuris konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

KET 126 punkte nurodyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Kaltinamoji E. R. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad vairuodama automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo neatidi, nestebėjo kelio, kitų eismo dalyvių, laiku nestabdė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito eismo dalyvio – nukentėjusiojo A. B. sveikata. Šie jos parodymai esminėse kaltinime įtvirtintose ir baudžiamajai atsakomybei reikšmingose aplinkybėse sutampa su nukentėjusiojo A. B., liudytojų duotais parodymais, specialistų išvadų, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano bei apžiūros protokolų duomenimis.

Taigi, be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse kaltinime nurodytose ir baudžiamajai atsakomybei reikšmingose aplinkybėse yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus – atsižvelgdama į važiavimo greitį privalėdama laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tokio atstumo nesilaikė iki priekyje važiavusio automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., ir šiam ruošiantis sukti posūkiui į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini) teritoriją, atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Sprendžiant, ar būtent dėl kaltinamosios E. R. veikos (neveikimo) buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata (tai yra, ar ši situacija turi būti vertinama kaip nusikaltimas, ar kaip administracinis nusižengimas), teismas atliko pilną įrodymų tyrimą, išklausydamas byloje nukentėjusįjį, teismo medicinos ekspertę ir policijos pareigūną, sudariusį eismo įvykio schemą. Šie veiksmai buvo atlikti dėl to, kad buvo kilusios abejonės dėl ekspertės išvados dalies, kad „sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi), galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis, ar panašiai“. Vertindamas situaciją – nukentėjusiojo parodymus, kad jis saugos diržą buvo užsisegęs, taip pat tai, jog kaltinamosios automobilis tik nesmarkiai atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio užpakalinę dalį; kad įvykio vietoje jokių automobilių detalių duženų neužfiksuota, tas matyti ir iš nuotraukų, tą patvirtino kaltinamoji, nukentėjusysis ir liudytojas; kad nukentėjusysis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, to reikalauja Kelių eismo taisyklių 119 punktas, o jeigu kitaip negalima pasukti į kiemą ir reikalinga daryti atitinkamus manevrus, vairuotojas turi pareigą nedaryti kliūties kitiems automobiliams, - teismui buvo neaišku, į kurias automobilio salono detales nukentėjusysis galėjo susitrenkti taip, kad susižalojo dubenį ir šonkaulius.

Dėl kaklo traumos nebuvo abejonių, nes po smūgio į automobilio „Mercedes Benz“ užpakalinę dalį vairuotojo kūnas iš inercijos juda atgal, tai yra į minkštos sėdynės pusę, tame tarpe, ir galva, todėl kaklo traumos yra dažniausios.

Tačiau dėl šonkaulių ir dubens sužalojimų buvo aiškinamasi išsamiau, nes tokias traumas, kai vairuotojo kūnas po smūgio juda atgal, gali sukelti tik sėdynės atlošo konstrukciniai elementai (priklausomai nuo sėdynės atlošo formos, struktūros) arba kairysis statramstis.

Vairuotojo durų rankena (šiuo atveju) vairuotojo kūno kairiąją pusę galėjo sužaloti tiktai tada, jeigu vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržo (arba jį užsegęs per laisvą) ir kūnas po pirminio judesio į sėdynės pusę, grįžta nuo atatrankos į sėdynės atlošą vėl į priekį, vairuotojui sėdint ne tiesiai, o pasisukus šonu.

Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis, kad jis prieš smūgį, jau norėdamas su automobiliu sukti į dešinę pusę, buvo kūną šiek tiek pasukęs į dešinę pusę.

Teismo medicinos ekspertė taip pat patvirtino, kad esant tokiai vairuotojo pozicijai, galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai.

Sužalojimų šviežumas (būtent, kad jie padaryti autoįvykio metu) ekspertei nekėlė jokių abejonių.

Be to, kaltinamoji ir liudytojas patvirtino nukentėjusiojo teiginius, kad tuoj po įvykio pajuto skausmą kakle ir dubenyje, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba.

Taigi, teismas tvirtina kaltinimą, jog būtent kaltinamosios E. R. veika buvo priežastiniame ryšyje su A. B. sužalojimais, kurių metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata, tai yra, jam nustatytas kaklo raiščių patempimas, kairės pusės 9-to ir 10-to šonkaulių lūžiai, dubens sumušimas. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti į automobilio vidaus dalis: sėdynės atlošą, kairįjį statramstį, vairuotojo pusės durų rankeną. Tokia E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog ji vairuodama kelių transporto priemonę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje pateiktas E. R. ir M. R. 2022 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Minėtame prašyme nurodyta, kad M. R. yra kaltinamosios mama, su kaltinamąja palaiko glaudžius ryšius, nuolat bendrauja, gyvena tame pačiame mieste. Mamos santykis su dukra leidžia kaltinamosios elgesiui daryti teigiamą įtaką. Prašoma leisti M. R. laiduoti už dukrą E. R., siekiant jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. (2 t., b. l. 8)

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).

E. R. prisipažino padarius nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, žala buvo atlyginta draudimo bendrovės. Kaltinamoji nukentėjusiajam iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Šios aplinkybės pripažįstamos jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, punktas, 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji E. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi. Kaltinamoji pati nukentėjusiajam iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, jo atsiprašė po įvykio ir teisiamojo posėdžio metu, domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Padaryta žala buvo atlyginta draudimo bendrovės. E. R. anksčiau neteista naujų ikiteisminių tyrimų, pradėtų jos atžvilgiu, nėra (1 t., b. l. 100-101), bausta administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (administracinės nuobaudos skirtos dažniausiai už KET pažeidimus, tačiau kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vienas automobilis yra jos vardu, bet juo naudojasi jos brolis ir ji sutikdavo, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtų baudžiama ji, o ne brolis), tačiau teismas tiki, jog E. R. pasimokė ir padarė atitinkamas išvadas (1 tomas, b. l. 102-114). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o ši nusikalstama veika atsitiktinė, padaryta dėl neatsargumo, ji laukiasi, todėl yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl kaltinamoji E. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).

Prokurorė prašė spręsti dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimo kaltinamajai E. R., nustatant 10 MGL dydį ir nustatant sumokėjimo terminą 2 mėnesius.

Teismas mano, kad siekiant kaltinamąją ateityje sulaikyti nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nuo nusikalstamų veikų darymo ir siekiant įvykdyti teisingumą šioje byloje, E. R. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokį sprendimą teismas priima išnagrinėjęs kaltinamosios E. R. asmenybę bei jos padarytus administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 102-114)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą.

Skirti M. R. laiduotoja vienerių metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-42-749/2023 (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti.

Skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų prie fondą, kurią ji privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, jog teismo skirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti, kad jeigu E. R. laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl kaltojo asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašus pateikti visiems suinteresuotiems asmenims: Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, asmeniui, prieš kurį byla nutraukta, laiduotojui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.