- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- AN2-206-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00087-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2020-03-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį 20 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.). Šiais savo veiksmais K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-03-16 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismas 2020-07-21 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundo netenkino ir Institucijos 2020-03-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Apelianto teigimu skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, prieštarauja ANK procesinėms normoms, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir turi būti panaikinta.
4.1. Apelianto vertinimu šioje byloje nėra surinkta patikimų įrodymų visuma, kuri neginčijamai pagrįstų K. S. kaltę. Skundžiama nutartis pagrįsta tik subjektyviomis įvykio interpretacijomis, nepatikimais, prieštaringais paaiškinimais, prielaidomis ir spėlionėmis. Bylos įrodymai buvo nagrinėti ir vertinti tik selektyviai, kilusios abejonės nevertintos apelianto naudai. Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y., kad apeliantas davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotame nusižengime nurodytas aplinkybes.
4.2. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis priimta remiantis tik deklaratyviais, išvestiniais ir netiesioginiais įrodymais. Tokia pirmosios instancijos teismo formuojama praktika absoliučiai neatitinka įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Apelianto nuomone skundžiamos nutarties argumentacija, kuri paremta vertinamojo pobūdžio prielaidomis, akivaizdžiai įrodo, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą, todėl skundžiamą nutartį surašė remdamasis prielaidomis.
4.3. Apeliantas nurodo, jog „pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia aukščiausio lygio nonsensą, jog peržiūrėjus vaizdo medžiagą, teismas neva aiškiai mato, kad vaikinas dėvi sportinį kostiumą, nors apskritai net nėra įmanoma preciziškai identifikuoti, ar vaizde matomas vaikinas dėvi sportinį kostiumą ar vis dėlto striukę“. Be to, teismas pateikė dar vieną „absoliučiai kretinišką argumentą, jog įraše matomas asmuo ir teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas K. S., atitinka amžių ir sudėjimo asmens, nurodyto vaizdo įraše“. Apeliantui akivaizdu, kad tokias žemesniojo teismo skundžiamos nutarties išvadas turėtų peržiūrėti Nacionalinė teismų administracija bei Teisėjų garbės teismas. Apeliantas pabrėžia, jog vaizdo įraše yra neįmanoma identifikuoti ne tik matomo asmens veido, tačiau net ir jo amžiaus. Be to, neatmestina ir tikimybė, jog įraše gali būti užfiksuota mergina, nes iš taip toli esančio vaizdo nėra galimybės nustatyti net individo lyties.
4.4. Apeliantas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantas šiukšles mėtė į kito namo teritoriją, nors dvi dėžutės (galbūt picų) buvo įmestos ne į namo teritoriją, o būtent į AB (duomenys neskelbtini) banko viešą teritoriją, kurioje ir matosi pastatyti dideli buitinių šiukšlių konteineriai.
4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kaltinime buvo labai konkrečiai nurodyta, jog į šiukšlių konteinerį per tvorą buvo mėtomos antrinės atliekos, t. y. baldai bei padangos. Tačiau, kaip matyti vaizdo įraše, per tvorą buvo mestos dvi (galbūt picų) dėžutės, o ne baldai ir padangos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, matydamas kaltinime minimus mėtomus baldus bei padangas, privalėjo nebenagrinėti bylos.
4.6. Apeliantas pažymi, jog ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra priskiriamas prie mažai pavojingų veikų (ANK 12 straipsnis), už kurias asmenų galima ir netraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat skunde nurodoma, jog byloje nėra nė vieno liudytojo, galinčio objektyviai ir neginčijamai patvirtinti, jog šiukšles tą dieną mėtė būtent K. S.. Net ir šališkas žemesnysis teismas patvirtino faktą, jog moteris, pranešusi dėl šiukšlių metimo, parodžius jai apelianto nuotrauką, nurodė, jog jau nieko nebegali apie jį pasakyti. Byloje esanti vaizdo medžiaga net nebuvo siųsta Lietuvos teismo ekspertizės centrui, portretų ekspertizei, kuri visapusiškai nustato asmenis pagal išorės požymius, užfiksuotus nuotraukose, skaitmeninėse laikmenose, vaizdajuostėse, kino juostose ar kituose informacijos šaltiniuose.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė R. T. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2020-07-21 nutartį nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde ginčijama K. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.
11. K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.). Šiais savo veiksmais K. S. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
12. Pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. konkrečios taisyklės nustatytos kitame teisės akte, šiuo atveju Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010-10-13 sprendimu Nr. 1-1698 patvirtintose Tauragės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkos ir švaros taisyklėse. Šių taisyklių 56.1 punkte nurodyta, kad asmenims bendrojo naudojimo, priskirtose teritorijose draudžiama šiukšlinti mėtant nuorūkas, popierius, kramtomąją gumą ar kitas šiukšles, palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus ar kt.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog K. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y., kad jis 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.).
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, jog administracinio nusižengimo jis nepadarė, o įvykio metu negalėjo būti nurodytoje vietoje (prie Tauragėje esančio žalio namo (duomenys neskelbtini) gatvėje) ir iš jo teritorijos mesti šiukšles į (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog bylos duomenys (Institucijos tyrėjos A. D. 2020 m. kovo mėn. tarnybiniai pranešimai ir vaizdo įrašų medžiaga) neabejotinai patvirtina, kad būtent K. S. mėtė buitines atliekas į kito namo teritoriją. Teismas pažymėjo, jog pats K. S. nurodė, jog jis tą dieną dirbo popietinėje pamainoje, o vaizdo įrašas darytas 12.50 val. Teismas laikė, kad popietinė darbo pamaina prasideda apie 14-15 val., todėl K. S. turėjo galimybę nurodytu pažeidimo darymo laiku padaryti nusižengimą. Be to, iš bylos medžiagos (tarnybinio pranešimo) matyti, kad K. S. yra anksčiau konfliktavęs su namo gyventoja dėl šiukšlių, metamų už tvoros į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusę, todėl teismas nurodė manantis, jog 2020-02-20 užfiksuotas šiukšlių metimas per tvorą K. S. buvo ne vienkartinis atvejis. Teismas taip pat pažymėjo, jog yra nustatyta, kad K. S. ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, laikė įvairius savo daiktus ir pats neneigė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. K. S. nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, tačiau iš gyventojų registro tarnybos išrašo bei Institucijos priimto nutarimo matyti, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Tauragės r. sav., o tiksli jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. K. S., būdamas protingas ir rūpestingas pilietis, turėjo suprasti, kad bendrojo naudojimo teritorijose draudžiama šiukšlinti mėtant nuorūkas, popierius ar kitas šiukšles, palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog būtent K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
15. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad K. S. 2020-02-20 apie 12.50 val. turėjo galimybę padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, praeityje yra konfliktavęs su adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė gyvenančia namo gyventoja dėl už tvoros metamų šiukšlių, o anksčiau yra gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė ir šioje vietoje laikęs įvairius savo daiktus, savaime neleidžia daryti patikimos išvados, kad būtent K. S. 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.). Tokia teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis, kurių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.
16. Pirmosios instancijos teismo posėdyje K. S. parodė, jog jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes šio nusižengimo padarymo metu jis buvo namuose, ruošėsi eiti į darbą (b. l. 12). Tokia K. S. versija nėra patikimai paneigta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu K. S. nusižengimo padarymo metu galėjo būti įvykio vietoje, nes tądien dirbo popietinėje pamainoje, tačiau, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo teisenos metu kategoriškai neigė buvęs įvykio vietoje, o vien fakto, kad jis nusižengimo padarymo metu galėjo ten būti, nepakanka išvadoms dėl jo kaltės padaryti. Taip pat teismas K. S. kaltę grindė ir byloje esančiais vaizdo įrašais, nurodydamas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tokio paties amžiaus ir sudėjimo kaip įrašuose užfiksuotas asmuo, tačiau peržiūrėjus šiuos įrašus matyti, jog juose iš didelio atstumo užfiksuota, kaip liekno sudėjimo asmuo, dėvintis juodą viršutinį drabužį su gobtuvu ir tamsias kelnes per tvorą greta šiukšlių konteinerio numeta dvi baltas plokščias kvadrato formos kartonines dėžutes. Minėti vaizdo įrašai nėra pakankamai informatyvūs, nes iš jų neįmanoma nustatyti juose užfiksuoto asmens ūgio, veido bruožų, ypatingų žymių, plaukų spalvos, kokių nors specifinių judėjimo ypatumų, išskirtinių ar įsimintinų aprangos detalių ir pan. Be to, nei tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paskirtas ir atliktas specialių žinių reikalaujantis galimo asmens identifikavimo pagal vaizdo įraše užfiksuotus duomenis tyrimas (ekspertizė). Todėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodoma aplinkybė, kad įraše užfiksuotas asmuo yra panašaus amžiaus ir sudėjimo kaip K. S., negali patikimai patvirtinti jo tapatybės, t. y. to, kad nusižengimą padarė būtent jis. Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinime nurodyta, kad K. S. 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.), tačiau, kaip jau minėta, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuota tik kaip nenustatytas asmuo per tvorą šalia konteinerio numeta dvi nedideles baltos spalvos dėžes, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis nenustatytas asmuo per tvorą būtų metęs kaltinime nurodomas antrines atliekas (baldus ir padangas), ar kad tokios atliekos apskritai būtų buvusios kaltinime minimame konteineryje, ar greta jo.
17. Iš Institucijos tyrėjos A. D. tarnybinių pranešimų turinio matyti, jog juose taip pat nėra nurodyta jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė būtent K. S.. Pažymėtina, jog minėtų tarnybinių pranešimų dėl įvykio aplinkybių patikslinimo 2020-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašuose nurodyta, kad 2020-03-16 atsisakiusiai prisistatyti (duomenys neskelbtini), Tauragėje, esančio namo gyventojai buvo parodyta K. S. nuotrauka ir ji nurodė, kad nebegali nieko pasakyti (negali identifikuoti K. S.). Apygardos teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų, liudytojų parodymų ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, kad aptariamą administracinį nusižengimą padarė būtent K. S.. Pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog byloje nustatyta, kad K. S. ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, laikė įvairius savo daiktus ir pats neneigė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei patvirtina, nei paneigia, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be to, nors byloje yra nustatyta, kad K. S. anksčiau yra gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, tačiau nėra nustatyta, jog šiuo adresu jis būtų gyvenęs ar laikęs daiktus ir jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu.
18. Apylinkės teismo argumentas, jog K. S. anksčiau yra konfliktavęs su prisistatyti atsisakiusia (duomenys neskelbtini), Tauragė, esančio namo gyventoja dėl už tvoros metamų šiukšlių, todėl jo padarytas 2020-02-20 nusižengimas nėra vienkartinis, yra laikytinas menamo pobūdžio pamąstymu, nes, kaip jau minėta, prisistatyti atsisakiusi (duomenys neskelbtini), Tauragė, esančio namo gyventoja tik nurodė, jog dažnai mato, kaip maždaug 30 metų vaikinas iš žalio namo (duomenys neskelbtini) gatvės, gyvenantis beveik priešais ją, neša šiukšles iš žalio namo ir jas meta per tvorą į šiukšlių konteinerį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kad šį nusižengimą padarė būtent K. S., jo pavardės ar kitokių galinčių padėti jį identifikuoti duomenų, o parodžius jai K. S. fotonuotrauką, jo neatpažino. Taigi ši aplinkybė taip pat negali pagrįsti jo kaltės. Byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad būtent K. S. 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.)
19. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad K. S. 2020-02-20, apie 12.50 val., į šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos šiukšlių konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., per tvorą mėtė antrines atliekas (baldus, padangas ir kt.)
20. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip jau minėta, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Apylinkės teismo motyvacija, jog administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas galėjo būti įvykio vietoje, todėl galėjo padaryti administracinį nusižengimą, savo esme yra ydinga. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, gindamasis nuo jam inkriminuojamų kaltinimų, gali kelti pačias įvairiausias versijas, kurias Institucija privalo paneigti. Teismas negali tiesiog netikėti ar abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijomis, atitinkamos teismo išvados turi būti pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto, patikimai pagrindžiančio traukiamo atsakomybėn asmens kaltę, analize. Tuo tarpu apelianto versija, jog jis šiukšlių nemėtė ir administracinio nusižengimo metu nebuvo įvykio vietoje, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog būtent apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
21. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, K. S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2020-03-16 nutarimas, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 20 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-07-21 nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo byla K. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
22. Vis dėlto apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.
23. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
24. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – K. S. šia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, skundžiamos nutarties argumentacija, kuri paremta prielaidomis, akivaizdžiai įrodo, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, K. S. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną K. S. pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.