Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 5 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

4. V. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir prašo: 1) arba taikyti administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtus Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarimus, kad kelio ženklas Nr. 149 yra tik įspėjamasis ir jis nepaneigia kelio horizontaliojo ženklinimo, kuriuo vairuotojai privalo vadovautis ir patrauktu pareiškėją bei visus vairuotojus, 2023 m. rugpjūčio 13 d. užfiksuotus vaizdo registratoriumi, kurie pažeidė kelių eismo taisykles, kirto geltoną ištisinę liniją, važiuodami kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 57 kilometru; 2) jeigu Kauno apygardos teismas nustatytų, kad Klaipėdos ir Marijampolės policijos pareigūnų ir teismų nutarimai, kuriuose kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ ir geltonojo horizontalaus ženklinimo prieštaravimo aiškinimas galimai atitinka materialiosios ir/ar proceso teisės pažeidimą, imtis teisinių veiksmų teisingumui atstatyti ir panaikinti neteisėtus nutarimus.

4.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo konstatavęs, jog teismo sprendimus (nutartis) proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas, o teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės ir teisėtus interesus. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo praktika, kad kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ apibrėžiamas kaip kelio darbų vietoje žymintis eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, tačiau šis ženklas, kaip ir kiti įspėjamieji kelio ženklai, tik įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų saugumo priemonių, tačiau nepaneigia kelio horizontaliojo ženklinimo, kuriuo vairuotojai privalo vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ginčijamas skirtingų teismų skirtingai aiškinamas kelio ženklas Nr. 149. Apeliantas prašo arba nubausti jį ir kitus vaizdo registratoriumi fiksuotus vairuotojus, kurie pažeidė geltoną nukreipiantį kelio ženklinimą, arba panaikinti neteisėtus Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarimus. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai, t. y. nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius), o ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2023).

8. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 577 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tiek Institucijos pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas, peržiūrėję pareiškėjo vaizdo registratoriumi filmuotą vaizdo įrašą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas ir nors važiuojamoji kelio atkarpa buvo žymėta geltona ištisine linija, kuri prieštaravo kelio ženklui Nr. 149 (Nukreipiamoji gairė), tačiau pažymėjo, jog važiavimas pagal geltoną ištisinę liniją arba apsisukimas nurodytoje kelio atkarpoje šiuo konkrečiu atveju būtų sukėlę avarinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems Marijampolės apylinkės teismo ir Institucijos faktų konstatavimams.

10. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.) (toliau – KET) 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

11. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas savo skunde, kelio ženklas Nr. 149 (Nukreipiamoji gairė) priklauso įspėjamiesiems kelio ženklams, kurie, vadovaujantis KET 1 priedu, įspėja vairuotoją apie pavojingą kelio ruožą, tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas, jie (įspėjamieji kelio ženklai), vadovaujantis vaizdo įrašo filmavimo metu galiojusia KET redakcija, turi pirmenybę kelio ženklinimui. Atsižvelgiant į tai, kad tariamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios KET redakcijos 8 punkte numatyta, jog jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Todėl nagrinėjamoje situacijoje reikėjo vadovautis kelio ženklu, o ne kelio ženklinimu, ką teisingai konstatavo 2024 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija ir pareiškėjo skundą išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismas (2024 m. balandžio 17 d. nutartis). Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo ar nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybės, bei iš to padarytomis išvadomis, dėl ko skundas šioje dalyje atmestinas.

12. Skunde pareiškėjas taip pat prašo spręsti klausimą dėl kitų asmenų administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo registratoriumi fiksuotiems vairuotojams administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamu metu buvo nustatyta, jog vaizdo įrašė užfiksuotiems vairuotojams neturėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ko pabrėžiama, jog fiksuoti vairuotojai neatitinka ANK 577 straipsnio 1 dalyje nurodytai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvokai. Kadangi fiksuoti vairuotojai neatitinka ANK 577 straipsnio 1 dalyje numatytai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvokai, pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

13. Skunde pareiškėjas taip pat nesutinka, kad bylą už analogišką pažeidimą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme, pareiškėjui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo Kauno apygardos teismo panaikinti netinkamą (arba Marijampolės apylinkės teismo, arba Klaipėdos apygardos teismo) procesinį sprendimą.

14. Apygardos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad ankstesnį procesinį sprendimą (kitoje byloje), su kurio išaiškinimu nesutinka pareiškėjas, priėmė Klaipėdos apygardos teismas, šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo galėjo būti peržiūrėtas tik kreipiantis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (ANK 660 str. 2d.), o ne nagrinėjant kitą administracinio nusižengimo bylą kitame, tai yra Kauno apygardos teisme, kuris neturi teisės peržiūrėti kito apygardos teismo procesinio sprendimo.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, nuo Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-167-557/2023 faktinių aplinkybių, nes Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje buvo sukeltas eismo įvykis, o taip pat buvo nustatinėjamos įvykusio eismo įvykio faktinės aplinkybės. Tad ir dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo lyginti vienoje ir kitoje administracinio nusižengimo bylose nustatytų aplinkybių, taikyti analogiją ir pan.

16. Apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną (ANK 654 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, į tai, kad iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės, ir į tai, kad galimai pareikštu skundu pareiškėjas siekia panaikinti įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį, Kauno apygardos teismas ir šioje dalyje atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatymo reikalavimams.

17. Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pareiškėjo naudai tenkinant jo skundo reikalavimus. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis, byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, V. J. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. ANK 563 straipsnio (administracinių nusižengimų teisenos paskirtis), 567 straipsnio 1 dalies (visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas) ir 569 straipsnio 5 dalies (įrodymų įvertinimas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu) nuostatos nebuvo pažeistos. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeista.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.