- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-167-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00148-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2023-01-12 nutarimu Nr. 30-ANR_N-437-2023 V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda už tai, kad jis 2022-10-28 08.15 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Sausio 15-osios–Pilies g., vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažinėjo į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą, važiuodamas užbrūkšniuotu plotu (nukreipiamąja salele), kuria važiuoti draudžiama (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 2 priedas ženklinimas Nr. 1.15 „Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas“), dėl to susidūrė su automobiliu, įvažinėjusiu į žiedinę sankryžą iš pirmos eismo juostos į pirmą žiedo eismo juostą. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 ir 9 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-01-12 nutarimu, V. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas kaltu dėl eismo įvykio pripažinti automobilio „Seat Altea“ vairuotoją, nurodydamas, kad pareigūnai, nustatydami eismo įvykio kaltininką, rėmėsi kelio ženklinimu, tačiau neatsižvelgė į dešinėje kelio pusėje stovėjusius tris įspėjamuosius kelio ženklus Nr. 149, o iš bylos medžiagos matosi, kad šio kelio ženklo reikalavimai skiriasi nuo kelio ženklinimo, todėl jis važiuodamas užbrūkšniuota kelio dalimi KET nepažeidė. Būtent „Seat Altea“ automobilis, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš antros eismo juostos į pirmą, kliudė jo automobilį, buvusį pirmoje eismo juostoje, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas būtent „Seat Altea“ automobilio vairuotojas.
3. Skundžiama 2023-06-02 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2023-01-12 nutarimą Nr. 30-ANR_N-437-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. prašo eismo įvykio kaltininku pripažinti automobilio „Seat Altea“ vairuotoją, o jeigu teismas nuspręstų palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, apeliantas prašo skirti jam minimalią baudą, nes situacija neeilinė ir noras išsiaiškinti tiesą neturėtų būti baudžiamas statistiniu baudų vidurkiu.
4.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-06-02 nutartyje kaip pagrindiniu argumentu rėmėsi kelių horizontaliuoju ženklinimu, tiksliai nepaaiškino, nenustatė eismo juostų ribų ir važiavimo trajektorijos, savaip interpretavo KET įspėjamuosius kelio ženklus Nr. 149, nors KET aiškiai paaiškina įspėjamojo kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ reikšmę – ,,Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją“.
4.2. Teisme Klaipėdos apskrities VPK įgaliotas atstovas V. K. aiškino, kad kelių horizontalus ženklinimas neprieštarauja kelio ženklui Nr. 149, nes kelio ženklas Nr. 149 „žymėjo važiuojamosios dalies kraštą, t. y. būtent, kad juo nevažiuotų.“, tačiau nepaaiškino, kur yra eismo juostos riba ir kokia yra važiavimo trajektorija pagal kelio ženklą Nr. 149. Apelianto teigimu, pareigūnas V. K. yra neteisus sakydamas, kad: „Toliau žiedinėje sankryžoje jokių ženklų nėra, todėl privalu vadovautis horizontaliu ženklinimu, kuris ir reguliuoja eismą laikinai sukurtoje sankryžoje“, nes peržiūrėjus byloje esančias nuotraukas matyti, kad žiedinės sankryžos ratas suformuotas iš blokelių (baltos ir raudonos spalvų), kelio ženklų Nr. 149 ir 146, todėl pačioje žiedinėje sankryžoje privaloma laikytis tiek kelio ženklų, tiek geltono horizontaliojo ženklinimo, kurie žiedinėje sankryžoje vienas kitam neprieštarauja, tvarkos. Iš nuotraukų matyti, kad jo vairuojamas „Toyota RAV4“ automobilis nėra įvažiavęs į žiedinę sankryžą, prieštaravimas kyla kelių sankirtoje, t. y. įvažiavime į žiedinę sankryžą.
4.3. Teismas taip pat konstatavo, kad: „<...> kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ yra įspėjamasis, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, ir šiuo atveju įspėjo apie kelio darbų vietą, tačiau nesuteikė teisės važiuoti užbrūkšniuota kelio juosta bei nenustatė kitokios įvažiavimo į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą, nei nustatė geltona brūkšninė linija, tvarkos.“ Apelianto teigimu, tokie pareigūno ir teismo teiginiai prieštarauja KET įspėjamojo kelio ženklo Nr. 149 (,,Nukreipiamoji gairė“) paaiškinimui: ,,Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją“. Kelių horizontalus ženklinimas draudžia važiuoti užbrūkšniuota kelio dalimi, tačiau kelio ženklas Nr. 149 nurodo, kad pirmoji eismo juosta keičiama, nukreipiama važiavimo trajektorija į užbrūkšniuotą kelio dalį, taip pat kelio ženklai Nr. 149 žymi eismo juostos ribas, t. y. nurodo dešinės (pirmos) eismo juostos ribą, kuri prasideda prie pat kelio ženklo Nr. 149. Akivaizdu, kad horizontalusis kelio ženklinimas prieštarauja kelio ženklui Nr. 149, todėl pagal KET 8 punktą, nurodantį, kad: ,,Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.“
4.4. Teismas taip pat konstatavo, kad fotonuotraukose „img_20221028_085146“ ir img_20221028_085209(1)“ užfiksuota, jog pirmoji eismo juosta prieš pėsčiųjų perėją ir už jos, prieš pat žiedinę sankryžą, yra užbrūkšniuota. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pėsčiųjų perėja yra perkelta toliau nuo žiedinės sankryžos, čia taip pat pėsčiųjų perėjos horizontalusis ženklinimas prieštarauja pėsčiųjų kelio ženklams Nr. 533 ir 534 („Pėsčiųjų perėja“ – perėjimo per kelią vieta). Pagal KET punktas 1.13.3 punktą: „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.“ V. J. nurodo, kad įvykio vietoje sankryža buvo laikinai perdaryta į žiedinę, šviesoforu nereguliuojamą sankryžą. Nuotraukose matyti, kad pėsčiųjų perėja yra tarp baltos „Stop“ linijos, kai eismas buvo reguliuojamas šviesoforu, ir buvusios pėsčiųjų perėjos kairiosios baltos horizontaliojo ženklinimo linijos, einant per perėją, kai žiedinė sankryža yra dešinėje pusėje. Taip pat matosi, kad šaligatvyje, nuo kurio prasidėjo senoji pėsčiųjų perėja, vykdomi darbai. Matyti, kad nuo buvusios baltos „Stop“ linijos ir iki horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėtos pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforu, plotas nėra užbrūkšniuotas geltonu horizontaliuoju ženklinimu, taip pat geltona ištisinė linija nutrūksta ties horizontaliu kelio ženklinimu žyminčios pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforu, kairiosios linijos ir vėl prasideda nuo horizontaliuoju kelio ženklinimu žyminčios pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforu, dešiniosios linijos. KET 1.15 punkte nurodyta: „Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.“. Tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad plotas nėra visiškai užbrūkšniuotas, todėl teigti, kad tai yra nukreipimo salelė, negalima, nes nukreipimo salelė turi būti vientisa ir neprieštarauti kelio ženklui Nr. 149 (bendras vaizdas aiškiau matosi iš prie bylos iš vaizdo registratoriaus pridedamos fotonuotraukos „Reg-2022-10-28-08-14.png“).
4.5. Siekdamas įrodyti KET nurodyto įspėjamojo ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ paaiškinimą – „Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją“ praktiniu būdu, apeliantas skunde pateikia keletą pavyzdžių, kuriuos užfiksavo važiuodamas įvairiais Lietuvos keliais:
1) fotonuotrauka „A1_1.png, A1_2.png ir A1_3.png“ – šioje nuotraukoje matyti, kad automagistralėje A1 kelio darbų vietoje kelio ženklas Nr. 149 kartu naudojamas su geltona ženklinimo linija (ženklai sustatyti šalia geltonos linijos) – žymi eismo juostos ribą ir matyti suformuota važiavimo trajektorija;
2) fotonuotraukos „SilutesPl_1.jpg, SilutesPl_2.png ir SilutesPl_3.png“ – nuotraukoje „SilutesPl_1.jpg“ matyti, kad eismas iš trečios eismo juostos nukreipiamas į antrą eismo juostą, nėra jokio horizontalaus kelio ženklinimo, t. y. kelio ženklai Nr. 149 nurodo eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją; nuotraukoje „SilutesPl_2.png“ matyti dvi eismo juostos, kurių atitinkamai kairės ir dešinės pusės juostos ribos yra pažymėtos kelio ženklais Nr. 149; nuotraukoje „SilutesPl_3.png“ matyti, kad trečios ir antros eismo juostos ribos atskirtos naudojant tik kelio ženklus Nr. 149 (be horizontalaus kelio ženklinimo), o artėjant prie žiedinės sankryžos matyti kelio ženklai Nr. 149, naudojami su horizontaliuoju ženklinimu (geltona ištisine linija). Pirmos eismo juostos dešinės pusės riba pažymėta kelio ženklais Nr. 149 (be horizontalaus ženklinimo);
3) fotonuotrauka „KaunoRaj.JPG“ – šioje nuotraukoje matyti, kad vyksta kelio darbai, uždaryta viena eismo juosta, eismas reguliuojamas šviesoforu. Matyti, kad naudojami kelio ženklai Nr. 149 žymi eismo juostos ribas (nėra horizontaliojo ženklinimo) ir nurodo važiavimo trajektoriją. Transporto priemonės, kurios atvažiuos iš kitos pusės, kai leis tam šviesoforo signalas, turės naudotis kelio ženklais Nr. 149, kurie nurodo eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, t. y. turės kirsti baltą ištisinę liniją, nors tai draudžia daryti KET XIV skyriaus „Transporto priemonių išsidėstymas kelyje“ 117 punktas: „Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.“ Taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje nurodyta: „Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“ Šis pavyzdys rodo, kad atsiranda prieštaravimas tarp kelio horizontaliojo ženklinimo ir kelio ženklo Nr. 149, todėl, pagal KET 8 punktą, vairuotojai vadovaujasi kelio ženklu Nr. 149, kuris nurodo eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, nepaisant to, kad negalima kirsti ištisinės baltos linijos.
4.6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis KET kelio ženklo Nr. 149 apibrėžimu, kuris kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, taip pat KET 8 punktu, kuris esant horizontaliojo kelio ženklinimo ir kelio ženklo Nr. 149 reikalavimų skirtumams įpareigoja vadovautis kelio ženklu, apeliantas prašo autoįvykio kaltininku pripažinti automobilio „Seat Altea“ vairuotoją, nes ji, įvažiuodama į žiedinę sankryžą iš menamos antrosios eismo juostos, kliudė jo vairuojamą automobilį „Toyota RAV4“, buvusį pirmoje eismo juostoje, o pagal dešinės rankos taisyklę – kliūtis iš dešinės, kalta yra automobilio „Seat Altea“ vairuotoja, ir panaikinti jam, V. J., paskirtas baudas.
4.7. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytu viešojo administravimo efektyvumo principu, jeigu teismui nepakanka pateiktų praktinių pavyzdžių, V. J. prašo teismo kreiptis į kompetentingą instituciją, pvz., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją išaiškinimo dėl KET kelio ženklo Nr. 149 apibrėžimo ir naudojimo tvarkos.
4.8. Remiantis VAĮ 3 straipsnyje nurodytais efektyvumo, išsamumo, objektyvumo, vieno langelio principais, galima teigti, kad Klaipėdos apskrities VPK darbuotojai nesilaikė šių principų. Savo paaiškinime dėl autoįvykio jis, V. J., nurodė, kad turi vaizdo registratoriaus vaizdo medžiagą, tačiau šios medžiagos pareigūnai neprašė, pridėjo savo turimą įrašą, kuris nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teismo posėdyje paties pareigūno buvo pripažintas nieko vertu / neinformatyviu, pats pareigūnas V. K. išreiškė nuostabą: „Kas taip galėjo sustatyti kelio ženklus Nr. 149“. Pareigūnų Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas atsiliepimas į jo, V. J., skundą, buvo neišsamus, teko kviesti pareigūną į pakartotinį teismo posėdį.
4.9. Pagal VAĮ 3 straipsnį, viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi atsakomybės už priimtus sprendimus principu: „Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius“. V. J. nurodo, kad dėl neteisingo jo pripažinimo įvykio kaltininku pabrango jo civilinis draudimas, todėl kas mėnesį tenka mokėti apie 10 Eur brangiau. Dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų šališko autoįvykio nagrinėjimo ir administravimo veiksmų jis jaučia moralinę žalą, kurią vertina 500 Eur, ir prašo šią žalą priteisti iš Klaipėdos apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundo matyti, kad jis nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne jis, o automobilio „Seat Altea“ vairuotoja, nes ji, remontuojamame kelyje įvažiuodama į žiedinę sankryžą iš menamos antrosios eismo juostos, kliudė jo vairuojamą automobilį „Toyota RAV4“, buvusį pirmoje eismo juostoje, ir pagal dešinės rankos taisyklę būtent ji yra kalta dėl eismo įvykio. Pasak apelianto, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą jis vadovavosi kelio ženklu Nr. 149, kuris šiuo atveju nustatė kelio juostos ribas ir važiavimo trajektoriją kelio remonto vietoje, t. y. nurodė, kad pirmoji eismo juosta keičiama – važiavimo trajektorija nukreipiama į užbrūkšniuotą kelio dalį. Nors, pagal KET 1.15 punktą: „Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama“, tačiau šiuo atveju horizontalusis kelio ženklinimas prieštaravo kelio ženklui Nr. 149, o, pagal KET 8 punktą, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, būtent juo jis ir vadovavosi, todėl važiuodamas užbrūkšniuota kelio dalimi, KET reikalavimų nepažeidė. Be to, pasak apelianto, šiuo atveju negalima teigti, kad jo automobilis stovėjo (važiavo) nukreipimo salelėje, nes iš fotonuotraukų matyti, kad plotas nėra visiškai užbrūkšniuotas. Sutikti su šiais V. J. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.
7. Nagrinėjamoje byloje V. J. Institucijos 2023-01-12 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 ir 7 dalis už tai, kad jis 2022-10-28 08.15 val., Sausio 15-osios–Pilies g., Klaipėdoje, pažeisdamas KET 8 ir 9 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Toyota Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažinėjo į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą, važiuodamas užbrūkšniuotu plotu – nukreipiamąja salele, kuria važiuoti draudžiama, dėl to susidūrė su automobiliu, įvažiuojančiu į žiedinę sankryžą iš pirmos eismo juostos į pirmą žiedo eismo juostą. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
8. V. J. neginčija, kad važiavo užbrūkšniuota kelio dalimi, tačiau, pasak jo, KET reikalavimų jis nepažeidė, nes šiuo atveju, kaip tai numatyta KET 8 punkte, jis vadovavosi kelio ženklu Nr. 149, kuris, pasak jo, šiuo atveju nurodė, kad pirmoji eismo juosta nukreipiama į užbrūkšniuotą kelio dalį, todėl, važiuodamas šia kelio atkarpa, jokių KET pažeidimų jis nepadarė. Priešingai, automobilio „Seat Altea“ vairuotoja, remontuojamame kelyje įvažiuodama į žiedinę sankryžą iš menamos antrosios eismo juostos, kliudė jo vairuojamą automobilį „Toyota RAV4“, buvusį pirmoje eismo juostoje, todėl, remiantis dešinės rankos taisykle, būtent ji yra kalta dėl eismo įvykio.
9. Vertinat šiuos V. J. skundo argumentus, sutiktina su apeliantu, kad, remiantis KET 8 punktu, tuo atveju, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, o kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Tačiau šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad V. J. į žiedinę sankryžą remontuojamame kelyje įvažinėjo, važiuodamas užbrūkšniuota nukreipiamąją salele, kuria važiuoti draudžiama – KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.15 punkte nurodyta: „Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.“
10. Iš byloje pateiktų ir CD diske įrašytų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų (b. l. 7, 24) matyti, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo į vykis, buvo vykdomi kelio remonto darbai ir eismas šioje vietoje – Sausio 15-osios ir Pilies gatvių laikinai suformuotoje žiedinėje sankryžoje – buvo organizuojamas darbų vietoje pažymėtomis geltonomis ištisine ir brūkšnine linijomis ir eismo juostomis. Minėtoje vietoje pirmoji eismo juosta ties įvažiavimu į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą buvo užbrūkšniuota geltona ištisine linija, kurią kirsti buvo draudžiama – KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.4 punkte nurodyta: „Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.“ Taigi šiuo atveju V. J. į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą turėjo įvažiuoti iš buvusios antrosios juostos, kuri šioje kelio atkarpoje pažymėtomis geltonomis linijomis buvo pakeista į pirmąją eismo juostą, kuria važiuodama automobilio „Seat Altea“ vairuotoja, priešingai apelianto tvirtinimui, jokių KET pažeidimų nepadarė, nes važiavo remontuojamame kelio ruože buvusia antra eismo juosta, kuri šiuo atveju laikinu ženklinimu (geltonomis linijomis) buvo pakeista į pirmąją eismo juostą – KET 3 priedo I skyriaus 1.9 punkte, inter alia (be kita ko), nurodyta: „<...> Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.“ Tuo tarpu V. J. įvažinėjo į sankryžą iš buvusios pirmosios eismo juostos, kuri šiuo atveju buvo užbrūkšniuota geltona ištisine linija, kurią, remiantis minėtu KET 3 priedo I skyriaus 1.4 punktu, kirsti draudžiama. Būtent šis jo padarytas KET pažeidimas ir buvo eismo įvykio kilimo priežastis, kai jis į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą įvažinėjo, važiuodamas užbrūkšniuotu plotu – nukreipiamąja salele, kuria važiuoti draudžiama, dėl to susidūrė su antra eismo juosta, kuri, kaip minėta, šioje kelio atkarpoje laikinu žymėjimu (geltonomis linijomis) buvo pakeista į pirmą eismo juostą, važiavusiu „Seat Altea“ automobiliu ir apgadino šį ir savo automobilį.
11. Apelianto argumentai, kad šiuo atveju esant prieštaravimui tarp kelio horizontaliojo ženklinimo ir kelio ženklo Nr. 149, pagal KET 8 punktą, vairuotojai privalo vadovaujasi kelio ženklu Nr. 149, kuris nurodo eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, nepaisant to, kad negalima kirsti ištisinės baltos linijos, nepagrįsti. Nors KET 1 priedo („Kelio ženklai“) I skyriaus („Įspėjamieji kelio ženklai“) kelio ženklas Nr. 149 („Nukreipiamoji gairė“) apibrėžiamas kaip kelio darbų vietoje žymintis eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, tačiau šis kelio ženklas, kaip ir kiti įspėjamieji kelio ženklai, kaip aiškiai įvardyta KET, tik įspėja „vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių“, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia kelio horizontaliojo ženklinimo, kuriuo vairuotojai privalo vadovautis. Būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamu atveju, kai eismas kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo organizuojamas kelio remonto darbų vietoje pažymėtomis geltonomis ištisine ir brūkšnine linijomis ir eismo juostomis, kuriomis šiuo atveju eismo dalyviai privalėjo vadovautis. Neginčijamai nustatyta, kad V. J. į laikinai suformuotą žiedinę sankryžą įvažinėjo, važiuodamas užbrūkšniuota nukreipiamąją salele, kuria, pagal KET reikalavimus, važiuoti draudžiama (KET 3 priedo 1.15 punktas), todėl būtent jo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje nenustatyta, kad kelio ženklai Nr. 149 („Nukreipiamoji gairė“) įvykio vietoje būtų prieštaravę horizontaliajam kelio ženklinimui, kurio apeliantas nepaisė. Aptartų duomenų visumos kontekste tiek Institucija 2023-01-12 nutarimu, tiek V. J. skundą dėl šio Klaipėdos apskrities VPK nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptarti V. J. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 1 ir 7 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėtį. V. J. kaltės klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
12. Dėl V. J. prašymo tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, skirti jam minimalią baudą, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju jam buvo paskirta ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies sankcijose numatytos nuobaudos vidurkiui lygi bauda: pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 11 Eur bauda, kurios, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo subendrintos apėmimo būdu, paskiriant V. J. galutinę subendrintą 60 Eur baudą. Taigi administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, o apelianto skundo deklaratyvus teiginys, kad: „situacija neeilinė ir noras išsiaiškinti tiesą neturėtų būti baudžiamas statistiniu baudų vidurkiu“, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. J. už jo padarytus administracinius nusižengimus yra paskirta nuobauda, yra neišvengiama jo netinkamo, nebe pirmą kartą pažeidžiant KET reikalavimus (b. l. 30 – duomenys apie asmens baustumą administracine tvarka), elgesio pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
13. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-02 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją V. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.