Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo S. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2016-09-06 apie 15.28 val., vairavo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kirtimų g., Vilniuje, esant leistinam važiavimo greičiui 80 km/val., važiavo 144 km/val. greičiu, viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 50 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 p. („vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio“) reikalavimus.

Skunde nurodyta, kad S. G. neneigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs pažeidimą. Pažymėjo, kad S. G. yra UAB E(duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonė užsiima medienos prekyba ir eksportu. Darbo funkcijoms atlikti S. G. yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, kadangi jam nuolat tenka vykti į Klaipėdos jūrų uostą ir kontroliuoti įmonės eksporto procedūras. Dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo jis negalės atlikti darbo funkcijų, dėl ko nukentės ne tik jis pats asmeniškai, bet ir sutriks kitų įmonės darbuotojų darbas, kadangi S. G. tenka daug važinėti, vykti į susitikimus su įmonės klientais ir partneriais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl S. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., byloje nėra. Apeliantas ginčija teismo nutarimą dalyje dėl S. G. paskirtos administracinės nuobaudos, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Remiantis teismų praktika, taikoma administracinė nuobauda turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, apelianto skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. G. paskirta sankcijoje numatyta nuobauda yra aiškiai per griežta ar nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, visuma.

Pažymėtina, kad sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, ji gali būti neskiriama, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N444-3096/2010, N575-718/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos S. G. taikymą, nėra. Tai, kad S. G. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, be to, jam teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijoms vykdyti, nelaikytinos ypatingomis, išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas skirti jam švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės, suteikiančios prioritetą, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors S. G. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jis anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, jo elgesys, važiuojant didesniu, nei leistinas, greičiu, kelia grėsmę eismo saugumui. Įstatymo leidėjas už didesnio kaip 50 km/val. leistino greičio viršijimą dėl to ir yra numatęs vairuotojams drausminančią priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. G., nežiūrint į tai, kad jis praeityje ne kartą baustas už leistino greičio viršijimą, paskyrė švelnią administracinę sankciją– nežymiai viršijančią straipsnyje numatytą minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Tokia nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta. Pažymėtina, pažeidėjo patiriami nepatogumai, kuomet jam trumpam laikui atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas. Pažeidėjui skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudą. Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos numatytose ribose. Būtent pirmosios instancijos teismas ir atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes bei S. G. paskyrė atitinkamą sankcijoje numatytą nuobaudą. Tokia nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, todėl laikytina teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nepakeistą ir S. G. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinio skundo netekinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.